Lietuvos bankas
2018-03-22
  • Fotolia_189640224_Subscription_Monthly_M.jpg
     
11

Visi Lietuvoje veikiantys II pakopos pensijų fondai nuo savo veiklos pradžios per daugiau kaip 10 metų pensijai kaupiantiems asmenims uždirbo teigiamą vidinę grąžą, t. y. tiek, kiek vidutiniškai per metus uždirbo kiekviena į pensijų fondus pervesta įmoka atskaičius fondams taikomus mokesčius. Tą rodo Lietuvos banko skaičiuojamas pensijų fondų vidinės grąžos rodiklis.

„Kaupiant pensijai svarbiausias yra dešimtmečius trunkančio kaupimo rezultatas. Todėl kaupiantiesiems svarbu ne tik domėtis atskirų metų rezultatu, bet ir nepamiršti patikrinti, kaip fondui sekėsi per ilgesnį laikotarpį, kokią įtaką rezultatams turėjo fondams taikomi mokesčiai. Tam puikiai tinka Lietuvos banko skelbiamas specialus pensijų fondų grąžos rodiklis – vidinė grąžos norma“, – sako Dalia Juškevičienė, Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.

Dauguma Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų skaičiuoja keturioliktus veiklos metus. 2017 m. pabaigoje visų šalyje veikiančių fondų vidinės grąžos norma nuo jų veiklos pradžios buvo teigiama. Tai reiškia, kad vidutinį atlyginimą gavusiam ir nuolat pensijų fonde kaupusiam asmeniui pervestų įmokų vidutinė metinė grąža, atskaičius fondams taikomus mokesčius, buvo teigiama. Populiariausių fondų – akcijų dalies pensijų fondų ilgalaikės vidutinės metinės vidinės grąžos rodiklis siekia nuo +3,91 proc. iki +6,83 proc., akcijų pensijų fondų rodiklis – nuo +5,28 proc. iki +13,86 proc., o konservatyvaus investavimo pensijų fondų – nuo +0,95 proc. iki +4,08 proc. Absoliučios daugumos pensijų fondų grąža po mokesčių viršijo infliacijos rodiklį, kuris nuo pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios 2004 m. sudarė vidutiniškai 3 proc. per metus. Bendras svertinis pensijų fondų vidinės grąžos rodiklis po mokesčių nuo veiklos pradžios sudarė +4,47 proc.

Praėjusiais metais didėjo į akcijas investuojančių II pakopos pensijų fondų investicinių vienetų vertė – vidutiniškai 9,2 proc., vidutinės akcijų dalies pensijų fondų grąža sudarė 4,9 proc., o mažos akcijų dalies pensijų fondų – 2,2 proc. Konservatyviai investuojančių pensijų fondų investicinių vienetų vertė sumažėjo, vidutiniškai 0,6 proc. Panašios tendencijos užfiksuotos ir III pakopos pensijų fondų rinkoje, investicinių vienetų vertė padidėjo vidutiniškai 5,2 proc., geriau sekėsi akcijų pensijų fondams.

Per 2017 m. II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 423,93 mln. Eur. Per metus „Sodra“ į pensijų fondus pervedė 170,21 mln. Eur, dalyviai, pasirinkę mokėti papildomai, – 84,47 mln. Eur, o valstybė jiems papildomai pervedė 83,27 mln. Eur. Galima daryti išvadą, kad dėl sėkmingos investicinės veiklos fondai savo dalyviams uždirbo 85,98 mln. Eur (neįskaitant lėšų, išmokėtų dalyvavimą fonduose baigusiems asmenims).

2017 m. buvo sėkmingi neprofesionaliesiems investuotojams skirtiems investiciniams fondams, jų vienetų vertė per šį laikotarpį vidutiniškai didėjo 8,4 proc. Per metus bendra Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turto vertė padidėjo 10,15 proc. – iki 208,69 mln. Eur. Ketvirtus metus iš eilės didėja investicijos į užsienyje registruotus fondus. Į tokio tipo fondus 440,16 mln. Eur buvo investavę 51,11 tūkst. investuotojų.

Toliau didėja informuotiesiems investuotojams skirtų KIS rinka. 2014 m. pradėję steigtis tokio tipo fondai šiuo metu valdo beveik 500 mln. Eur vertės turtą. Pagrindinės šių fondų investicijos – nekilnojamasis turtas ir tokio tipo turtą valdančios bei plėtojančios įmonės. Nuo 2014 m. pabaigos informuotiesiems investuotojams skirtų KIS skaičius išaugo beveik 5 kartus ir šiuo metu siekia 55, o valdomas turtas padidėjo net 10 kartų.

Išsami Lietuvos II ir III pakopų pensijų fondų bei KIS rinkos apžvalga ir vidinės grąžos normos rodikliai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.