Lietuvos bankas
2019-06-12
  • Merkeviciute Ruta LB PT.jpg
     
11

Komentuoja Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūros skyriaus viršininkė

Konkurenciją ir pažangias inovacijas finansų srityje skatinančios aplinkos kūrimas bei palaikymas mūsų šalyje yra viena iš Lietuvos banko strateginių veiklos krypčių. Siekiame, kad finansų sektorius būtų palankus verslo plėtrai ir siūlytų vartotojams geros kokybės bei inovatyvias paslaugas. Šis tikslas gali būti pasiektas tik taikant veiksmingas, su naujomis finansinėmis technologijomis (FinTech) susijusių rizikų valdymo priemones.

FinTech rinka Lietuvoje sparčiai plečiasi. Jau išduota beveik 120 licencijų (elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų operatorių, specializuotų bankų). Numatoma, kad šiemet į šią rinką gali ateiti dar apie 100 naujų įmonių. Dauguma licencijuotų FinTech įmonių, t. y. 106 įmonės, yra elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos, – palyginti su 2016 m., jų skaičius padvigubėjo. Vykstant tokiai sparčiai šių įstaigų plėtrai, būtina įvertinti ir valdyti su ja susijusias rizikas. 

Lietuvos banko rizikų valdymo sistema pradedama taikyti dar prieš licencijavimo etapą. Lietuvos bankas yra sukūręs Newcomer programą, pagal kurią konsultuoja potencialius finansų rinkos dalyvius dėl licencijavimo galimybių Lietuvoje ir pateikia preliminarią nuomonę dėl veiklos modelio atitikties teisės aktų reikalavimams. Įmonėms, dalyvaujančioms Newcomer programoje, išaiškinama, kokie yra Lietuvos banko lūkesčiai dėl įmonės akcininkų reputacijos, pasirengimo licencinei veiklai, veiklos modelio ir norimos prisiimti rizikos. Pažymėtina, kad tik penktadalis įmonių, pasinaudojusių Newcomer programa, pateikė paraišką dėl licencijos išdavimo Lietuvoje.

Licencijavimo etapą sėkmingai baigia ne visi – iki šiol elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos licencijos išduotos apie 70 procentų paraiškas pateikusių įmonių. Licencijavimo proceso metu vertinamas įmonės veiklos modelis, atitiktis kapitalo reikalavimams, vadovų ir akcininkų tinkamumas, vidaus kontrolės valdymas, klientų interesų apsauga ir pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymasis. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu nėra nustatoma teisės aktuose nurodytų licencijos neišdavimo pagrindų.

Lietuvos bankas imasi visų įmanomų priemonių, kad būtų patikrinta informacija, gauta iš licencijos prašančių įmonių, ir surinkta papildoma reikiama informacija. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas visais atvejais dėl vadovų ir akcininkų bei dėl susijusių subjektų kreipiasi į teisėsaugos institucijas (Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos), prašydamas pateikti apie minėtus asmenis turimą informaciją. Jei vertinami asmenys yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, teisėsaugos institucijos informaciją surenka iš kitų valstybių analogiškų institucijų ir pateikia surinktą informaciją Lietuvos bankui. Akcininkai taip pat tikrinami Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos. Jei vertinamas subjektas yra susijęs su finansų rinkos dalyviais, licencijuotais kitose valstybėse, Lietuvos bankas kreipiasi į atitinkamas kitų valstybių priežiūros institucijas, prašydamas pateikti turimą informaciją. 

Vertinama ne tik nepriekaištinga akcininkų reputacija, bet ir jų finansinis patikimumas, lėšų kilmė, glaudūs ryšiai su kitais asmenimis ir užsienio valstybėmis, kurių teisės aktai gali trukdyti Lietuvos bankui veiksmingai atlikti pareiškėjo priežiūrą. Į vertinamų akcininkų sąrašą patenka visi akcininkai juridiniai asmenys ir jų vadovai, taip pat akcininkai fiziniai asmenys – vertinami visi subjektai, pradedant turinčiais 10 proc. ir daugiau pareiškėjo akcijų dalį, baigiant galutiniu naudos gavėju fiziniu asmeniu. Esant sąsajų su vadinamaisiais mokesčių rojais, skiriamas papildomas dėmesys vertinant lėšų kilmės teisėtumą, taip pat vertinama, ar šios aplinkybės gali turėti įtakos pareiškėjui vykdant licencijuojamą veiklą. Gavus neigiamo pobūdžio informacijos apie įvykius, susijusius su vertinamu asmeniu, nagrinėjamas vertinamo asmens dalyvavimas konkrečiame įvykyje ir vertinama, ar asmens elgesys verčia pagrįstai abejoti asmens gebėjimu užtikrinti patikimą ir apdairų finansų rinkos dalyvio valdymą. 

Visi pareiškėjai, turintys sąsajų su padidintos rizikos veikla arba planuojantys teikti paslaugas didesnės rizikos klientams, tikrinami ypač atidžiai – įvertinama, ar pareiškėjas turi visapusę, adekvačią veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui bei patikimą veiklos ir rizikų valdymo tvarką. Taigi, galimi įvairūs įstaigos veiklos modeliai, jie gali būti mažiau ar daugiau rizikingi, tačiau pareiškėjai turi būti pasirengę ir turėti tinkamų kontrolės priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti. Pavyzdžiui, nerezidentų aptarnavimas pats savaime nėra neteisėta veika, – jeigu veiklos modelis yra orientuotas į didesnės rizikos šalis, turi būti taikomos ir atitinkamos kontrolės priemonės, skirtos šiai rizikai suvaldyti. Taip pat įstaigos, teikdamos finansines paslaugas klientams, kurie užsiima veikla, susijusia su virtualiuoju turtu, turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų ir imamasi atitinkamų priemonių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai valdyti.

Jeigu keičiasi licenciją gavusios įstaigos vadovai ar akcininkai, įstaiga privalo iš anksto kreiptis į Lietuvos banką ir gauti patvirtinimą, kad jis neprieštarauja konkrečiai vadovo kandidatūrai, ar išankstinį leidimą įsigyti akcijų. Taip pat įstaigos yra atsakingos už tai, kad jų vadovai ir akcininkai nuolat atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pasikeitus bet kokioms reikšmingoms aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos konkrečių asmenų vertinimo rezultatams, įstaiga turi atlikti pasikeitusių aplinkybių vertinimą ir atitinkamai informuoti Lietuvos banką. Lietuvos banko atliekamas asmenų vertinimas yra analogiškas vertinimui, atliekamam licencijavimo proceso metu. Jei įstaiga nevykdytų pareigos informuoti Lietuvos banką apie pasikeitusias aplinkybes, būtų taikomos poveikio priemonės.

Licencijuotos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos periodiškai teikia ataskaitas ar ad hoc pranešimus. Per porą metų jų skaičius padidėjo – be finansinių ir veiklos ataskaitų, dabar teikiamos ir pinigų plovimo prevencijai skirtos ataskaitos. Finansinės ir veiklos ataskaitos atskleidžia tokių įstaigų augimo apimtį, kaip jos laikosi priežiūrinio nuosavo kapitalo reikalavimo  ir reikalavimo dėl klientų lėšų apsaugos. Remdamasis informacija, pateikiama pranešimuose apie operacinės rizikos incidentus, Lietuvos bankas gali vertinti rinkoje susidariusią padėtį ir fiksuoti įvykius, kurių įstaigos nenumatė ir kurie turi arba, tikėtina, turės neigiamo poveikio su mokėjimu susijusių paslaugų vientisumui, prieinamumui ir tęstinumui. Iš ataskaitų apie pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą renkami agreguoti statistiniai duomenys apie nerezidentų pokyčius, mokėjimų srautus į skirtingas šalis ir iš jų, duomenys apie finansinius produktus. 

Iš ataskaitų ir kitais būdais gaunama informacija naudojama planuojant tolesnius priežiūrinius veiksmus. Jeigu yra požymių, kad įstaigos padėtis rinkoje smarkiai keičiasi, jos noras prisiimti riziką auga, Lietuvos bankas inicijuoja patikrinimus ir vertina, ar įstaigos naudojamos kontrolės priemonės, skirtos rizikoms valdyti, yra adekvačios. Nustačius reikalavimų pažeidimų, skiriamos poveikio priemonės atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir reikšmingumą. Iki 2019 m. birželio mėn. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms skirta 21 poveikio priemonė, iš jų – 3 licencijos panaikinimai, 1 – įstaigos vadovo nušalinimas nuo pareigų, 6 baudos ir 11 įspėjimų.

Elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigai nevykdant licencinės veiklos ilgiau kaip 12 mėnesių, Lietuvos bankas turi teisę atšaukti įstaigai išduotą licenciją. Šiuo metu apie 30 proc. įstaigų, kurioms yra išduotos elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijos, veiklos nevykdo, tačiau absoliučiai daugumai šių neveikiančių įstaigų licencijos išduotos mažiau kaip prieš metus. Taigi dauguma licencijų dar labai „šviežios“ ir veiklai įsibėgėti reikia laiko, todėl Lietuvos bankas stebi ir vertina, kaip laikomasi reikalavimų bei licencijavimo proceso metu duotų įsipareigojimų ir įstatyme įtvirtinto reikalavimo veiklą pradėti per 12 mėnesių.