Lietuvos bankas
2020-11-10
  • mantas-vilniskis.jpg
     
11

Bendra Lietuvos užsienio prekybos situacija šių metų trečiąjį ketvirtį gerėjo, o nominalusis lietuviškos kilmės prekių eksportas augo pastebimai sparčiau nei prieš metus. Rugsėjo mėn. nominalusis prekių eksportas per metus padidėjo 3,2 proc. (rugpjūčio mėn. – 0,8 %), o importas sumažėjo 5,0 proc. (rugpjūčio mėn. – 9,2 %). Neigiamą poveikį užsienio prekybos raidai daro mažesnės naftos kainos, o teigiamą – pandemijos akivaizdoje išaugusi chemijos pramonės gaminių (reagentų, tiksliųjų medicinos ir tyrimams skirtų prietaisų) paklausa.

Komentuoja Mantas Vilniškis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas

Bendra Lietuvos užsienio prekybos situacija šių metų trečiąjį ketvirtį gerėjo, o nominalusis lietuviškos kilmės prekių eksportas augo pastebimai sparčiau nei prieš metus. Rugsėjo mėn. nominalusis prekių eksportas per metus padidėjo 3,2 proc. (rugpjūčio mėn. – 0,8 %), o importas sumažėjo 5,0 proc. (rugpjūčio mėn. – 9,2 %). Neigiamą poveikį užsienio prekybos raidai daro mažesnės naftos kainos, o teigiamą – pandemijos akivaizdoje išaugusi chemijos pramonės gaminių (reagentų, tiksliųjų medicinos ir tyrimams skirtų prietaisų) paklausa.

Maloniai nustebinęs vasaros atsigavimas gali apkarsti dėl blogėjančios epidemiologinės padėties. Žemės ūkio produktų eksportui būdingas sezoniškumas, tad tikėtina, kad šios prekių grupės teigiamas poveikis metų pabaigoje sumažės. Chemijos pramonės gaminių ir plastikų raida buvo atspari pirmosios pandemijos bangos akivaizdoje, tad prastėjanti epidemiologinė situacija galimai neturės tokio stipraus poveikio šių prekių eksportui. Šioje grupėje išsiskiria ir kovai su COVID-19 reikalingi reagentai bei su tyrimais susiję gaminiai, kurių svarba prastėjant epidemiologinei situacijai auga. Nepaisant to, naujų susirgimų Lietuvoje statistikai vėl mušant rekordus ir matant prastėjančią epidemiologinę situaciją pasaulyje, ateities perspektyvas reikėtų vertinti nuosaikiai. Nežinomybės dėl užsienio prekybos raidos įneša antroji viruso banga bei kovos su ja priemonės ne tik Lietuvoje, bet ir pagrindinėse jos prekybos partnerėse.

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos užsienio prekybos apimtis smarkiai krito. COVID-19 sukeltas šokas užsienio prekybai prekėmis buvo plataus masto, tačiau didžiausią neigiamą poveikį darė mineralinių produktų raida. Sumažėjęs pasaulio ekonomikos aktyvumas bei suprastėję ateities lūkesčiai sumažino naftos paklausą ir reikšmingai prisidėjo prie naftos kainų kritimo. Kritusi kaina ir paklausa neigiamai paveikė Lietuvos kaip naftos perdirbėjos poziciją, o mineralinių produktų eksporto lygį pastūmėjo žemyn. Kritimą sušvelninti padėjo pasaulyje išaugusi chemijos pramonės gaminių paklausa ir stipri Lietuvos eksporto diversifikacija.

Birželio mėn. prasidėjęs eksporto atsigavimas rugpjūčio mėn. pasiekė naujas aukštumas. Minėtas eksporto atsigavimas susijęs su chemijos pramone ir baldais. Lietuvoje gaminamų reagentų bei įvairių tiksliųjų prietaisų (tarp jų skirtų ir medicinai) paklausa pandemijos akivaizdoje išaugo ir padėjo įsitvirtinti naujose rinkose. Keičiantis darbo kultūrai pandemijos kontekste didėjo biuro ir kitų baldų poreikis. Pandemijos metu Lietuvos gamintojai eksportavo jau pagamintą produkciją, o dėl karantino metu nestabdytos gamybos, sumenkus karantino apribojimams pagrindinėse eksporto partnerėse, galėjo ne tik išlaikyti, bet ir didinti eksporto apimtį. Papildomą teigiamą poveikį eksporto raidai rugpjūčio ir rugsėjo mėn. turėjo geras grūdų derlius (išankstiniais Statistikos departamento vertinimais, 15 % didesnis nei prieš metus). Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas lėmė didžiąją dalį spartesnio lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo.

Lietuvos užsienio prekybos būklė ir toliau gerėja. Pagal sezoniškumą nekoreguotais duomenimis, prekių eksportas rugpjūčio mėn. krito 0,8 , o rugsėjo mėn. per metus padidėjo 3,2 proc. Prekių importo augimas ir toliau buvo neigiamas (–5,0 %), tačiau beveik dvigubai mažesnis nei rugpjūčio mėn. (–9,2 %). Labiausiai prekių eksportas COVID-19 akivaizdoje sumažėjo balandžio mėn. ir sudarė –21,4 proc., o importas – gegužės mėn. ir siekė –33,9 proc. Pirmojo pandemijos sukelto šoko metu išryškėjusi tendencija, kai prekių importas sumažėja daugiau už eksportą, tęsiasi ir atsigavimo metu. Tai didina grynojo prekių eksporto teigiamą poveikį BVP. Prasidėjus antrajai COVID-19 bangai, galima tikėtis antrojo Lietuvos užsienio prekybos sumažėjimo, kurio metu, tikėtina, kad ir eksporto, ir importo apimtis vėl trauksis (priklausomai nuo pandemijos raidos pasaulyje, o ypač pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse).

Lietuviškos kilmės eksportas, neįskaitant mineralinių produktų, rugsėjo mėn. augo daugiau nei vidutiniškai praėjusiais ir net 2018 m. Per metus lietuviškos kilmės eksportas (neįskaitant mineralinių produktų) rugsėjo mėn. padidėjo 10,6 proc. (nuo 2005 m. metinio eksporto augimo vidurkis buvo 9,1 %). Spartus augimas daugiausia buvo nulemtas žemės ūkio ir maisto produktų kategorijos, ypač išsiskyrė javai, tabakas bei jo produktai ir daržovės. Antroje vietoje pagal teigiamą poveikį buvo medienos ir jos produktų bei chemijos pramonės gaminių ir plastikų kategorijos. Daugiausia prie augimo prisidėjo javų, tabako ir jo gaminių, įvairių chemijos produktų, baldų ir optikos, medicinos bei tiksliųjų prietaisų eksportas.

Pagal rinkas Lietuvos eksporto atsigavimą daugiausia lemia kitos nei ES ir NVS rinkos. Minėtoje kategorijoje lyderėmis rugsėjo mėn. galima laikyti JAV, Saudo Arabiją ir Švediją. Į tolimas Rytų ir Afrikos rinkas Lietuva eksportuoja javus, tad didžioji dalis minėto teigiamo žemės ūkio poveikio nulemta būtent gero derliaus. Į žemės ūkio produktus įtraukiamas ir tabakas bei jo gaminiai, kurių didelė paklausa yra Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Švedijos rinkose jau keletą metų iš eilės. Aštrėjant pasaulio santykiams su Kinija, tikėtina, kad Lietuvos šios kategorijos eksportas į ES rinkas bus reikšmingas dėl mažesnės konkurencijos. Didesnės pridėtinės vertės Lietuvos biotechnologijų ir chemijos pramonės produkcija tiekiama daugiausia JAV ir Vakarų Europos šalims.