Paskelbta kredito įstaigų veiklos 2011 metų I ketvirtį Lietuvoje apžvalga

2011 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjęs bankų veiklos aktyvumas sietinas su sezoniškumo veiksniu. 2011 m. balandžio 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, veikiančių šalies bankų [1] turtas (aktyvai), sudarė 79,9 mlrd. Lt ir per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 1,8 mlrd. Lt, arba 2,2 proc. Klientams suteiktos paskolos per ketvirtį sumažėjo 0,6 mlrd. Lt, arba 1,1 proc., ir sudarė 57,7 mlrd. Lt. Paskolų portfelio mažėjimo tempai buvo lėtesni negu prieš metus. Bankuose laikomi indėliai po žymaus išaugimo 2010 m. ketvirtąjį ketvirtį šių metų pirmąjį ketvirtį, kaip dažnai būdavo ir ankstesniais metais, sumažėjo – 0,7 mlrd. Lt, arba 1,6 proc., ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 44,7 mlrd. Lt.

Bankų sistemos bei veikiančių šalies bankų sąvokos apima visus nagrinėjamu laikotarpiu veikusius bankus bei užsienio bankų filialus

1 lentelė. Bankų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika

Mln. Lt

Trijų didžiausią rinkos dalį užimančių bankų koncentracija pagal turtą ir indėlius toliau mažėjo: jų užimama rinkos dalis pagal turtą per šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo 0,7 proc. punkto iki 60,1 proc., o pagal indėlius – 1 proc. punktu iki 62,5 proc. Trijų didžiausią paskolų rinkos dalį užimančių bankų koncentracija nežymiai padidėjo – 0,2 proc. punkto iki 64,2 proc.

2011 m. pirmojo ketvirčio turto struktūros pokyčiai atspindėjo tas pačias tendencijas, kaip ir praėjusias metais. Vertybinių popierių dalis turte išaugo 1,8 proc. punkto iki 12,8 proc. Bankuose laikomos lėšos (daugiausia lėšos korespondentinėse sąskaitose) pirmąjį ketvirtį sumažėjo 1,3 mlrd. Lt, o jų dalis turte sumenko 1,5 proc. punkto iki 7,1 proc. Didžiausią bankų turto dalį sudarančių klientams suteiktų paskolų lyginamasis svoris turte 2011 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,8 proc. punkto iki 72,2 proc. Paskolų dalies turte augimą lėmė daugiau nei paskolos sumažėjęs bankų turtas.

Užsienyje investuoto bankų turto dalis 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 16,9 proc. ir per ketvirtį nepakito. Užsienio valiuta denominuoto turto dalis nežymiai padidėjo ir sudarė 71,4 proc. bankų sistemos turto.

Nors pirmąjį ketvirtį bankuose laikomi indėliai sumažėjo, jų lyginamasis svoris bankų įsipareigojimuose toliau didėjo, o bankų priklausomybė nuo užsienio bankų (tarp jų –patronuojančiųjų) finansavimo ir toliau mažėjo.

Įsiskolinimo bankams lyginamasis svoris per ketvirtį sumažėjo 1 proc. punktu ir sudarė 32,7 proc. įsipareigojimų, o gyventojų indėlių dalis įsipareigojimuose išaugo 0,5 proc. punkto. Gyventojų indėliai, sudarydami 34,9 proc. įsipareigojimų, buvo svarbiausias bankų sektoriaus finansavimo šaltinis. 

2011 m. pirmąjį ketvirtį įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms sumažėjo 1,5 mlrd. Lt, arba 5,7 proc. Didžioji bankams grąžintų lėšų dalis teko patronuojantiesiems bankams, kuriems Lietuvos bankai per ketvirtį grąžino 1,3 mlrd. Lt. Tačiau, mažėjus ir patronuojančiuose bankuose laikomoms lėšoms, grynasis įsiskolinimas patronuojantiesiems bankams (skirtumas tarp įsiskolinimo patronuojantiesiems bankams ir juose laikomų lėšų) sumažėjo ne taip ryškiai – 0,3 mlrd. Lt.

Jau daugiau kaip du metus mažėjant įsiskolinimui užsienio bankams, mažėja ir Lietuvos bankų sistemos priklausomybė nuo finansavimo iš užsienio – iš nerezidentų gautos lėšos 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 39,2 proc. bankų sistemos įsipareigojimų (metų pradžioje buvo 40,1 proc.).

Indėliams litais sumažėjus 1,2 mlrd. Lt, o valiuta išaugus 0,5 mlrd. Lt, nacionaline valiuta laikomų indėlių dalis sumažėjo iki 64,8 proc. (metų pradžioje buvo 66,5 proc.).

Bankų paskolų portfelis

2011 m. pirmąjį ketvirtį tęsėsi 2010 m. išryškėjusi lėtėjančių banko paskolų portfelio mažėjimo tempų tendencija: kaip minėta, pirmąjį ketvirtį paskolos sumenko 0,6 mlrd. Lt (1,1 proc.). 2010 m. pirmąjį ketvirtį paskolos buvo sumažėjusios 1,5 mlrd. Lt (2,4 proc.). Paskolų mažėjimą lėmė tai, kad paskolų vis dar grąžinama daugiau negu išduodama naujų. Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis, 2011 m. pirmąjį ketvirtį bankai suteikė 1,4 mlrd. Lt naujų paskolų.

Kaip ir praėjusiais metais, pirmąjį šių metų ketvirtį bankai aktyviau kreditavo valstybės sektorių, o paskolos privačiam sektoriui, kad ir nuosaikiau, bet toliau mažėjo. Vienok privačių įmonių paskolų portfelio pokytis buvo mažiausias nuo 2009 m. pradžios. Paskolų privačioms įmonėms dalis paskolų portfelyje ketvirčio pabaigoje sudarė 47,7 proc., o paskolos gyventojams – 42,8 proc.

2011 m. tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais (VILIBOR) išliko artimos tarpbankinių paskolų palūkanų normoms eurais (EURIBOR), todėl skolininkų paskatos rinktis paskolas eurais nebuvo stiprios. Per pirmuosius tris 2011 m. mėnesius paskolos litais padidėjo 0,1 mlrd. Lt (0,9 proc.), o jų dalis paskolų portfelyje – 0,5 proc. punkto ir 2011 balandžio 1 d. sudarė 26,5 proc. paskolų portfelio.

Pastaruoju metu pasirodantys Lietuvos ekonomikos atsigavimo ženklai atsispindi teigiamose paskolų portfelio kokybės tendencijose. 2011 m. pirmąjį ketvirtį paskolų portfelio kokybės rodikliai nežymiai pagerėjo.

2011 m. pirmąjį ketvirtį bankų sudaryti specialieji atidėjiniai paskoloms sumažėjo (0,2 mlrd. Lt, arba 3,5 proc.) ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 4,8 mlrd. Lt. Sumažėjus atidėjiniams, specialiųjų atidėjinių paskoloms rodiklis per ketvirtį sumažėjo 0,2 proc. punkto iki 7,7 proc.

Būsto paskolų portfelio kokybė išliko ganėtinai gera – specialieji atidėjiniai šioms paskoloms sudarė 3,2 proc. tokių paskolų portfelio. Prasčiausia išliko vartojimo paskolų kokybė – nors šioms paskoloms sudarytieji atidėjiniai mažėjo, tačiau menkstant paskolų portfeliui, šių paskolų specialiųjų atidėjinių rodiklis per ketvirtį padidėjo 0,4 proc. punkto.

Nuvertėjusių paskolų santykis su paskolų portfeliu 2011 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. punkto ir 2011 m. balandžio duomenimis sudarė 16,3 proc. Daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį sumažėjo 0,2 proc. punkto ir ketvirčio pabaigoje sudarė 2,8 proc.

Pradelstų bei nuvertėjusių paskolų padengimo užtikrinimo priemonėmis rodiklio reikšmė 2011 m. balandžio 1 d. duomenimis sudarė 75,2 proc. (per ketvirtį padidėjo 2,1 proc. punkto), t.y. tokią dalį paskolų bankai tikisi atgauti vien tik iš skolininkų suteiktų užtikrinimo priemonių.

Visų bankrutavusių ir restruktūrizuojamų bendrovių įsipareigojimai bankams 2011 m. balandžio 1 d. sudarė apie 3,8 mlrd. Lt, arba 13,8 proc. bankų privačioms įmonėms rezidentėms suteiktų paskolų. Minėtoms bendrovėms suteiktoms paskoloms bankai buvo sudarę 1,7 mlrd. Lt specialiųjų atidėjinių, o didžiąją minėtųjų paskolų dalį (apie 65 proc.) sudarė paskolos, suteiktos nekilnojamojo turto ir statybų veiklą vykdžiusioms įmonėms.

Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas

Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodiklis, 2010 m. mažėjęs bankams mažinant perteklinį likvidumą, 2011 m. pirmąjį ketvirtį toliau išlaikė mažėjimo tendenciją. Pirmąjį ketvirtį likvidumo rodiklis sumažėjo 2,04 proc. punkto ir, 2011 m. balandžio 1 d. duomenimis, sudarė 40,73 proc. – daugiau kaip 10 procentinių punktų viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą (30 proc.).

Didžiąją Lietuvos bankų sistemos rinkos dalį apimančių užsienio patronuojančiąsias institucijas turinčių bankų, turinčių galimybę skolintis iš užsienio patronuojančiųjų institucijų, vidutinis likvidumo rodiklis 2011 m. balandžio 1 d. siekė 36,8 proc. O užsienio patronuojančiųjų institucijų neturinčių bankų vidutinis likvidumo rodiklis sudarė 52,8 proc.

2011 m. balandžio 1 d. bankai nurodė turintys pakankamą likvidumo atsargą grynajai finansavimo spragai padengti. Bankų nustatyta likvidumo atsarga iš viso sudarė 16,7 mlrd. Lt, o grynoji finansavimo spraga buvo 6,5 mlrd. Lt, t.y. bankai suformavo 2,6 karto didesnę negu minimaliai reikėtų likvidumo atsargą.

Pirmąjį ketvirtį bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis išliko nepakitęs ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 15,64 proc. Bankai nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo buvo pajėgūs suformuoti 3,2 mlrd. Lt papildomų specialiųjų atidėjinių (esamus specialiuosius atidėjinius padidinti 65,6 proc.), arba pagal riziką įvertintus aktyvus padidinti 38,5 mlrd. Lt.

Bankų sistemos kapitalo bazė, naudojama skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 7,3 mlrd. Lt, iš kurios didžiausia dalis (5,7 mlrd. Lt) teko I lygio kapitalui.

Kapitalo poreikis 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 4,1 mlrd. Lt. Kredito rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė didžiąją kapitalo poreikio dalį ir siekė 3,5 mlrd. Lt. O rinkos rizikai bei operacinei rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė atitinkamai tik 342 mln. Lt ir 278 mln. Lt.

Rinkos rizikoje reikšmingiausia išliko užsienio valiutos kurso pokyčio rizika, kuriai skirta 76,8 proc. viso rinkos rizikai padengti reikalingo kapitalo. Kapitalo poreikis euro pozicijai 2011 m. balandžio 1 d. siekė 260,3 mln. Lt, t.y. 98,9 proc. viso užsienio valiutos kapitalo poreikio. Atvirosios euro pozicijos santykis su kapitalu sudarė 43,9 proc.

Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Akcininkų nuosavybė

Bankų akcininkų nuosavybė 2011 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 418,7 mln. Lt, arba 7,1 proc., ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 6,3 mlrd. Lt. Augimui didžiausios įtakos turėjo bankų pirmąjį ketvirtį uždirbtas pelnas bei padidėjęs apmokėtas, bet dar neįregistruotas įstatinis kapitalas.

Bankų įstatinis (įregistruotas akcinis) kapitalas 2011 m. pirmąjį ketvirtį liko nepakitęs ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 4,7 mlrd. Lt. Keletas bankų, siekdami užtikrinti tolesnę subalansuotą veiklos plėtrą, įstatinio kapitalo didinimą planuoja ir 2011 m.

Lietuvos bankų sistemoje, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dominavo skandinaviškas kapitalas. Nerezidentų valdoma įstatinio kapitalo dalis 2011 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo ir 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 77,1 proc. įstatinio kapitalo.

Pelningumas ir veiklos efektyvumas

2011 m. pirmąjį ketvirtį bankų sistema uždirbo 254,6 mln. Lt pelno. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį buvo patirta 232,3 mln. Lt nuostolių. Šių metų pirmasis ketvirtis bankų sistemai buvo jau trečias pelningas ketvirtis iš eilės. Be to, 2011 m. pirmąjį ketvirtį uždirbtas pelnas buvo didžiausias per ketvirtį uždirbtas pelnas nuo 2008 m. pirmojo pusmečio. Pelningai šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo 7 bankai ir 6 užsienio bankų filialai, o 2 bankai ir 4 užsienio bankų filialai patyrė nuostolių (vienas užsienio banko filialas ataskaitinę datą veiklos nevykdė ir finansinių ataskaitų nesudarė).

Svarbiausias veiksnys, gerinęs 2011 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatą, palyginti su praėjusiųjų metų pirmojo ketvirčio veiklos rezultatu, buvo tai, kad bankų sistemoje turto vertės atstatymo (anksčiau suformuotų specialiųjų atidėjinių sumažinimo) apimtys viršijo naujai suformuotų atidėjinių apimtis. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį bankai turėjo 498,8 mln. Lt išlaidų dėl turto vertės sumažėjimo ir 14 mln. Lt išlaidų dėl atidėjinių nebalansiniams straipsniams.

Be to, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu išaugo pagrindinės bankų pajamos – grynosios palūkanų pajamos. Pagrindinis šių pajamų augimą lėmęs veiksnys – išaugusi realioji palūkanų marža. Ji nuo 2010 m. balandžio 1 d., kuomet buvo pasiekusi žemiausią lygį per visą stebėjimo laikotarpį (1 proc.), ūgtelėjo jau 0,64 proc. punktais. Pirmąjį ketvirtį realioji palūkanų marža ūgtelėjo net 0,34 proc. punktais iki 1,64 proc. Bankai šių metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 346,6 mln. Lt grynųjų palūkanų pajamų, o tai yra 110,8 mln. Lt (47 proc.) daugiau negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Palūkanų išlaidos dėl sumažintų indėlių palūkanų normų 2011 m. pirmąjį ketvirtį buvo net 34,2 proc. mažesnės negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį. Bankų planuojama aktyvesnė kreditavimo veikla turėtų sudaryti prielaidas tolimesniam ilgalaikiam palūkaninių pajamų augimui.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bankai uždirbo 151,7 mln. Lt grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, o tai yra 15,2 proc., arba 27,3 mln. Lt, mažiau negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Atsigaunant šalies ekonomikai turėtų augti bankų paslaugų paklausa, o kartu ir bankų uždirbamos paslaugų ir komisinių pajamos.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bankai siekė gerinti efektyvumą mažindami operacines išlaidas. Daugiausia šios išlaidos buvo sumažintos 2009 m. Pernai mažėjimas jau buvo nežymus. O šių metų pirmąjį ketvirtį palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu jau stebimas nedidelis operacinių išlaidų augimas. Augo išlaidos personalo išlaikymui, o darbuotojų skaičius tebepasižymėjo mažėjimo tendencija: per metus (nuo 2010 m. balandžio 1 d.) bankų (bankų filialai neįtraukiami) darbuotojų skaičius sumažėjo 270 (3,2 proc.) iki 8 093. Darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencija išliko ir šių metų pirmąjį ketvirtį – nuo metų pradžios darbuotojų skaičius sumažėjo 1 proc., arba 81.

Skirtingai negu praėjusių metų pirmąjį ketvirtį, dėl pelningos bankų veiklos, bankų turto ir nuosavybės grąžos rodikliai 2011 m. balandžio 1 d. buvo teigiami: turto grąžos rodiklis siekė 1,26 proc., nuosavybės grąžos rodiklis – 15,68 proc.

Bankų veiklos efektyvumo rodiklis – operacinių išlaidų ir amortizacijos santykis su pagrindinės veiklos pajamomis – 2011 m. balandžio 1 d. duomenimis, palyginti su prieš metus buvusiu rodikliu, mažėjo (gerėjo) 3,7 proc. punktais iki 56,7 proc. Rodiklis gerėjo nepaisant šiek tiek išaugusių tiek operacinių, tiek amortizacijos išlaidų, nes pagrindinės veiklos pajamos augo dar sparčiau.

LIETUVOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLA

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) turtas 2011 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 11 proc. iki 344,7 mln. Lt. LCKU narių skaičius nepakito (61 kredito unija). Visas pajinis kapitalas (10,3 mln. Lt) priklausė kredito unijoms LCKU narėms.

LCKU turto pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio finansavimo šaltinio – joje laikomų kredito unijų (LCKU narių) indėlių. Pirmąjį ketvirtį LCKU narių indėliai išaugo 12,3 proc.

Ataskaitinį ketvirtį tęsėsi nuo 2009 m. pradžios stebimas LCKU paskolų portfelio mažėjimas, tačiau jo mažėjimo tempai sulėtėjo. 2011 m. pirmąjį ketvirtį paskolos kredito unijoms LCKU narėms sumažėjo 15,9 proc. iki 25,5 mln. Lt. Specialiųjų atidėjinių paskoloms suformuota nebuvo. Paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti daugiau negu 60 dienų, 2011 m. balandžio 1 d. taip pat nebuvo.

Laisvas lėšas LCKU investuoja į Lietuvos ir užsienio šalių vyriausybių skolos vertybinius popierius. 2011 m. pirmąjį ketvirtį skolos vertybiniai popieriai padidėjo 35,7 proc. ir pasiekė 205,1 mln. Lt, arba 59,5 proc. LCKU turto. Nemažą LCKU turto dalį (29,5 proc.) sudarė lėšos bankuose.

Ataskaitinį ketvirtį kredito unijų LCKU narių įnašais toliau buvo didinami Likvidumo palaikymo rezervas bei Stabilizacijos fondas. Jie 2011 m. balandžio 1 d. atitinkamai sudarė 9,9 mln. Lt ir 6,8 mln. Lt.

2011 m. balandžio 1 d. LCKU likvidumo bei kapitalo pakankamumo rodikliai ir toliau buvo gerokai didesni nei nustatyta.

2010 m. liepos 30 dieną LCKU kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoju (INVEGA) dėl 50 mln. Lt vertės mikrokreditavimo projekto valdymo. Iš pernai rugsėjo mėnesį pradėjusio veikti fondo išduota 3,3 mln. Lt paskolų smulkiajam verslui finansuoti.

2011 m. pirmąjį ketvirtį LCKU uždirbo 362 tūkst. Lt pelno, o tai yra 62,4 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį 2010 m., kuomet buvo gauta 963 tūkst. Lt pelno.

KREDITO UNIJŲ VEIKLA

2011 m. balandžio 1 d. Lietuvoje veikė 68 kredito unijos, vienijusios daugiau nei 117 tūkstančių narių.

                    mln. Lt

Kredito unijų narių skaičiui augant, toliau didėjo kredito unijų veiklos apimtis. 2011 m. pirmąjį ketvirtį:

– turtas padidėjo 8,3 proc. iki 1,4 mlrd. Lt, o jo santykis su bankų sistemos turtu 2011 m. balandžio 1 d. sudarė 1,73 proc. Didžiausios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ turtas siekė 228 mln. Lt, arba 16,5 proc. visų kredito unijų turto;

– suteiktos paskolos padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 58 proc. viso turto. 2011 m. balandžio 1 d. specialiuosius atidėjimus paskoloms (15,8 mln. Lt) buvo sudariusios 66 kredito unijos;

– investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 24,9 proc.;

– priimti indėliai padidėjo 9,5 proc., didžiausią jų dalį (99,4 proc.) sudarė narių indėliai;

– kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 5,2 proc.;

2011 m. pirmąjį ketvirtį 42 kredito unijų veikla buvo pelninga – jos uždirbo 4,4 mln. Lt pelno. 26 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 2,7 mln. Lt nuostolių. Bendras kredito unijų sistemos veiklos rezultatas – 1,7 mln. Lt pelno. Pelningą šių metų pirmojo ketvirčio veiklą sąlygojo tai, kad augant veiklos apimčiai kredito unijos uždirbo beveik 11 proc. daugiau pajamų ir patyrė 3,9 proc. mažesnes išlaidas nei praėjusių metų tą patį laikotarpį.