Pakeistos Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos ir su jomis susiję dokumentai

Lietuvos banko valdyba pakeitė Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas. Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimus. Todėl pakeisti ir dar trys dokumentai: Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosios nuostatos, Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrosios nuostatos ir Visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimai. Šiuos klausimus reglamentuojančios ES direktyvos turi būti įgyvendintos iki šių metų pabaigos, todėl Valdyba nutarė, kad nauji reikalavimai, nurodyti nutarimuose, įsigalioja 2011 m. gruodžio 31d.

Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose patikslinti ir sugriežtinti kai kurie reikalavimai, taikomi pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, kurių pagalba sandorio iniciatorius užsitikrina finansavimą kapitalo rinkose, transformuodamas savo valdomą turtą arba gautinas pajamas į vertybinius popierius, už kuriuos gautos piniginės lėšos gali būti panaudojamos naujiems sandoriams finansuoti.

Iki šiol, skaičiuojant kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikį, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos banko prekybos knygoje nebuvo vertinamos. Dabar bus vertinama taikant joms 8 proc. rizikos koeficientą. Šis vertinimas bus atliekamas ne pozicijų suskirstymo į finansinį pajėgumą parodančias grupes taikant atitinkamą rizikos koeficientą metodu, kaip tai yra taikoma kitoms prekybos knygos pozicijoms, o atsižvelgiant į tai, koks metodas – standartizuotas ar vidaus reitingais pagrįstas – yra taikomas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms banko bankinėje knygoje.

Sugriežtintas reikalavimas skaičiuojant kapitalo, reikalingo specifinei nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikį: vietoj 4 proc. ir tam tikrais atvejais 2 proc. bus taikomas 8 proc. rizikos koeficientas.

Naujausi pakeitimai taip pat palietė ir banko prekybos knygos pozicijoms taikomų vidaus modelių metodologiją. Nuo šiol bankai, savo prekybos knygos pozicijoms taikantys vadinamąjį Value-at-Risk modelį, turės tai atlikti ir nepalankiausiomis sąlygomis, vadovaudamiesi griežtais kokybiniais ir kiekybiniais reikalavimais.

Visiškai nauja kapitalo pakankamumo reglamentavimo sritis yra papildomos įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikos vertinimas. Tai banko prisiimama kredito rizika prekybos knygoje, atspindinti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir paties banko nustatytų reitingų ir (arba) išorės reitingų koreliaciją. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatuose išsamiai apibūdinta banko vidaus modelių, susijusių su įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizika, vertinimo metodologija, pagrįsta griežtais priežiūriniais reikalavimais.

Nustatyta, kad Lietuvos bankas, atlikdamas priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir remdamasis vidaus modelių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, gali nustatyti papildomą kapitalo poreikį banko koreliacinės prekybos portfeliui, jeigu bankas taiko vidaus modelius, kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikiui apskaičiuoti. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus ir siekdamas apriboti riziką, kurią sukelia netinkama banko kintamojo atlygio politika, galės taikyti du papildomus reikalavimus bankui dėl veiklos rizikos ribojimo: išmokant kintamąjį atlygį, neviršyti bankui nustatytos grynųjų pajamų dalies bei reikalauti, kad bankas grynąjį pelną naudotų kapitalo bazei stiprinti.

Bankai kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti poreikį skaičiuojantys taikydami vidaus modelius, privalės atskleisti didžiausios, mažiausios ir vidutinės rizikos vertės reikšmę nepalankiausiomis sąlygomis per ataskaitinį laikotarpį ir laikotarpio pabaigoje. Bankai taip pat įpareigoti visuomenei atskleisti kapitalo poreikio dydį, reikalingą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų specifinei palūkanų normos rizikai padengti. Taip pat bankai įpareigoti dokumentuose, kurie apibrėžia jų skelbiamos visuomenei informacijos politiką, numatyti skelbiamos informacijos vertinimo mechanizmus.