2010-09-22
1. Ketvirtadienį Lietuvos banko (LB) valdyba leido akcinei bendrovei Sampo bankas įregistruoti banko statuto pakeitimą, susijusį su akcinio kapitalo padidinimu
1. Ketvirtadienį Lietuvos banko (LB) valdyba leido akcinei bendrovei Sampo bankas įregistruoti banko statuto pakeitimą, susijusį su akcinio kapitalo padidinimu 16,868 mln. litų – iki 134,908 mln. litų.
Šių metų sausio 4 dieną Sampo banko vienintelis akcininkas – Suomijos bankas Sampo Bank plc nutarė padidinti Sampo banko akcinį kapitalą, kuris dabar yra 118,04 mln. litų, iš papildomų vienintelio akcininko įnašų išleidžiant 168 680 naujų paprastųjų vardinių akcijų, kiekvienos jų nominali vertė yra 100 litų. Nustatyta, kad visos naujai išleidžiamos akcijos parduodamos Sampo Bank plc.
2. LB valdyba neprieštarauja, kad akcinės bendrovės „Parex bankas” stebėtojų tarybos nariu būtų Guntis Belavskis, šio banko vienintelio akcininko – Latvijos Parex banka darbuotojas.
Buvusi tarybos narė Inguna Sudraba jos pačios prašymu atšaukta iš tų pareigų, nes Latvijos Parlamentas ją išrinko į valstybės kontrolierės postą.
Parex banko stebėtojų taryba sudaroma iš 3 narių. Be naujojo tarybos nario, jai priklauso dar du Parex banka atstovai: Gatis Kokins (pirmininkas), Slava Eižens (narys).
3. LB valdybos nariai supažindinti su Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento parengta finansų rinkų ir pasaulio ekonomikos raidos praėjusiais metais apžvalga.
LB apžvalgoje teigiama, kad 2004 metais valiutų rinkoje dominavo JAV dolerio kurso kritimas. Pagrindinės priežastys, lėmusios dolerio nuvertėjimą, buvo didėjęs einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai, taip pat pernai sulėtėjęs užsienio investicijų srautų į JAV augimas. JAV ir euro zonos Vyriausybių vertybinių popierių (VVP) rinkose vyravusios tendencijos buvo gana panašios didžiąją metų dalį (išskyrus 2004-ųjų pabaigą). Prasidėjęs oficialiųjų palūkanų kėlimo ciklas JAV lėmė, jog per metus trumpesnės trukmės JAV VVP pelningumo normos padidėjo. O euro zonoje VVP pelningumo normos per metus sumažėjo – tą sąlygojo nors ir stipresnis, tačiau vis dar palyginti lėtas ekonomikos augimas, vyravusios daug nuosaikesnės oficialiųjų palūkanų normų kėlimo prognozės. Pasaulio akcijų rinkose vieningos kainų kitimo tendencijos nebuvo, per metus akcijų kainos padidėjo. Naftos ir aukso kainos didėjo, pasiekdamos vienus iš istoriškai aukščiausių lygių.JAV dolerio vertės mažėjimas, geopolitiniai neramumai, padidėjusi paklausa (investicijų ir žaliavos), gavybos sutrikimai buvo pagrindinės priežastys, sąlygojusios žaliavų kainų augimą.
LB apžvalgoje pažymima, kad 2004 metais ekonomikos augimo tempai buvo spartesni visuose pasaulio regionuose. Stiprus JAV ekonomikos augimas, ypač pirmoje metų pusėje, turėjo teigiamos įtakos kitų šalių ekonomikos raidos tempams – sparčiai augo Azijos valstybių ūkis, ekonomikos raida kiek sustiprėjo euro zonoje. Aukštos naftos kainos lėmė infliacijos tempų didėjimą. JAV ekonomikos augimas 2004 metais buvo sparčiausias per penkerius metus. Vidaus paklausai stiprėjant sparčiau negu išorinei, JAV einamosios sąskaitos deficitas tapo istoriškai didžiausias. Euro zonos ekonomikos plėtra kiek pagyvėjo, tačiau išliko palyginti lėta. Regiono ekonomikos didesnį augimą daugiausia lėmė augusios eksporto apimtys, o namų ūkių vartojimo išlaidų ir investicijų metiniai augimo tempai nors ir padidėjo, tačiau išliko palyginti žemo lygio. Japonijos ekonomikos plėtra taip pat buvo spartesnė nei 2003 metais, tačiau po labai stipraus ekonomikos augimo 2004-ųjų pradžioje ūkio augimas vėliau sulėtėjo.
4. LB valdyba išklausė Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento pateiktą užsienio atsargų investavimo 2004 metais ataskaitą.
Lietuvos banko tikslai bei funkcijos lemia tai, kad užsienio atsargos valdomos visų pirma vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais ir tik po to pelningumo principu.
Lietuvos banko užsienio atsargos praėjusių metų pabaigoje buvo 2 638 mln. eurų (9 108,9 mln. litų). Iš jų investicijų pernai gauta 69 mln. eurų (238,2 mln. litų) pajamų.
Pernai, ženkliai sumažinus atlyginimą už valiutos keitimo sandorius, pastebimai padidėjo šių sandorių su komerciniais bankais. Tai padidino užsienio atsargų dydžio svyravimus bei pareikalavo daugiau dėmesio skirti operatyvaus likvidumo valdymui.
Praėjusiais metais padaryta nemažai pakeitimų, tobulinant skolinimo rizikos valdymą. Tačiau ir toliau investicijų saugumas užtikrinamas užsienio atsargas investuojant tik į aukštus reitingus turinčių emitentų vertybinius popierius, sandorius sudarant tik su aukštus reitingus turinčiomis finansų institucijomis.
Esant fiksuotam lito ir euro kursui, Lietuvos bankas valiutines rizikos išvengia didžiąją dalį užsienio atsargų investuodamas eurais. Valiutinę riziką patiria tik aukso, kurio kaina yra išreikšta JAV doleriais, investicijos.
Užtikrinęs deramą investicijų saugumą ir siekdamas išlaikyti investicijų pelningumą žemų palūkanų normų aplinkoje, Lietuvos bankas praėjusias metais pradėjo investuoti į euro zonos valstybių specializuotų kredito įstaigų užtikrintus skolos vertybinius popierius.
5. Klausimas „Dėl pensijų fondų turto investavimo statistinių ataskaitų patvirtinimo” nesvarstytas.