2010-09-22
1. AB banko ,,Hansabankas” prašymu ketvirtadienį Lietuvos banko (LB) valdyba davė leidimą vienam banko ,,Hansabankas” Prekybos departamento Finansinių instrumentų prekybos skyriaus dileriui
1. AB banko ,,Hansabankas” prašymu ketvirtadienį Lietuvos banko (LB) valdyba davė leidimą vienam banko ,,Hansabankas” Prekybos departamento Finansinių instrumentų prekybos skyriaus dileriui būti banko vadovu ir savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo, banko vardu sudaryti sandorius.
2. LB valdyba atšaukė pernai spalio 7 dieną kredito unijai ,,Žemdirbio gerovė” (Šiauliai) taikytą poveikio priemonę – jai laikinai buvo neleista teikti savitarpio paskolas kredito unijos nariams. Toks apribojimas buvo taikytas dėl Lietuvos banko atlikto tikslinio inspektavimo metu nustatytų trūkumų.
Kredito unija iš esmės pašalino tuos trūkumus, vykdo LB valdybos nustatytą kapitalo pakankamumo reikalavimą bei pagerino suteiktų savitarpio paskolų kredito unijos nariams paskolų kokybę.
Lietuvos banko licencijas veiklai yra gavusios 62 kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija.
3. LB valdyba pakeitė Kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Papildytas likvidumo normatyvas: nustatyta, kad perskaičiuotų likvidžių aktyvų ir kredito unijų kapitalo sumos su perskaičiuotais einamaisiais įsipareigojimais santykis negali būti mažesnis kaip vienetas. Ši nuostata galios nuo 2005 m. gruodžio 1 d.
Pakeistas Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas. Nustatyta, kad nuo 2005 m. kovo 1 d. kredito unijos turima eurų pozicija (tiek bendroji atviroji valiutos pozicija, tiek vienos valiutos pozicija) bus neribojama, kadangi Lietuvoje lito ir euro santykis yra fiksuotas, užsienio valiutos kainos pasikeitimo rizikos kredito unijos nepatiria.
Šiuo metu trys kredito unijos turi leidimus dirbti su užsienio valiutomis. Būtent joms ir yra taikomas Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas.
4. LB valdyba pakeitė Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisykles bei su jomis susijusią Turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaitą (forma 7054) įvesdama papildomą likvidumo rodiklį.
Šis rodiklis yra santykis tarp perskaičiuotų likvidžių aktyvų ir kredito unijos kapitalo sumos su perskaičiuotais einamaisiais įsipareigojimais, kuris negali būti mažesnis kaip vienetas. Į perskaičiuotą likvidų turtą ir einamuosius įsipareigojimus tik tas turtas ir įsipareigojimai, kurių terminas ne daugiau kaip 6 mėnesiais. Tikimasi, kad taisyklėse įrašytas papildomas likvidumo rodiklis leis kredito unijoms užtikrinti stabilesnį likvidumo lygį.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje lito ir euro santykis yra fiksuotas, pakeista ir maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvo apskaičiavimo tvarka – skaičiuojant kredito unijos turima eurų pozicija (tiek bendroji atviroji valiutos pozicija, tiek vienos valiutos pozicija) bus neribojama, kadangi kredito unijos nepatiria užsienio valiutos pasikeitimo rizikos.
5. Siekdama sumažinti komerciniams bankams atskaitomybės naštą, Lietuvos banko valdyba nutarė atsisakyti ataskaitos formos 0604 ,,Paskolos ekonominei veiklai” rinkimo, todėl pripažinti netekusiais galios trys ankstesni LB valdybos nutarimai, priimti dėl minėtos ataskaitos formos.
Duomenys apie šalies bankų rezidentams suteiktų paskolų likučių paskirstymą ekonominės veiklos rūšimis Lietuvos banke renkami kas ketvirtį nuo 1995 metų. Nuo 1999 metų galiojančioje ataskaitos formoje 0604 ekonominės veiklos rūšimis skirstomi paskolų likučiai ataskaitinio ketvirčio pabaigoje ir nurodoma per ataskaitinį ketvirtį suteiktų paskolų suma.
Nuo 2004 m. balandžio 1 d. Lietuvos bankas įdiegė Išsamią kredito įstaigų balanso statistinę ataskaitą PFI-01 ir gauna duomenų apie paskolų likučius litais, eurais, kitomis valiutomis ir trukmę (iki 1 metų, 1-5 metų ir ilgiau nei 5 metų), kurie iš esmės pakeičia ir papildo analogiškos ataskaitos forma 0604 duomenis. Todėl nuspręsta ataskaitos formos 0604 atsisakyti.
6. Lietuvos banko valdyba nutarė paskelbti 50 litų proginę monetą, skirtą Kernavei (iš serijos ,,Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“), mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti ją į apyvartą šių metų kovo 15 dieną.
Šios monetos grafinių (meninių) projektų ir gipsinių modelių autorius yra dailininkas Giedrius Paulauskis.
Monetos kaldinamos valstybės įmonėje ,,Lietuvos monetų kalykla“. Jų tiražas – 2000 vienetų.
7. LB valdyba aptarė proginių monetų išleidimo 2004-2005 metais plano kai kurias nuostatas dėl šiemet į apyvartą numatytos išleisti monetos, skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
Nuspręsta prie to klausimo grįžti viename iš artimiausių LB valdybos posėdžių.
8. Lietuvos banko valdyba patvirtino vilniečio skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinius modelius: 1 modelį – 1, 2 ir 5 euro centų, 2 modelį – 10, 20 ir 50 euro centų, 3 modelį – 1 ir 2 eurų.
LB Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos narių bei konsultantų nuomone, gipsiniai modeliai sukurti gerai ir yra tinkami monetų etalonų gamybai.
Pernai lapkričio 11 dieną LB valdyba patvirtino apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinių modelių sukūrimo atviro konkurso rezultatus. Lietuvos banko skelbtame atvirame konkurse dalyvavo keturiolika autorių bei bendraautorių. Jie pateikė euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės penkiasdešimt keturis gipsinius modelius.
Konkurse pirmąją vietą laimėjęs skulptorius A. Žukauskas patikslino gipsinių modelių techninius parametrus. Modeliai buvo patikrinti valstybės įmonėje ,,Lietuvos monetų kalykla“ ir atitinka nustatytus reikalavimus.