Po spartaus augimo laikotarpio paskolų palūkanų normos pradėjo stabilizuotis (duomenų komentaras)
Po spartaus augimo laikotarpio gyventojų ir įmonių naujų paskolų palūkanų normos pradėjo stabilizuotis. Išskyrus vartojimo paskolų segmentą, privačiojo ne finansų sektoriaus kreditavimo tempas Lietuvoje yra sulėtėjęs jau ilgiau nei metus. Nors ir lėčiau nei 2023 m. vasarą, gyventojai ir įmonės toliau aktyviai perkelia lėšas į sutarto termino indėlius.
Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas
Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus šiek tiek susitraukus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas tebėra sulėtėjęs ir sudaro 3,4 proc. (žr. 1 pav.). Po ilgo augimo laikotarpio nustojus didėti EURIBOR, įmonių naujų paskolų palūkanų normos pradėjo stabilizuotis (sudarė 5,8 %, žr. 2 lentelę ir 2 pav.). Naujo kredito srautui per metus sumažėjus beveik dešimtadaliu, o suteiktų paskolų skaičiui – septintadaliu, mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 190 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir antrą mėnesį paeiliui buvo šiek tiek mažesnė už ilgalaikį vidurkį (199 mln. Eur)1.
Paskolų namų ūkiams portfelis vis dar auga gana aukštu metiniu tempu (6,8 %) ir reikšmingai viršija euro zonos vidurkį (0,2 %). Naujų, kintama palūkanų norma išduodamų paskolų, palūkanų norma Lietuvoje tebėra ženkliai aukštesnė už euro zonos vidurkį (atitinkamai 5,8 ir 4,7 %). Nepaisant brangesnio skolinimosi, Lietuvoje būsto paskolų portfelio augimo sparta tebėra didesnė: atitinkamai 6,5 ir 0,7 %. Vis dėlto būsto kreditavimas toliau slopsta: naujų būsto paskolų skaičius ir nominalioji vertė lapkričio mėn. buvo daugiau kaip ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus. Kita vertus, vartojimo ir kt. paskolų teikta istoriškai daug: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo šeštadaliu1. Suaktyvėjusį vartojimo kreditavimą reikšmingai lemia vieno rinkos dalyvio palankiomis sąlygomis teikiamos paskolos.
Nors ir lėčiau nei 2023 m. vasarą, gyventojai ir įmonės toliau aktyviai perkelia lėšas į sutarto termino indėlius (žr. 4 pav.). Pastarąjį ketvirtį kas mėnesį gyventojai sudarė maždaug 200–300 mln., o įmonės – 50 mln. Eur vertės sutarto termino indėlių susitarimų. Rinktis šią taupymo priemonę skatina patraukli grąža: gyventojų naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos per mėnesį ūgtelėjo net 0,5 proc. p., o įmonių – reikšmingai nekito ir sudarė atitinkamai 3,9 ir 3,5 proc. Atotrūkis tarp palūkanų, mokamų už naujus gyventojų terminuotuosius indėlius bei būsto paskolas, šiek tiek sumažėjo, bet tebebuvo 0,2 proc. punkto didesnis už ilgalaikę tendenciją (žr. 5 pav.). Įmonių segmente šio atotrūkio nėra.
Privačiojo ne finansų sektoriaus sutarto termino indėlių portfelio augimas 2023 m. antrąjį pusmetį šiek tiek sulėtėjo (ketvirtinis tempas lapkričio mėn. sudarė 11, vasarą – vidutiniškai 35 %), tačiau tebėra istoriškai aukštas. Įmonių terminuotieji indėliai spalio mėn. sudarė 17,4 proc. (0,1 proc. p. prieaugis per mėnesį), o namų ūkių – 29,5 proc. indėlių portfelio (1 proc. p. prieaugis minėtu laikotarpiu, žr. 6 pav.). Įmonių sutarto termino indėlių portfelis per mėnesį truputį padidėjo ir sudarė 1,9 mlrd., o gyventojų šių indėlių padaugėjo 0,2 mlrd. Eur (portfelis pasiekė 6,4 mlrd. Eur). Nuo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžios namų ūkių terminuotųjų indėlių portfelis padidėjo 3,8 mlrd., o įmonių – 1,6 mlrd. Eur.
1Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.
1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; 3 mėn. slankusis vidurkis)
2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos
3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos