Lietuvos bankas
2024-04-04
11

Finansų rinkose formuojantis pinigų politikos laisvėjimo lūkesčiams ir traukiantis paskolų maržoms, šiek tiek atpigo gyventojų ir įmonių naujas skolinimasis. Gyventojai toliau aktyviai naudojasi galimybe gauti patrauklią grąžą taupydami sutarto termino indėlių sąskaitose.

Komentuoja Daumantas Skinkys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas

Bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui per metus reikšmingai nepakitus, Lietuvoje metinis jo augimo tempas tebebuvo santykinai aukštas ir sudarė 6,1 proc. (žr. 1 pav.). Nustojus kristi tarpbankinio skolinimosi kainai (pvz., 3 ir 6 mėn. EURIBOR normos stabilizavosi 3,9 % lygyje), nustojo mažėti ir naujų įmonių paskolų palūkanų normos (žr. 2 pav.). Vasario mėn. suteiktų paskolų skaičius buvo daugiau kaip ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus, tačiau dėl pavienių didesnių paskolų poveikio mėnesinė įmonių kreditavimo apimtis sudarė 290 mln. Eur (žr. 3 pav.) ir buvo didesnė už ilgalaikį vidurkį (201 mln. Eur)1. Vis dėlto, atsižvelgiant į bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčius, įmonės buvo kredituojamos nenukrypstant nuo ilgalaikės tendencijos.

Euro zonoje pirmąsyk nuo 2015 m. užfiksavus metinį namų ūkių kredito portfelio susitraukimą, Lietuvoje jis vis dar didėjo gana sparčiai (6,7 %). Šiek tiek sumažėjus EURIBOR, o bankų būsto paskolų maržoms pasiekus žemiausią lygį nuo 2008 m. (1,6 %), naujų būstų paskolų palūkanų normos nuo 2023 m. rudenį pasiekto piko sumažėjo 0,2 proc. p. (žr. 2 pav.). Vis dėlto, išskyrus kelis mažuosius rinkos dalyvius, kurie didino naujo kredito teikimą, būsto kreditavimas toliau slopo: vasario mėn. naujų būsto paskolų skaičius ir vertė buvo maždaug šeštadaliu mažesni nei prieš metus. Kita vertus, vartojimo ir kitų paskolų teikta istoriškai daug: per metus paskolų skaičiui šiek tiek ūgtelėjus, nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo kone penktadaliu1. Neslopstantį vartojimo kreditavimą lemia tiek didesniųjų, tiek mažesniųjų rinkos dalyvių aktyvumas. Nepaisant didėjančios konkurencijos, vartojimo kredito skolinimosi kaina ir toliau augo (vasarį vidutinė palūkanų norma siekė beveik 10 proc., žr. 2 pav.).

Gyventojai vis dar naudojasi galimybe gauti patrauklią grąžą rinkdamiesi sutarto termino indėlius. Naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos nuo 2023 m. rudens pernelyg nekito (tiek įmonėms, tiek namų ūkiams siekė apie 3,5 %). Vasario mėn. namų ūkiai sudarė sutarto termino indėlių sutarčių už 129 mln. Eur (sausio mėn. – 266 mln. Eur, žr. 4 pav.), tačiau įmonių susidomėjimas šia taupymo priemone sumenkęs: per pirmuosius du metų mėnesius įmonių sutarto termino indėlių portfelis jau šiek tiek mažėjo. Daugėjant viešų investicijų bei taisantis einamosios sąskaitos balansui, namų ūkių ir įmonių indėlių portfelio augimas spartėjo antrą mėnesį paeiliui (metinis tempas vasario mėn. sudarė 6,2 %, žr. 5, 6 pav.). Per metus gyventojų indėlių padaugėjo 6,6, o įmonių – 5,5 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 22,5 mlrd. ir 10,8 mlrd. Eur).

1Skaičiavimai atlikti naudojant 3 mėn. slankųjį vidurkį.

 

1 lentelė. Pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolų portfelio ir srauto vertės pokytis (procentais; srauto duomenims taikomas 3 mėn. slankusis vidurkis)

Pinigai ne žolė, bet auga, jeigu padedi terminuotąjį indėlį (duomenų komentaras)

2 lentelė. Tikrųjų naujų PFĮ paskolų palūkanų normos

Pinigai ne žolė, bet auga, jeigu padedi terminuotąjį indėlį (duomenų komentaras)

3 lentelė. Namų ūkių ir įmonių naujų terminuotųjų indėlių PFĮ palūkanų normos

Pinigai ne žolė, bet auga, jeigu padedi terminuotąjį indėlį (duomenų komentaras)

Pinigai ne žolė, bet auga, jeigu padedi terminuotąjį indėlį (duomenų komentaras)Pinigai ne žolė, bet auga, jeigu padedi terminuotąjį indėlį (duomenų komentaras)Pinigai ne žolė, bet auga, jeigu padedi terminuotąjį indėlį (duomenų komentaras)