1. Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba sutiko, jog Lietuvos Respublikos pilietis Vladimiras Romanovas (Vladimir Romanov) įsigytų akcinės bendrovės Ūkio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį tiek, kad jo turima įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis sudarytų 1/5 dalies.
1. Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba sutiko, jog Lietuvos Respublikos pilietis Vladimiras Romanovas (Vladimir Romanov) įsigytų akcinės bendrovės Ūkio banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį tiek, kad jo turima įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis sudarytų 1/5 dalies.
Pernai lapkričio 8 dieną Lietuvos bankas gavo V.Romanovo prašymą išduoti leidimą įsigyti ir valdyti nuo 1/5 iki 1/3 Ūkio banko akcinio kapitalo paprastųjų vardinių akcijų paketą.
Pagal bankų įstatymą, išankstinį priežiūros institucijos sutikimą turi gauti asmuo, norintis įsigyti banko kvalifikuotąją (10 proc. ir daugiau) įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti tiek, kad turėtų 1/5, 1/3, ½ įstatinio kapitalo, arba tiek, kad bankas taptų to asmens kontroliuojamas. Leidimas įsigyti 1/5 dalį įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių suteikia teisę asmeniui didinti akcijų paketą iki 33 proc. – t.y. iki įstatyme numatyto artimiausio ,,laiptelio” (1/3). Norint šią ribą pasiekti ar peržengti, reikėtų naujo priežiūros institucijos sutikimo.
Šiuo metu Ūkio banko įstatinis kapitalas yra 106,7 mln. litų, jis padalintas į 8 892 333 paprastąsias vardines 12 Lt nominalios vertės akcijas. Pagal Ūkio banko pranešimą Lietuvos bankui, V.Romanovas pernai įsigijo 9,9 proc. (889 220 vienetų) paprastųjų vardinių Ūkio banko akcijų.
2. Augant Lietuvos banko užsienio atsargoms, Lietuvos banko valdyba pakeitė Investicinio portfelio pradinį dydį – ketvirtadienį jis nustatytas 1700 mln. eurų. Šis nutarimas įsigalioja nuo šių metų sausio 14 dienos.
Pastaruoju metu investicinio portfelio pradinis dydis siekė 1300 mln. eurų.
Lietuvos banko valdomos užsienio atsargos skirstomos į du portfelius: į investicinį ir likvidų. Pirmojo lėšos naudojamos ilgalaikiam investavimui, o antrojo lėšos skiriamos likvidumo reikmėms.
3. Lietuvos banko valdyba nutarė nustatyta tvarka sunaikinti 1991 metų laidos 500 litų ir 1000 litų bei 1994 metų laidos 100 litų banknotus, kurie nebuvo paskelbti mokėjimo bei atsiskaitymo priemone ir neišleisti į apyvartą. Nuspręsta palikti po 20 tūkst. vienetų kiekvieno nominalo šių banknotų numizmatinėms reikmėms.
1991 metų laidos 500 ir 1000 litų banknotai neatitiko tokio nominalo banknotų apsaugai keliamų reikalavimų, todėl jie nebuvo naudojami, bet iki šiol saugomi Lietuvos banko saugyklose.
1994 metų laidos 100 litų banknotai nebuvo išleisti į apyvartą, nes jų buvo pagaminta per mažai, kad būtų galima pakeisti visus nekokybiškus 1991 metų laidos tokio pat nominalo banknotus.
Paryžiaus arbitražo teisme 1997 metais Lietuvos bankas pateikė ieškinį banknotus gaminusiai JAV kompanijai dėl prastos 1991 metų laidos 100, 500 ir 1000 litų banknotų kokybės, prašydamas išieškoti patirtus nuostolius. Bylos nagrinėjimas Paryžiaus arbitražo teisme bei JAV Bankroto bylų ir apygardos teismuose baigėsi 2004 metų lapkričio pabaigoje Lietuvos bankui palankiais sprendimais. Lietuvos bankui padengti nuostoliai, susiję su nekokybiškai atspausdintais 100, 500 ir 1000 litų nominalų litų banknotais.
1991 metų laidos 100 litų nominalo nekokybiški banknotai nuo 2001 metų liepos 1 dienos nebegalioja kaip teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė. Juos Lietuvos banko kasos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje priima keitimui.
4. Lietuvos banko valdyba patvirtino Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksą. Jis nustato veiklos ir elgesio principus, profesinės etikos normas, kuriomis vykdydami tarnybines pareigas ir ne tarnybos metu turi vadovautis Lietuvos banke dirbantys asmenys.
Lietuvos banko tarnautojai privalo būti lojalūs, elgtis savarankiškai, sąžiningai, objektyviai, protingai, nesavanaudiškai, laikytis aukštų profesinės etikos standartų ir vengti situacijų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas. Lietuvos banko tarnautojai taip pat privalo vienodai traktuoti kitus asmenis ir vengti bet kokios diskriminavimo formos (rasinės, nacionalinės, lyčių, dėl amžiaus, fizinės negalios, politinių pažiūrų, filosofinės pasaulėžiūros ar religinių įsitikinimų).
Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksas reikalauja, kad centriniame banke dirbantys asmenys stropiai, efektyviai ir visiškai išnaudotų savo gebėjimus vykdyti jiems pavestas pareigas, palaikytų ir stiprintų visuomenės pasitikėjimą Lietuvos banku.
Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešojo administravimo įstatymu, Darbo kodeksu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Lietuvos banko įstatymu, Europos centrinio banko (ECB) elgesio kodeksu, kitais teisės aktais, užsienio valstybių centrinių bankų praktika.
5. Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie vienuolikos kredito unijų inspektavimų, vykusių pernai ketvirtąjį ketvirtį, rezultatus.
Bendrasis inspektavimas atliktas aštuoniose kredito unijose: Ukmergės ūkininkų, ,,Žemdirbio parama” (Vilkaviškis), Kauno technologijos universiteto, Tauragės, Vilniaus regiono, ,,Kupiškėnų taupa”, Utenos ir ,,Sveikatos kreditas” (Vilnius). Patikrinta, ar šios kredito unijos laikosi Kredito unijų įstatymo ir kitų teisės aktų, savo įstatų, kaip pašalinti ankstesnių inspektavimų ataskaitose nurodyti trūkumai. Išanalizuota kredito unijų valdymo organų veikla bei finansinė būklė.
Nustatyta, kad visos unijos tikrinimo metu vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Per inspektavimą fiksuota kredito unijų veiklos trūkumų, kuriuos reikės ištaisyti nurodytais terminais.
Pernai ketvirtąjį ketvirtį trijose kredito unijose – ,,Germanto lobis” (Telšiai), Pakruojo ūkininkų ir Kretingos – atliktas tikslinis inspektavimas. Patikrinta, kaip šios kredito unijos šalina per ankstesnius inspektavimus pastebėtus trūkumus.
Keturių kredito unijų vadovai buvo pakviesti į Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentą pokalbiui apie inspektavimo metu nustatytų trūkumų bei pažeidimų priežastis bei šalinimo būdus. Apie tai kalbėta su Prienų (inspektavimas vyko 2004 metų trečiąjį ketvirtį), Kauno technologijos universiteto, ,,Žemdirbio parama” ir ,,Germanto lobis” vadovais.
Šiuo metu šalyje veikia 61 kredito unija ir Lietuvos centrinė kredito unija.