Lietuvos bankas
2022-09-12
11

Per pastarąjį pusmetį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, siekdama suvaldyti infliaciją ir grąžinti pinigų politiką į įprastas vėžes, priėmė reikšmingus sprendimus: sustabdė grynuosius turto pirkimus ir pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį pakėlė palūkanų normas. 

Komentuoja Tomas Reichenbachas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas

Palūkanos jau buvo padidintos du kartus – taigi po ilgos pertraukos buvo išeita iš neigiamų palūkanų normų aplinkos. Pirmasis palūkanų normų padidinimas 50 bazinių punktų ir antrasis padidinimas 75 baziniais punktais buvo istoriniai žingsniai, parodantys ECB valdančiosios tarybos nusiteikimą vidutiniu laikotarpiu pasiekti infliacijos tikslą*. Finansų rinkų dalyvių lūkesčiai rodo – jie mano, kad ir toliau nuosekliai kils palūkanų normos.

Toliau didėsiančios palūkanos  turės įtakos daugeliui sektorių: didės vyriausybės skolinimosi kaina ir būsto paskolų įmokos, galimai mažės įmonių investicijos į mažiausiai pelningus projektus. Tačiau nereikia pamiršti, kad vėl didės nominaliosios pajamos iš indėlių ir kitų fiksuoto pajamingumo priemonių.

Didesnių palūkanų aplinka gali pristabdyti ekonomikos augimą, tačiau, ignoruojant infliaciją, tai galėtų turėti gerokai reikšmingesnių neigiamų padarinių, ypač ilgesniu laikotarpiu. Jeigu sumažėtų pasitikėjimas, kad Eurosistema vidutiniu laikotarpiu laikysis 2 proc. kainų stabilumo tikslo, tai galėtų dar labiau įsukti infliacijos spiralę –  kai prognozuojama, kad kainos toliau kils, tai tampa priežastimi jas didinti jau dabar. Dėl šios priežasties svarbu tokiam scenarijui užbėgti už akių: palūkanų normas kelti anksčiau ir palaipsniui, o ne pavėluotai ir sparčiai. 

Kiti centriniai bankai, pavyzdžiui, Anglijos bankas ir JAV federalinio rezervo sistema, nutraukė kiekybinį skatinimą ir pradėjo palūkanų didinimo ciklą anksčiau, tačiau tam buvo reikšmingų priežasčių. Šiose ekonomikose gerokai daugiau nei euro zonoje ekonomikos „įkaitimo“ ženklų: atlyginimai jose kyla sparčiau, nedarbo lygis – gerokai mažesnis, o grynoji infliacija dažnu atveju yra didesnė.

Išsamiau apie ECB pinigų politikos pokyčius ir jų poveikį – naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje rugsėjo 26 d. Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.

***

* - 1999 m. sausio 4 d. palūkanų normos padidintos 75 baziniais punktais, tačiau tuomet tai labiau sieta su euro įvedimu, o ne su pinigų politikos pobūdžio griežtinimu.