Lietuvos bankas
2021-03-12
11

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį, klimato kaitos klausimai neužleidžia savo pozicijų svarbiausių ES politikos prioritetų sąraše. Priešingai – pandemija netgi sustiprino ES siekį transformuoti savo ekonomiką ir tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu pasaulyje. Žalioji transformacija neabejotinai atneš pokyčių į visas ekonomikos sritis, įskaitant ir ES finansų sektorių, kuris, tinkamai išnaudojęs puikią startinę poziciją, galėtų tapti globaliu žaliųjų finansų centru.

Komentuoja Emilė Šreiberytė, Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento Ekonominės politikos analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė.

Kodėl klimato kaitos klausimai pandemijos kontekste sulaukė tiek daug ES dėmesio?

Vos tik pradėjusi 2019–2024 m. kadenciją Europos Komisija (EK) paskelbė naująją ES augimo strategiją „Europos žaliasis kursas“. Dokumente įtvirtintas siekis kurti išteklius efektyviai naudojančią ir konkurencingą ES ekonomiką, kurioje iki 2050 m. grynasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas iki nulio. Tarpinė šio ilgo ir sudėtingo kelio stotelė – 2030 m. Iki tada tokių dujų kiekis turėtų sumažėti bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pasaulį netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija galėjo pakoreguoti ambicingus ES planus klimato kaitos srityje. Juk dėmesio centre atsidūrė sveikatos krizė, lėmusi ir giliausią ekonomikos nuosmukį nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Tačiau, priešingai, ES vadovai nusprendė, kad nuo pandemijos nukentėjusios ekonomikos gaivinimo planas bus pagrįstas žaliosios ekonomikos transformacijos idėja.

Ekonomikos gaivinimo plano centre – 750 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo fondas „Kitos kartos ES“, dėl kurio sutarta dar praėjusių metų vasaros viduryje. Šis fondas yra laikina priemonė, skirta padėti ES valstybėms narėms sparčiau atsigauti, sustiprinti atsparumą ir užtikrinti tvarų augimą. Būtent pandemijos sukelti iššūkiai atvėrė politinį galimybių langą iš esmės transformuoti ES ekonomikos modelį, kadangi didžioji valstybėms narėms teikiamos precedento neturinčios finansinės paramos dalis turi būti nukreipta į žaliuosius bei skaitmeninius prioritetus.

Pagal pagrindinę fondo programą – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę – bent 37 proc. lėšų bus skiriama Europos žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. Į tai savo rengiamame finansavimo plane turi atkreipti dėmesį ir Lietuva: iš šaliai numatytų 2,2 mlrd. eurų dotacijų daugiau nei trečdalis turi būti skirta perėjimui prie žaliosios ekonomikos modelio. Tinkamai panaudoti ES lėšas svarbu ir dėl to, kad EK įžvelgia riziką, jog Lietuva gali nepasiekti nacionalinių 2030 m. klimato kaitos tikslų.

Tiesa, siekiant reikšmingų pokyčių klimato kaitos srityje vien ES finansavimo nepakaks. Kai kuriais skaičiavimais, 2030 m. klimato kaitos plano tikslui pasiekti kasmet reikia apie 300 mlrd. eurų papildomų investicijų ES mastu, tad itin svarbus vaidmuo šiame procese teks papildomoms viešosioms bei privačiosioms investicijoms.

ES finansų sektoriaus ambicijos

Ambicingi klimato kaitos tikslai bei augantis žaliųjų investicijų poreikis neabejotinai pakeis ir ES finansų sektorių. Vien tik „Kitos kartos ES“ numatyta 30 proc. viso fondo lėšų finansuoti žaliosiomis obligacijomis (tai galėtų sudaryti iki 225 mlrd. Eur). Per tokias obligacijas pritrauktomis lėšomis finansuojami projektai, kuriais sprendžiamos klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, gamtinių išteklių eikvojimo, vandens, oro ar dirvožemio taršos ir kitos  susijusios problemos.

Nors globali žaliųjų obligacijų rinka kol kas nėra didelė, tačiau investuotojų susidomėjimas reikšmingai auga. Šiuo metu būtent ES yra žaliųjų obligacijų rinkos lyderė: 2019 m. daugiau nei pusė žaliųjų obligacijų emitentų veikė ES ir beveik pusė visų obligacijų buvo denominuotos eurais. Siekiant dar labiau paskatinti žaliųjų obligacijų rinkos plėtrą, ES per pirmąjį 2021 m. pusmetį turėtų pateikti pasiūlymą dėl ES žaliųjų obligacijų standarto sukūrimo, kuris padidintų rinkos efektyvumą, užtikrintų skaidrumą bei palyginamumą.

ES žaliųjų obligacijų standartas remtųsi taksonomija – tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, kuri užtikrintų, kad investicijos yra nukreipiamos į tvarias technologijas bei įmones, taip prisidedant prie ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti ekonominės veiklos poveikį klimatui. Nors ES Taksonomijos reglamentas jau patvirtintas, vis dar vyksta techninis parengiamasis darbas. Įgyvendinus reglamento nuostatas, ES turės pirmąją pasaulyje žaliąją taksonomiją.

Būdama puikioje pradinėje pozicijoje, ES turi neeilinę galimybę dar labiau sutvirtinti savo pozicijas ir tapti pasauliniu žaliųjų finansų centru, tačiau būtina tinkamai pasinaudoti šia proga.  Kaip ambicingai ES nusiteikusi, bus galima įvertinti jau netrukus – pirmąjį šių metų pusmetį turėtų pasirodyti atnaujinta tvariųjų finansų strategija, apimsianti plataus masto siūlymus dėl žaliųjų finansų sistemos plėtotės.

Centrinių bankų vaidmuo

Dar 2017 m. 8 centriniai bankai ir finansų priežiūros institucijos nusprendė įsteigti „Žalesnės finansų sistemos kūrimo tinklą“, kurio pagrindiniai tikslai yra prisidėti prie aplinkosaugos ir klimato rizikų valdymo finansų sektoriuje bei padėti telkti finansavimą, kurio reikia pereiti prie tvarios ekonomikos. Nuo sukūrimo tinklas reikšmingai išsiplėtė – 2021 m. pradžioje tinklą sudarė 87 nariai, įskaitant ir Lietuvos banką.

Centriniai bankai ir priežiūros institucijos jėgas sutelkė ne be reikalo – jų vaidmuo žalioje finansų sektoriaus transformacijoje yra išties reikšmingas. Šios institucijos užtikrina šalies finansinį stabilumą, prižiūri finansų rinkos dalyvius, rengia makroekonomines prognozes, atlieka mokslinius tyrimus ir kt. Vykstant transformacijai, į tokią veiklą ilgainiui reikės nuosekliau integruoti su klimato kaita susijusias rizikas. Kaip gerosios praktikos pavyzdį galima paminėti šioje srityje tarp Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiaujantį Suomijos banką, kuris įgyvendina plataus masto strategiją „Tvarumo programa“. Remiantis šia strategija, žaliasis dėmuo įtraukiamas į visą banko vykdomą veiklą – pradedant klimato rizikų integravimu į finansinio stabilumo stebėseną, baigiant vidinių banko procedūrų efektyvinimu.

Be to, centriniai bankai valdo didelius investicinius portfelius. Formuodami savo investavimo strategijas centriniai bankai galėtų integruoti ir tvarumo veiksnius, t. y. užtikrinti, kad būtų  skatinamos tvarios, socialiai atsakingos ir skaidrią valdyseną remiančios investicijos. Pavyzdžiui, Švedijos centrinis bankas Riksbank, atlikdamas užsienio atsargų analizę, jau dabar įtraukia šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo rodiklį, kuris kartu su tokiais veiksniais kaip rizikingumas ar teikiama grąža yra vertinamas kaip investavimo tinkamumo kriterijus. Būtent dėl to šis bankas pardavė kai kurių tvarumo rodiklio neatitikusių Kanados provincijų bei Australijos valstijų obligacijas.

Nors centriniai bankai ir priežiūros institucijos dar tik žengia pirmuosius žingsnius įtraukdami su klimato kaita susijusius klausimus į savo veiklą, tačiau nėra abejonių, kad ilgainiui tai taps įprasta praktika. Kuo anksčiau ES ir nacionalinės institucijos, įskaitant centrinius bankus, „užšoks“ ant žaliosios bangos, tuo sparčiau Europa galės įsitvirtinti kaip pasaulio žaliųjų finansų centras.