2016-06-10
Prokuratūra: „Lietuvos ryto“ paskleisti telefoniniai pokalbiai nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga
„Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonėse buvo sistemingai skleidžiamos melagingos šmeižikiško pobūdžio žinios apie tariamus neteisėtus Lietuvos banko tarnautojų veiksmus. Kaip realus faktas buvo pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai apie neva vykusius Priežiūros tarnybos vadovo pokalbius su asmenimis, galimai dalyvavusiais reketavimo schemoje. Siekiant sukurti tikrumo įspūdį, pateiktos ir vadinamosios neva vykusių pokalbių išklotinės.
Kadangi nei tokių pokalbių, nei susitikimų nebuvo, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonėse skelbti tariami pokalbiai yra išgalvoti arba suklastoti.
Taip leidžia teigti Lietuvos banko gautame Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime išdėstytos išvados. Prokuratūros nutarime vienareikšmiai pabrėžiama, kad „nurodyti duomenys (t. y. paskleisti telefoniniai pokalbiai) nėra ikiteisminio tyrimo medžiaga“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonių veikų. Prokuroro sprendimas grindžiamas tuo, kad „tais atvejais, kai paskleisti duomenys yra neobjektyvūs, jie jokios įtakos visuomenės interesui padaryti negali, nes realybėje neegzistuoja, todėl šiuo atveju visuomeninės reikšmės požymio nėra“.
Lietuvos banko vertinimu, neobjektyvių ir neegzistuojančių duomenų paskleidimas turėjo rezonansą visuomenėje ir visuomeninę reikšmę (pvz., paaiškinti situaciją dėl paskleistos informacijos į Lietuvos Respublikos Seimo plenarinius posėdžius buvo kviečiami Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Generalinis prokuroras), todėl Lietuvos bankas ir Priežiūros tarnybos vadovas svarsto šį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Gautos prokuratūros išvados, patvirtinančios, kad buvo skleidžiami byloje neegzistuojantys duomenys (t. y. skelbti tariamieji pokalbiai neegzistuoja), bus panaudotos kaip papildomi argumentai tolesniuose teisiniuose veiksmuose, kurių imsis Lietuvos bankas. Kadangi „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės nepaneigė melagingų teiginių, ne kartą skleistų šios grupės dienraštyje, televizijoje ir naujienų portale, artimiausiu metu bus kreiptasi į teismą, kad būtų apginta Lietuvos banko ir jo tarnautojų reputacija.
Iš viso į „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemones buvo išsiųsti devyni kreipimaisi dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo.