Pokyčiai investavimo rinkoje: sparčiai daugėjo investuotojų, augo susidomėjimas obligacijomis
Lietuvos investavimo rinkoje pernai sandorių skaičius padvigubėjo, investuotojų skaičius šoktelėjo 75 proc., o jų valdomo turto vertė išaugo daugiau nei trečdaliu. Tipinis investuotojas yra 35–54 m. amžiaus vyras, šiai grupei priklauso beveik pusė visų investicijų. Tarp moterų daugiausia sudarytų sandorių buvo 25–34 m. amžiaus grupėje.
„Investuotojų skaičiaus augimą iš esmės paskatino naujas rinkos dalyvis. Vyrai ir toliau yra aktyviausi investuotojai, tačiau su kiekvienais metais stebime vis didesnį ir aktyvesnį moterų įsitraukimą. Neapibrėžtumo dėl ekonominės ir geopolitinės situacijos nuotaikos didino investuotojų polinkį investuoti į mažiau rizikingas priemones“, – sako Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. Jis pridūrė, kad, atliekant šį tyrimą, pirmą kartą buvo surinkti duomenys apie investuotojus Nasdaq Vilnius biržoje ir juridinius asmenis.
2023 m. gyventojai sudarė beveik 2 mln. sandorių, dvigubai daugiau nei 2022 m. Finansinių priemonių sąskaitose esančio turto vertė augo trečdaliu ir metų pabaigoje sudarė 2,7 mlrd. Eur. Didžiausia gyventojų investicijų dalis vis dar tenka akcijoms (1,2 mlrd. Eur, arba 45 % visų investicijų), jų dalis bendrame portfelyje, palyginti su 2022 m., augo 6 proc.
Vis dėlto investuotojai pernai labiau domėjosi mažesnės rizikos priemonėmis – obligacijomis ir fondais. Investicijos į šias turto klases augo beveik du kartus. Obligacijų vertė padidėjo iki 769 mln. Eur ir sudarė 28 proc. visų investicijų, fondų – 706 mln. Eur ir sudarė 26 proc. visų investicijų.
Per praėjusius metus investuojančių gyventojų skaičius augo net 75 proc. – iki 94,1 tūkst. Iš jų 66 proc. sudarė vyrai ir 34 proc. – moterys. Aktyviausi investuotojai buvo 35–54 m. amžiaus vyrai, jie sudarė 46 proc. visų sandorių.
Vidutinis vyrų investicinis portfelis sudarė apie 24 tūkst. Eur, moterų – apie 15 tūkst. Eur (2022 m. atitinkamai – 36 tūkst. ir 16 tūkst. Eur).
Vyrai 47 proc. savo investicijų skyrė akcijoms. Daugiausia į šią priemonę investavo 45–65 m. ir vyresnio amžiaus grupės atstovai, jie valdė beveik 60 proc. visų investicijų į akcijas. Obligacijoms ir fondams vyrai atitinkamai skyrė 26 ir 25 proc. savo investicinio portfelio.
Moterys akcijoms vidutiniškai skyrė 38 proc., obligacijoms – 34 proc., fondams – 27 proc. investicinio portfelio. Pernai daugėjo į obligacijas investuojančių vyresnių nei 65 m. amžiaus tiek vyrų, tiek moterų.
Nasdaq Vilniaus birža, 2023 m. skaičiavo 22 tūkst. aktyvių investuotojų. Pusė jų – iš Lietuvos. Biržoje prekiavo ir 406 šalies bei 462 užsienio juridiniai asmenys, taip pat ir 7,4 tūkst. užsienio gyventojų. Daugiau kaip 18 tūkst. investuotojų rinkosi akcijas reguliuojamoje rinkoje. Iš užsienio investuotojų aktyviausi buvo Estijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos investuotojai.
2023 m. šalies juridiniai asmenys turėjo 2 370 investicinių sąskaitų. Bendra jose laikytų finansinių priemonių vertė sudarė 17,1 mlrd. Eur. Daugiau kaip 80 proc. šio turto valdė profesionalieji investuotojai. Daugiau kaip 40 proc. juridinių asmenų investicinio portfelio sudarė investicijos į obligacijas, akcijoms ir fondams teko du trečdaliai visų investicijų.
Investicines paslaugas Lietuvoje investuotojams teikia 3 bankai, 2 užsienio bankų filialai, 12 finansų maklerio įmonių, 2 užsienio finansų maklerio įmonės filialai, 9 valdymo ir 3 finansų patarėjų įmonės.
Lietuvos investuotojo portretas 2023 m. (523.2 KB download icon)