Lietuvos bankas, be kitų pensijų fondų veiklos rodiklių, pradėjo skelbti ir išlaidų rodiklius, kurie iki šiol buvo pateikiami tik kiekvieno pensijų fondo audituotoje metinėje ataskaitoje. Nuo šiol skelbiant šiuos rodiklius vienoje vietoje bus galima palyginti, kokio dydžio išlaidomis tiesiogiai sumažinama kiekvieno pensijų fondo dalyvių investicijų grąža.
Skelbiamas bendrasis II pakopos pensijų fondų atskaitymų rodiklis parodo, kokį turto valdymo mokesčio dydį taiko pensijų kaupimo bendrovė. Šis rodiklis negali viršyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme numatytų mokesčio aukščiausių ribų – tikslinės amžiaus grupės pensijų fondų jos siekė 0,8 proc., o turto išsaugojimo pensijų fondų – 0,2 proc., tad šis mokestis 2019 m. svyravo tarp 0,75 ir 0,79 proc., o turto išsaugojimo fondų jis buvo 0,19 arba 0,2 proc.
III pakopos pensijų fondų, kuriems taikomi mokesčiai yra įvairesni ir neapriboti įstatymu, skaičiuojamas bendrasis išlaidų koeficientas, kuris parodo beveik visas išlaidas, išskyrus tiesiogiai dalyvio sumokamą įmokos mokestį ir sandorių dėl turto pirkimo ar pardavimo sudarymo išlaidas. Atitinkamai jis yra didesnis ir skirtinguose pensijų fonduose 2019 m. siekė nuo 0,72 iki 1,86 proc.
Tiek II, tiek III pakopos pensijų fondų, kurių daugiau kaip 10 proc. grynųjų aktyvų investuota į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, turi būti apskaičiuojamas ir paskelbiamas sąlyginis (arba tikėtinas sąlyginis) bendrasis išlaidų koeficientas.
Kadangi, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, II pakopos pensijų fondai 83 proc., o III pakopos – 67 proc. turto yra nukreipę į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, šie rodikliai parodo visus dalyvių turtui taikomus mokesčius, kurie savo ruožtu tiesiogiai sumažina investicijų grąžą. II pakopos pensijų fondų šie rodikliai yra nuo 0,23 iki 1,56 proc., III pakopos – nuo 0,73 iki 2,19 proc.
Visus pensijų fondų veiklos rodiklius rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.