Lietuvos kredito įstaigų veiklos 2004 metais apžvalga

Komerciniai bankai

2005 metų sausio 1 dieną veikiančių šalies komercinių bankų¹ turtas pagal jų finansines ataskaitas (be baigiamųjų apyvartų), pateiktas Lietuvos bankui, sudarė 29,1 mlrd. Lt ir per praėjusius metus padidėjo 7,1 mlrd. Lt arba 32,3 proc.

Šių metų pradžioje šalies komercinių bankų klientams suteiktos paskolos sudarė 16,9 mlrd. Lt – palyginti su praėjusių metų sausio 1 d., jos išaugo 4,8 mlrd. Lt arba 39,7 proc.

Šių metų sausio 1 dieną šalies bankuose laikomų indėlių suma buvo 17,9 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 4,3 mlrd. Lt arba 31,5 proc., iš jų gyventojų indėliai išaugo 1,9 mlrd. Lt arba 24,4 proc. ir šių metų pradžioje sudarė 9,8 mlrd. Lt

Bankų sistemos kai kurių rodiklių dinamika              mln. Lt

Bankų neaudituotų finansinių ataskaitų (be baigiamųjų apyvartų) duomenimis, pernai visi šalies bankai ir užsienio bankų skyriai dirbo pelningai. Bendras šalies bankų sistemos 2004 metų neaudituotas (be baigiamųjų apyvartų) grynasis pelnas buvo 306,8 mln. Lt, iš to bankai gavo 300,1 mln. Lt, o du užsienio bankų skyriai – 6,7 mln. Lt. Lietuvos bankų sistemos pelnas nuosekliai augo jau trečius metus iš eilės. 2002-aisiais uždirbta 146,8 mln. litų grynojo pelno, 2003-aisiais – 233,7 mln. Lt.

 Bankų sistemos grynasis pelnas 2003 m. ir 2004 m.

tūkst. Lt

Kaip matyti, 2003 metais daugumos bankų veiklos rezultatai su baigiamosiomis apyvartomis ir po audito nesmarkiai pasikeitė. Tam tikros praėjusių metų veiklos rezultatų korekcijos tikėtinos ir šiemet.

Palyginti su 2003-aisiais, ženkliai didesnį bankų ataskaitinių metų pelną labiausiai lėmė 108,8 mln. Lt (21,7 proc.) padidėjusios grynosios palūkanų pajamos. Pernai didžiausią poveikį bankų sistemos grynųjų palūkanų pajamų augimui turėjo 4,8 mlrd. Lt arba 39,7 proc. per metus išaugęs klientams suteiktų paskolų portfelis, nors palūkanų maržos ir toliau turėjo mažėjimo tendenciją. Be to, bankų sistema gavo 41,9 mln. Lt (14,4 proc.) daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, kurių augimą lėmė tiek paslaugų apimčių išaugimas, tiek ir kai kuriuose bankuose padidėję mokesčiai už teikiamas paslaugas.

Sparti viso šalies ūkio plėtra, taip pat nuolatos augantis lizingo, draudimo paslaugų populiarumas teigiamai veikė šalies bankų dukterinių bendrovių veiklos rezultatus. 2004 m. bankų sistemos apskaitomas dukterinių bendrovių pelnas išaugo 29,3 mln. Lt (3 kartus).

Antra vertus, spartus bankų sistemos paskolų portfelio augimas 2004 metais lėmė bankų specialiųjų atidėjinių išlaidų didėjimą. Jos, palyginti su 2003 metais, padidėjo 58,6 mln. Lt, o anksčiau nurašytų paskolų grąžinimas sumažėjo 11,4 mln. Lt (iki 52,2 mln. Lt). Augančios bankuose indėlių apimtys 13,4 mln. Lt padidino indėlių draudimo įmokų išlaidas, o bankų sistemos mokamo pelno mokesčio suma išaugo net 9 kartus iki 17,1 mln. Lt. Tai pristabdė dar didesnį bankų sistemos grynojo pelno augimą.

2004 m. bankų sistema gavo 5,8 mln. Lt daugiau grynojo rezultato iš operacijų užsienio valiuta ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis². Kita vertus, palyginti su 2003 m., grynasis rezultatas iš operacijų skolos ir nuosavybės vertybiniais popieriais buvo 13,7 mln. Lt mažesnis.

2004 metais bankai toliau siekė didesnio veiklos efektyvumo, mažindami darbuotojų skaičių ir atlyginimus, o taip pat atsisakydami tam tikros veiklos bei pirkdami banko veiklą papildančias paslaugas (pvz., inkasacijos, teisines, informacinių technologijų tvarkymo ir pan.) rinkoje (angl. – outsourcing). Vykdomas bankų veiklos modernizavimas ir kaštų mažinimo programos 2004 m. leido bankams sumažinti daugelį patiriamų operacinių išlaidų sudedamųjų dalių. 2004 m. bankų sistemos operacinės išlaidos iš viso sumažėjo 13,8 mln. Lt (2,5 proc.), iš jų darbo užmokesčio išlaidos mažėjo 9,5 mln. Lt (3 proc.). Kita vertus, bankų tinklo plėtra lėmė tai, kad operacinių išlaidų struktūroje augo pastatų nuomos ir ūkio išlaidos (4,2 mln. Lt arba 5,6 proc.), taip pat įrangos naudojimo išlaidos (6,3 mln. Lt arba 20,1 proc.).

Konkurencinė aplinka bei skirtingi bankų augimo tempai turi įtakos palaipsniui besikeičiančiai bankų valdomo turto rinkos struktūrai, kurioje kelis metus iš eilės stebima bankų koncentracijos mažėjimo tendencija.

Per metus trijų didžiausių bankų (AB Vilniaus banko, AB banko ,,Hansabankas” ir AB banko ,,NORD/LB Lietuva”) valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 71 proc. iki 67 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai, nors pastarųjų skaičius sumažėjo Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S.A. uždarius Vilniaus skyrių. Daugiausia valdomo turto rinkos praėjusiais metais prarado AB Vilniaus bankas (3,7 procentinio punkto). Tarp rinkos dalį padidinusių bankų labiausiai išsiskyrė Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, AB Sampo bankas ir Vokietijos banko VEREINS-UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius, valdomą turto rinkos dalį per metus padidinę atitinkamai 1,7; 1,6 ir 1,5 procentinio punkto. Paminėtina, jog gana sparčiam Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus turto augimui įtakos turėjo dalies Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriaus turto įsigijimas.

Bankų sistemos koncentracijos lygis atskiruose bankinės rinkos segmentuose yra skirtingas, tačiau koncentracija daugelyje bankinės rinkos segmentų mažėjo keturis metus iš eilės.

Tebesitęsiantis šalies ūkio augimas, išliekantys palankūs ekonominiai lūkesčiai bei žemos palūkanų normos, o taip pat ir kiti veiksniai 2004 metais turėjo įtakos ir toliau besikeičiančiai bankų sistemos turto struktūrai.

Kitas ženklus bankų struktūros pasikeitimas susijęs su lėšų kredito įstaigose dalies padidėjimu 5 procentiniais punktais bei vertybinių popierių dalies sumažėjimu 4 procentiniais punktais. Tokie bankų turto struktūros pasikeitimai daugiausiai susiję su tuo, kad palūkanų normoms pasiekus istoriškai žemus lygmenis, bankai apribojo investicijas į skolos vertybinių popierių portfelį (pvz., investicijų į VVP dalis bankų turte nukrito iki 9,3 proc. - žemiausio lygio per paskutiniuosius keturis metus), kadangi galimas palūkanų normų išaugimas neigiamai paveiktų skolos vertybinių popierių rinkos vertę. O vis didesnė bankų likvidžių atsargų dalis buvo nukreipiama į trumpalaikius indėlius kitose kredito įstaigose.

Sparčiai auganti šalies ekonomika, Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo procesai, teigiami lūkesčiai susiję su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą ir pakankamai mažos palūkanų normos sąlygojo tai, kad 2004 metais bankų paskolų portfelis išlaikė gana aukštus augimo tempus. Antra vertus, sparčius nominaliuosius Lietuvos bankų paskolų portfelio augimo tempus nulemia ir, palyginti su kitomis Europos šalimis, maža pradinė paskolų bazė. 2005 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos bankų paskolų portfelis³ sudarė tik 30 proc. planuojamo 2004 metų Lietuvos BVP. Bet tai rodo, kad dar išlieka pakankamai didelė erdvė bankų paskolų rinkos plėtrai, atkreiptinas dėmesys, jog, pradedant antruoju 2004 m. pusmečiu, metiniai bankų paskolų augimo tempai tiek bendro paskolų portfelio mastu, tiek ir daugumoje atskirų segmentų lėtėjo. Bankų klientams suteiktos paskolos, kaip jau buvo minėta, per metus išaugo 4,8 mlrd. Lt arba 39,7 proc. Šis augimas buvo šiek tiek mažesnis negu 2003 metais, kuomet paskolų portfelio augimo tempas siekė 52,3 proc. Paskolų portfelis sparčiai augo visuose bankuose, išskyrus AB banką ,,Snoras”, kuriame paskolos per metus sumažėjo 3,1 proc., ir AB VB Būsto kreditų ir obligacijų banką, kuriame paskolos išaugo palyginti nežymiai (16,6 proc.).

2004 metais (kaip ir 2003-aisiais) didžiausias paskolų augimas pagal atskiras klientų grupes teko privačioms įmonėms (2,4 mlrd. Lt) ir gyventojams (2 mlrd. Lt). Fiziniams asmenims suteiktos paskolos (tarp jų dominuoja būsto kreditavimo paskolos) išlieka vienu iš dinamiškiausiai augančių bankų turto straipsnių.

2004 metais bankų suteiktos paskolos gyventojams išaugo beveik 85 proc. Iš jų didžioji dalis (77 proc.) teko gyventojams suteiktoms būsto paskoloms, kurios per tą patį laikotarpį padidėjo 1,5 mlrd. Lt arba 79,2 proc. Būsto paskolos gyventojams, kaip bankinis produktas, populiarumą įgavo tik pastaraisiais metais ir jų apimtis bei lyginamieji svoriai lieka žemi (šių metų sausio 1 dieną būsto paskolos sudarė 5,6 proc. planuojamo 2004 m. šalies BVP), todėl turi dar pakankamai daug erdvės toliau augti. Kartu pastebima išliekanti ir kitos paskirties paskolų paklausa tarp gyventojų.

Daugiausia būsto paskolų buvo suteikę AB bankas ,,Hansabankas” (972 mln. Lt), AB Vilniaus bankas (754 mln. Lt, o kartu su dukteriniu AB VB būsto kreditų ir obligacijų banku – 1 015 mln. Lt), AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” (697 mln. Lt), AB Sampo bankas (473 mln. Lt) ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (158 mln. Lt). Kitiems bankams teko vos 3,1 proc. bankų suteiktų būsto paskolų rinkos.

2004 metų III ketvirtį įsigaliojus naujoms abejotinų aktyvų grupavimo taisyklėms, bankai pradėjo teikti ataskaitas, kuriose kredito rizika buvo įvertinta pagal pačių bankų parengtas naujas abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisykles. Perėjimas prie naujo abejotinų aktyvų vertinimo modelio bankų sistemos mastu padidino specialiųjų atidėjinių (atidėjimų) apimtį. Bendra specialiųjų atidėjinių balansiniams aktyvams suma per 2004 metus padidėjo 43 mln. Lt arba 35 proc., o atidėjiniai nebalansiniams straipsniams išaugo 9,5 mln. Lt arba 3,6 karto. Specialiųjų atidėjinių paskoloms santykis su paskolų portfeliu per metus padidėjo nuo 0,56 proc. iki 0,71 proc.

Bankų paskolų portfelyje dominuoja paskolos Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims. Per 2004 metaus nerezidentams suteiktos paskolos sumažėjo 115 mln. Lt arba 49 proc., nerezidentų dalis bankų paskolų portfelyje šių metų sausio 1 dieną sumažėjo iki 0,7 proc. Visgi, įskaitant ir kitas bankų investicijas į turtą užsienyje (užsienio emitentų vertybinius popierius, lėšas užsienio bankuose ir kt.), bankų turto užsienyje dalis yra reikšmingesnė, o tai kartu padidina ir šalies rizikos valdymo aktualumą.

Bankų sistemos įsipareigojimų struktūroje ir toliau išliko gyventojų indėlių dalies mažėjimo tendencija. Gyventojų indėlių dalis, per metus sumažėjo 3 proc. punktais, o privačių įmonių indėlių dalis išaugo 1 proc. punktu. Tačiau gyventojų indėliai vis dar išlieka pagrindiniu bankų finansų šaltiniu, sudarančiu 37 proc. bankų įsipareigojimų. Sumažėjusią indėlių dalį bankų įsipareigojimų struktūroje užėmė per metus 2 proc. punktais išaugusi kitų įsiskolinimų dalis, tarp kurių vis svarbesniu tampa skolinimasis bankams išleidžiant skolos vertybinius popierius.

Tokį bankų įsipareigojimų struktūros pasikeitimą taip pat galima paaiškinti išaugusiu bankų klientų kreditavimo poreikiu, kuriam finansuoti neužteko indėlių prieaugio, o šalies bankai, užuot ir toliau didinę skolinimąsi iš motininių užsienio bankų, ėmė ieškoti alternatyvių skolinimosi šaltinių, tarp kurių vis didesnį populiarumą įgauna jau minėtas bankų skolos vertybinių popierių leidimas (pernai obligacijas išleido AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” ir AB Vilniaus bankas).

Akcininkų nuosavybė per 2004 metus išaugo 397,8 mln. Lt arba 18,9 proc. ir 2005 m. sausio 1 d. siekė 2,5 mlrd. Lt, iš kurių bankų įregistruotas akcinis kapitalas padidėjo 106,2 mln. Lt (8,6 proc.) iki 1,3 mlrd. Lt.

2004 metais keturi iš dešimties šalies bankų padidino akcinį kapitalą. AB bankas ,,NORD/LB” akcinį kapitalą padidino 18,5 mln. Lt iki 195,1 mln. Lt, AB bankas ,,Hansabankas” – 50 mln. Lt iki 485,3 mln. Lt, AB Sampo bankas – 30 mln. Lt iki 118 mln. Lt, o AB Šiaulių bankas per metus du kartus didino akcinį kapitalą bendra 7,7 mln. Lt suma iki 56 mln. Lt.

Bankai per 2004 metus kapitalo bazę stiprino ir subordinuotomis paskolomis: AB bankas ,,NORD/LB Lietuva" atnaujino subordinuotos paskolos sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei padidino paskolos sumą 11,5 mln. Lt, AB Sampo bankas gavo iš patronuojančio banko 30 mln. Lt subordinuotą paskolą, o AB Ūkio bankas gavo iš Didžiojoje Britanijoje registruotos įmonės Samsung U.K. Limited 4,3 mln. Lt subordinuotą paskolą. Minėtas subordinuotas paskolas bankams buvo leista įskaityti į antro lygio kapitalą.

Užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis per 2004 metus sumažėjo 2 proc. punktais ir, šių metų sausio 1 d. duomenimis, sudarė 87 proc.

Lietuvos centrinė kredito unija

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) turtas pernai išaugo 40,7 proc. arba 13 mln. Lt ir šių metų sausio 1 d. sudarė 44,9 mln. Lt.

LCKU laikomų indėlių apimtys pernai išaugo pusantro karto ir šių metų sausio 1 d. sudarė 36,6 mln. Lt, iš jų 32,3 mln. Lt buvo kredito unijų LCKU narių indėliai. Didžiausią LCKU turto dalį (61 proc. arba 27,4 mln. Lt) šių metų sausio 1 dieną sudarė Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurie per metus išaugo 2 kartus. Kredito unijoms narėms suteiktų paskolų portfelis per metus padidėjo tik 0,2 mln. Lt ir buvo 10,6 mln. Lt.

2004 metais į LCKU įstojo 6 kredito unijos, LCKU narių skaičius išaugo iki 53. Vyriausybės dalis LCKU pajiniame kapitale 2004 metais toliau mažėjo. Šių metų sausio 1 d. iš 5,33 mln. Lt LCKU pajinio kapitalo Vyriausybei priklausė 3,47 mln. Lt, o 53 kredito unijoms LCKU narėms -1,86 mln. Lt.

Augant LCKU narių kredito unijų veiklos apimtims, 2004 metais didėjo ir LCKU Likvidumo palaikymo rezervas bei stabilizacijos fondas, kurie šių metų sausio 1 d. atitinkamai sudarė 1473 tūkst. Lt ir 444 tūkst. Lt.

Neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, 2004 metais LCKU uždirbo 137 tūkst. Lt grynojo pelno - 3,3 karto daugiau nei 2003 m. Pagrindinę LCKU gautų pajamų dalį sudarė palūkanų pajamos, siekusios 89 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų išlaidos ir operacinės išlaidos, atitinkamai siekusios 46,6 proc. ir 45 proc.

2004 metais LCKU vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Kredito unijos

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 61 kredito unija, vienijusi beveik 45 tūkst. narių. 2004 metais buvo įsteigtos keturios naujos kredito unijos.

Kredito unijų pagrindinių suvestinės balansinės ataskaitos straipsnių dinamika

Kredito unijų veikla toliau plėtėsi. Per 2004 metus:

- turtas išaugo 50,6 proc.ir šių metų sausio 1 dieną sudarė 0,64 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Didžiausios kredito unijos ,,Ūkininkų viltis“ turtas šių metų pradžioje sudarė daugiau nei 20 mln. Lt arba 11,3 proc. visų kredito unijų turto;

- suteiktos paskolos padidėjo 51,6 proc. ir sudarė 70,5 proc. viso turto. Šių metų sausio 1 dieną specialiuosius atidėjimus paskoloms (936,4 tūkst. Lt) buvo sudariusios 46 kredito unijos;

- investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 55,7 proc.;

- priimti indėliai išaugo 57 proc., didžiausią jų dalį (98,7 proc.) sudarė narių indėliai;

- kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 50,5 proc.

2004 metais 45 kredito unijos dirbo pelningai, 16 patyrė nuostolį.

Kredito unijų revizorių (nepriklausomų auditorių) nepatikrintų ir visuotinių narių susirinkimų nepatvirtintų ataskaitų duomenimis, 2004 metais kredito unijų uždirbtas grynasis pelnas sudarė 914,6 tūkst. Lt ir buvo didesnis nei praėjusiais metais (820,9 tūkst. Lt). Praėjusių metų finansinis rezultatas yra didžiausias nuo 1995 metų. Pelno augimui įtakos turėjo didėjanti realioji palūkanų marža.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 88,8 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė operacinės ir palūkanų išlaidos, sudariusios atitinkamai 42,7 proc. ir 42 proc. visų išlaidų.

Pagrindinės kredito įstaigų priežiūros kryptys

Lietuvos bankas pernai nuosekliai tęsė darbus, siekiant įgyvendinti tarptautinę praktiką atitinkančią kredito įstaigų priežiūros sistemą, skatino bankus toliau tobulinti rizikų valdymo procesą, įvertinti naujai atsirandančias rizikas ir tinkamai pasirengti veikti rinkoje susiklosčius nepalankioms sąlygoms, tikslino apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus. Lietuvai tapus ES nare, nemažai dėmesio buvo skirta tarpvalstybinio bendradarbiavimo klausimams, taip pat buvo tęsiamas Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procesas, Lietuvos banko atstovai pilnateisių narių teisėmis įsijungė į įvairių ES institucijų ir Europos centrinio banko darbo grupių veiklą.

2004 m. šalies bankai pradėjo įgyvendinti plėtros kaimyninių NVS šalių rinkose planus. Lietuvos banko valdyba leido AB Ūkio bankui steigti atstovybę Ukrainoje (Kijeve), o vėliau ir atstovybę Maskvoje. Praėjusių metų pabaigoje buvo leista AB Vilniaus bankui įsigyti Ukrainos akcinio banko „AGIO“ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį taip, kad bankas „AGIO“ taptų jo kontroliuojamas, t.y. taptų jo dukteriniu banku. Įsigijęs Ukrainos banko „AGIO“ kontrolinį akcijų paketą, AB Vilniaus bankas sudarys finansinės grupės konsoliduotas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, o Lietuvos bankas vykdys AB Vilniaus banko ir jo kontroliuojamų finansų įstaigų konsoliduotą priežiūrą. Be to, Lietuvos banko valdyba suteikė leidimą Baltarusijos atvirajai akcinei bendrovei ,,Djem-Bank” steigti atstovybę Lietuvoje.

Pernai tęsėsi kredito unijų steigimosi procesas: Lietuvos banko valdyba išdavė veiklos licencijas 4 naujai įsteigtoms kredito unijoms (,,Savas rūpestis”, Trakų, Alytaus kredito unijos bei kredito unija ,,Gargždų taupa”). Šių metų pradžioje Lietuvoje, kaip ir pernai, veikė 10 bankų, turintys 118 filialų (skyrių), taip pat 2 užsienio bankų skyriai (2004 m. kovo mėn., užbaigus likvidavimo procedūras, iš Juridinių asmenų registro išregistruotas Vokietijos Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius, kuris nutraukė veiklą įsigijęs Lietuvos žemės ūkio banką, dabartinį AB banką „NORD/LB Lietuva“), 3 užsienio bankų atstovybės ir 61 kredito unija bei Lietuvos centrinė kredito unija.

Pernai Lietuvai įstojus į ES, kitų šalių-narių jurisdikcijai priklausantiems bankams, norintiems pradėti veiklą mūsų šalyje, buvo pradėtos taikyti supaprastintos įėjimo į rinką procedūros. Siekiant reglamentuoti pasikeitusią licencijavimo tvarką, 2004 metais Lietuvos banko valdyba patvirtino Teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinimo taisykles. Šiose taisyklėse apibrėžta Lietuvos Respublikos bankų ir jų kontroliuojamų finansų įmonių filialų steigimo ir (ar) finansinių paslaugų teikimo kitoje ES valstybėje-narėje neįsteigus filialo, tvarka bei kitose ES valstybėse-narėse licencijuotų užsienio bankų ir jų kontroliuojamų finansų įmonių teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo tvarka. Iki šiol Lietuvos bankas jau yra gavęs 48 pranešimus iš įvairių ES šalių finansinių paslaugų priežiūros tarnybų, informuojančių apie jų prižiūrimų kredito įstaigų ketinimus pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti veiklą Lietuvoje, neįsteigus savo padalinių (skyrių). Daugiausia bankų iš Didžiosios Britanijos (18 bankų), Austrijos (9 bankai) ir Vokietijos (8 bankai).

Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos bankų įstatymui, jo įgyvendinimui buvo parengti reikalingi teisės aktai. Pernai patvirtintos naujos redakcijos Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir finansinės grupės jungtinės priežiūros taisyklės. Jose nustatytos finansinės grupės konsoliduotų ataskaitų rengimo sąlygos, būdai, konsoliduotų ataskaitų pateikimo Lietuvos bankui bei paskelbimo visuomenei tvarka. Taisyklėse be kita ko nustatyta, kad Lietuvos banko atliekamos konsoliduotos priežiūros tvarka priklausys nuo to, ar globojantis (patronuojantis) finansinėje grupėje bankas/ finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė yra ES valstybės narės, ar trečiosios šalies jurisdikcijoje. Taip patvirtintos naujos Užsienio bankų filialų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūros taisyklės, kuriose nustatytos skirtingos priežiūros sąlygos Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų filialams ir užsienio bankų, licencijuotų trečiosiose šalyse – ne ES valstybėse narėse, filialams. Taisyklėse taip pat nustatyta užsienio bankų filialų ataskaitų pateikimo Lietuvos bankui ir paskelbimo visuomenei tvarka.

Atsižvelgiant į pasikeitusias bankų veiklos sąlygas įstojus į ES ir bankų sektoriaus plėtrą, 2004 m. patvirtinti kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo pakeitimai. Siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos bankams vieningoje ES erdvėje, jiems taikomas kapitalo pakankamumo normatyvo dydis sumažintas nuo 10 proc. iki 8 proc. bei pakeistas Maksimalios bendrosios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas, nustatant, kad bankų turima eurų pozicija neribojama, kadangi esant fiksuotam lito ir euro kursui, užsienio valiutos kainos pasikeitimo rizikos bankai nepatiria.

Pernai Lietuvos bankas ir toliau nemažai dėmesio skyrė bankų rizikų valdymo stiprinimo procesui. Įvertinant pastaruoju metu išryškėjusias naujas šalies bankų veiklos tendencijas, kuomet bankai atsisako tam tikros veiklos (pvz., saugos, grynųjų pinigų inkasacijos, informacinių sistemų priežiūros, programinės įrangos kūrimo) ir sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo bei siekiant užtikrinti, kad po šių sandorių sudarymo banko veikla išliktų stabili ir patikima, o priežiūrai nekiltų kliūčių efektyviai vykdyti savo funkcijas, patvirtintos Banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo taisyklės, kuriose numatyti tam tikri esminiai principai, kurių turėtų laikytis bankai, sudarydami minėtus sandorius.

Siekiant, kad būtų visapusiškiau atspindėta bankų veiklos rizika bei remiantis kitų ES šalių-narių praktika ir Bazelio bankų priežiūros komiteto nuostatomis, nuo įstojimo į ES dienos pradėta taikyti nauja likvidumo normatyvo skaičiavimo tvarka, pagal kurią bankai skatinami savo lėšas patikėti labiau patikimų ir stabilesnio vystymosi šalių finansų ir kredito institucijoms. Pernai buvo patobulinta centralizuotai tvarkoma Paskolų rizikos duomenų bazė, kurioje buvo pradėti kaupti daug išsamesni duomenys apie bankų ir jų kontroliuojamų įmonių skolininkų finansinę būklę. Be to, 2004 m. pradėta įgyvendinti tolimesnė Paskolų rizikos duomenų bazės plėtros koncepcija, siekiant sudaryti prielaidas panaudoti joje kaupiamus duomenis bankų skolininkų būklės vertinimui pagal vidinių reitingų modelius.

Atsižvelgiant į pažangią užsienio šalių priežiūros institucijų praktiką ir Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas, 2004 m. Lietuvos bankas peržiūrėjo inspektavimo, kaip vieno iš svarbiausių nuolatinės priežiūros instrumentų, vykdymo tvarką. Ankstesnioji CAMELS reitingais pagrįsta inspektavimo metodika pakeista į rizikas sukoncentruoto inspektavimo sistemą. Atliekant bendrąjį banko inspektavimą, tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė bei tikrinama, ar pagrindinių banko rizikos rūšių - kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės – valdymo sistema veiksminga ir leidžia laiku nustatyti, įvertinti, stebėti bei valdyti riziką, o atliekant tikslinį inspektavimą tikrinamos tam tikros konkrečios dėmesio reikalaujančios veiklos sritys.

Viena iš svarbių 2004 m. Lietuvos banko veiklos krypčių kredito įstaigų priežiūros srityje – tai pasirengimas Bazelio komiteto priimto Naujojo kapitalo susitarimo (Basel II) ir naujosios ES Kapitalo direktyvos (CAD III), kuri kol kas dar nepatvirtinta Europos Parlamente, įgyvendinimui šalyje. Lietuvos bankas šiuo tikslu rengė susitikimus su komercinių bankų atstovais, kurių metu buvo siekiama įvertinti bankų pasirengimo lygį rengiantis įgyvendinti naujus kapitalo reikalavimus, ypač vertinant kredito ir operacinę riziką, atkreipti bankų dėmesį į esminius reikalavimų momentus bei išsiaiškinti pagrindines kylančias problemas ir bankų ketinimus tolimesnėje perspektyvoje pereiti prie sudėtingesnių kapitalo poreikio skaičiavimo metodų. Be to, šalies bankų buvo paprašyta atlikti jų informacinių technologijų suderinamumo su XML/ XBRL duomenų apsikeitimo formatu, kuris bus naudojamas rengiamai bendrai ES bankų kapitalo pakankamumo ataskaitų sistemai įdiegti, analizę bei atlikti parengiamuosius darbus dėl numatomo atlikti paralelinio kapitalo pakankamumo apskaičiavimo pagal ankstesnius ir naujuosius reikalavimus įgyvendinimo. 2004 metų pabaigoje Lietuvos bankas pradėjo rengti kapitalo pakankamumo skaičiavimo pagal naujosios ES Kapitalo direktyvos reikalavimus tvarką numatomiems pereinamojo laikotarpio paraleliniams skaičiavimams atlikti.

Pernai Lietuvos bankas tęsė darbus tarptautinio bendradarbiavimo srityje. 2004-ųjų pradžioje buvo pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo kredito įstaigų veiklos priežiūros srityje su Švedijos finansų sektoriaus priežiūros institucija, kurios atstovai vėliau lankėsi Lietuvos banke ir aptarė naujų kapitalo reikalavimų taikymo klausimus. Vokietijos finansų sektoriaus priežiūros institucijos kvietimu Lietuvos banko atstovai dalyvavo darbiniame susitikime Bonoje ir aptarė vieningos Europos Sąjungos licencijos bankams išdavimo klausimus. Lietuvos banko darbuotojai Helsinkyje buvo susitikę su Suomijos finansų priežiūros tarnybos atstovais ir apsikeitė informacija apie Sampo ir Nordea bankų grupių priežiūrą, aptarė naujų kapitalo reikalavimų įdiegimo klausimus bei apsvarstė galimybes atnaujinti bendradarbiavimo sutartį. Lietuvos banke lankėsi Ukrainos nacionalinio banko atstovai, kurie susipažino su Lietuvos bankų sistema ir įvairiais bankų priežiūros organizavimo aspektais bei taikomais priežiūros reikalavimais.