Pigių pinigų banga ima slūgti – atsakymai į aktualius klausimus dėl palūkanų normų

Kas lemia, kad po tokio ilgo laiko didinamos palūkanų normos?

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į reikšmingai išaugusią infliaciją euro zonoje ir perspektyvas dėl aukštesnės infliacijos ateityje. Didelę dalį kainų augimo lemia itin pabrangę energijos ištekliai, tačiau net ir atmetus jų brangimo įtaką, vadinamoji grynoji infliacija jau viršija ECB siekiamą 2 proc. lygį. Tai rodo, kad aukštesnė infliacija gali būti nulemta ne tik trumpalaikių veiksnių. Ilgesnį laikotarpį užsitęsęs toks kainų lygio augimas galėtų lemti atitrūkstančius nuo tikslo infliacijos lūkesčius. Tinkamai sukalibruotas palūkanų kėlimas šią riziką turėtų panaikinti.

Ar ekonomikai esant tokiai pažeidžiamai dėl Covid-19 pandemijos ir karo, pinigų politikos griežtinimas nesukels naujos ekonominės krizės?

Aukštesnių palūkanų aplinka išties gali pristabdyti ekonomikos augimą, tačiau infliacijos tikslo ignoravimas galėtų turėti gerokai reikšmingesnių neigiamų padarinių, ypač ilgesniuoju laikotarpiu. Jeigu sumažėtų pasitikėjimas tuo, kad Eurosistema vykdys 2 proc. kainų stabilumo tikslą, tai galėtų sukelti sunkiai valdomą infliacijos spiralę. Gyventojai ir įmonės tikėtųsi ir tolesnio kainų augimo, todėl įmonės ir toliau keltų kainas, o gyventojai skubėtų vartoti prieš pabrangstant prekėms ir paslaugoms. Esant padidėjusiai paklausai, įmonės daugiau skolintųsi ir ieškotų vis daugiau darbuotojų, todėl labiau keltų atlyginimus. Visa tai lemtų dar didesnes prekių ir paslaugų kainas ir lūkesčius dėl jų. Tuomet būtų prarastas pasitikėjimas centrinio banko galimybėmis grąžinti infliaciją prie siekiamo lygio, todėl tik labai spartus palūkanų didinimas grąžintų kainų stabilumą. Šis radikalus žingsnis išties galėtų sukelti recesiją, todėl svarbu tokiam scenarijui užbėgti už akių.

Bet ar jau ne per vėlu? Kodėl infliacijai jau kurį laiką viršijant tikslą kelis kartus ir kitiems centriniams bankams reaguojant greičiau, ECB taip ilgai delsė?

Iš tiesų tiek Anglijos bankas, tiek Federalinio rezervo sistema (JAV) gerokai anksčiau pradėjo griežtinti pinigų politiką: nutraukė kiekybinį skatinimą ir padidino palūkanų normas. Toks jų elgesys dėsningas, nes šiose ekonomikose gerokai daugiau ekonomikos „įkaitimo“ ženklų nei euro zonoje. Pvz., atlyginimų augimas jose aukštesnis, o nedarbo lygis – gerokai mažesnis.

Kita vertus, pernelyg agresyvus palūkanų didinimas galėtų pabloginti finansavimosi sąlygas ir pernelyg slopinti ekonomikos augimą. Todėl svarbu atrasti tinkamą balansą, priimant pinigų politikos sprendimus atsižvelgti į konkrečios ekonomikos situaciją.

Kartu verta atkreipti dėmesį, kad centriniam bankui taikant pinigų politikos priemones infliacija paveikiama tik po tam tikro laiko. Tyrimai rodo, kad paprastai poveikis yra stipriausias po 12–18 mėn. Šiuo metu tiek rinkų, tiek ekonomistų lūkesčiai dėl infliacijos euro zonoje vidutiniu laikotarpiu yra artimi siekiamam 2 proc. lygiui. Taigi vertinant šiuo požiūriu, ECB taip pat neatrodo vėluojantis ar darantis pernelyg mažai.

Pradėjus didėti palūkanų normoms, kokį lygį jos galiausiai galėtų pasiekti?

Nors prieš maždaug 15 metų pagrindinės ECB palūkanų normos buvo perkopusios 4 proc., šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad palūkanų normos galėtų pasiekti 1,5–2 proc. lygį. Šie lūkesčiai neabejotinai gali keistis, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys struktūriniai pokyčiai rodo, kad ekonomikos gali subalansuotai augti esant vis mažesnėms palūkanų normoms. Ekonominiai tyrimai atskleidžia, kad prie to prisideda skaitmenizacijos, visuomenės senėjimo bei augančios nelygybės tendencijos.

Aktualios palūkanų normos euro zonoje bei finansų rinkų lūkesčiai dėl jų dinamikos ateityje.

Kodėl palūkanų normų augimas svarbus paskolų turintiems gyventojams ir įmonėms?

Būsto paskolų turėtojams aktuali EURIBOR palūkanų normos dinamika (paprastai 3 arba 6 mėn.), o ji glaudžiai susijusi su pagrindinėmis ECB palūkanų normomis. Tikintis aukštesnių palūkanų normų ateityje, EURIBOR augo jau kurį laiką ir dabar lemia palaipsniui augančias paskolų įmokas. Pakilusios palūkanos didintų gyventojų išlaidas jų turimoms paskoloms grąžinti, taip pat mažintų ketinimus imti naujas paskolas. Didesnę dalį pajamų skiriant paskolų įmokų mokėjimui, sumažėtų gyventojų galimybės gaunamas pajamas skirti vartojimui.

Aukštesnės palūkanų normos neturėtų tapti nepakeliama našta skolininkams: Lietuvos bankas prižiūri, kad skolinant būtų laikomasi Atsakingojo skolinimo nuostatų, kuriuose, be kitų dalykų, apibrėžta, kad teikiant būsto paskolą yra atliekamas jautrumo testas užtikrinant, kad skolininkai būtų pajėgūs mokėti padidėjusias paskolų įmokas palūkanų normai išaugus iki 5 proc¹.

Palūkanų augimas paveiktų ir paskolų turinčias įmones. Didėjančios išlaidos paskoloms grąžinti mažintų įmonių gaunamą pelną (visų pirma tų, kurios negalėtų perkelti didėjančių sąnaudų pirkėjams ar kompensuoti jų poveikį padidindamos veiklos efektyvumą). Didėjant palūkanų normoms, dalis mažiausiai pelningų projektų nebebūtų vystomi, nes jie taptų mažiau patrauklūs. Dėl to galėtų sumažėti investicijos ir verslo plėtra, tačiau per ilgesnį laiką tai padėtų subalansuoti ekonomikos augimą ir pagerinti ekonomikos bei finansų sistemos būklę.

Kiek gali brangti būsto paskolų įmokos?

Kiekvienas atvejis individualus – būsto paskolų įmokų pokyčiai priklausytų nuo paskolos trukmės, paskolos sumos, grąžinimo metodo bei palūkanų normų pokyčių. Kaip pavyzdį galime imti šiuo metu gyventojų turimą vidutinę negrąžintą būsto paskolos sumą – apie 50 tūkst. Eur bei paskolai grąžinti vidutiniškai likusią trukmę – apie 22 metus. Tokios paskolos mėnesinė įmoka, EURIBOR padidėjus iki 2 proc. (kaip šiuo metu rinkose įkainojama, kad galėtų įvykti ilgesniuoju laikotarpiu), padidėtų maždaug 50 Eur ². 

Ar auganti Vyriausybės skolinimosi kaina netaps nestabilumo šaltiniu Lietuvoje?  

Vyriausybės skolinimosi kaina taip pat palaipsniui didės, tačiau Lietuva šiuo klausimu gana atspari dėl keleto priežasčių. Pirma, investuotojai vertina Lietuvą kaip patikimą partnerę, nes turime dar santykinai žemą skolos lygį. Vyriausybės skola sudaro apie 44 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, palyginti su daugiau kaip 96 proc. santykiu euro zonoje bendrai³. Antra, Vyriausybė paprastai skolinasi gana ilgam laikotarpiui, o leidžiant obligacijas palūkanos fiksuojamos, todėl palūkanų didėjimo poveikis šalies finansavimosi kainai pasijus tik per ilgesnį laiką. 

Kam bus naudingas palūkanų augimas?

Apskritai palūkanų didinimą teigiamai bus linkę vertinti tie, kuriems aukštesnės palūkanos reikš papildomas pajamas, pvz., indėlininkai. Tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dėl tinkamų pinigų politikos sprendimų laimėsime visi, nes ja siekiama užtikrinti kainų stabilumą ir subalansuotą ekonomikos augimą.    

¹ 5 proc. palūkanų atveju įmokos už paskolą neturėtų viršyti 50 proc. pajamų.

² Paskolą grąžinant anuiteto metodu.

³ 2021 m. ketvirtojo ketvirčio duomenimis.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Infliacija, Nekilnojamasis turtas, ECB, EURIBOR, palūkanos, pingų politika, palūkanų norma