2004 m. trečiojo ketvirčio ir sausio-rugsėjo mėnesių Lietuvos Respublikos mokėjimų balansų apžvalga

Gerokai spartesni prekių eksporto, palyginti su prekių importu, augimo tempai 2004 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, lėmė, kad šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD), sumažėjo 25,2 procento. Lyginant su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, 2004 m. trečiojo ketvirčio ESD padidėjo 72,0 procento (529,1 mln. Lt), o sausio-rugsėjo mėnesiais – 74,9 procento (1,77 mlrd. Lt). Išankstiniais duomenimis, 2004 m. trečiojo ketvirčio ESD sudarė 7,7 procento, o sausio-rugsėjo mėnesiais – 9,2 procento BVP.

2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais ESD daugiausia augo dėl užsienio prekybos deficito ir didėjančio neigiamo pajamų balanso. Sparti šalies ūkio raida, didėjančios pajamos, palankesnės skolinimosi sąlygos didino vidaus paklausą. Išaugusi vidaus paklausa didino spartų vartojimo prekių importą ir blogino užsienio prekybos balansą. Struktūriniu požiūriu, einamosios sąskaitos deficito padidėjimą daugiausia lėmė nacionalinių santaupų sumažėjęs lygis ir tik iš dalies – padidėjęs investicijų lygis.

Užsienio prekyba.

2004 m. trečiąjį ketvirtį (antrąjį ketvirtį iš eilės) prekių eksporto prieaugio tempas buvo didesnis už importo prieaugio tempus (atitinkamai sudarė 21,5 % ir 19,6 %). Išankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 18,2 procento, o prekių importas – 17,1 procento. Palyginti sparčius prekių eksporto didėjimo tempus lėmė bendras stabilus šalies ūkio subjektų konkurencingumo lygis, sparčiai kylantis darbo našumas (palyginti su darbo užmokesčiu) ir stabilus eksporto kainų lygis pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu.

Lietuvos prekių eksportą daugiausia veikė ES rinka. 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su 2003 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, prekių eksportas į ES (25 šalys) padidėjo 22,4 procento (į ES –15-23 %, į naująsias ES nares – 21,2 %). Eksporto į ES šalis augimas sudarė šiek tiek daugiau kaip tris ketvirtadalius viso eksporto prieaugio. Prekių eksportas į NVS šalis per ataskaitinį laikotarpį padidėjo 24,4 procento. Tai daugiausia lėmė spartus eksporto į Ukrainą ir Baltarusiją augimas (atitinkamai 50,9 % ir 37,9 % ). Eksportas į Rusiją padidėjo 10,5 procento. Eksporto į NVS šalis augimas nulėmė penktadalį viso eksporto augimo.

Didžiausią poveikį prekių eksporto didėjimui turėjo mineralinių produktų eksportas. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 44,4 procento ir sudarė pusę viso prekių eksporto prieaugio. Neįskaitant mineralinių produktų, prekių eksportas 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais padidėjo 11,5 procento. Mašinų ir įrenginių eksportas padidėjo 42,1 procento ir sudarė beveik ketvirtadalį viso eksporto prieaugio.

Nors prekių eksportas didėjo sparčiau negu importas, 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais užsienio prekybos deficitas, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, padidėjo 785,5 mln. litų.

Prekių importo augimą skatino padidėjusi vidaus paklausa ir sumažėjusios importo kainos dėl nuvertėjusio JAV dolerio.

2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, sparčiausiai didėjo vartojimo prekių importas – 23,8 procento, o iš jų ilgalaikio vartojimo prekių – net 42,0 procento.

Neįskaitant mineralinių produktų, 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, prekių importas padidėjo 16,2 procento.

Lietuvos prekių eksportas į dabartinės sudėties ES šalis sudarė 65,1 procento viso eksporto, o prekių importas – 63,9 procento viso importo. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, eksportas į NVS šalis sudarė 16,0 procento, o importas iš NVS šalių, palyginti su visu importu, – 26,2 procento.

Paslaugos.

Palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, 2004 m. trečiąjį ketvirtį paslaugų eksportas padidėjo 22,9 procento, o paslaugų importas – 12,8 procento. Sausio-rugsėjo mėnesiais paslaugų eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 16,0 ir 18,8 procento. Bendras teigiamas paslaugų balanso perviršis sausio-rugsėjo mėnesiais sudarė 1,76 mlrd. litų, iš to skaičiaus trečiąjį ketvirtį –791,7 mln. litų (2003 m. sausio-rugsėjo mėnesiais buvo 1,58 mlrd. Lt). Paslaugų eksportas sparčiausiai didėjo trečiąjį ketvirtį, o paslaugų importas – antrąjį ketvirtį. Bendrus paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida.

Apskaičiuotais duomenimis, 2004 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ir antruoju ketvirčiais, bendras laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius buvo didžiausias – 1,5 mln. žmonių, o sausio-rugsėjo mėnesiais – 3,2 mln. žmonių ir, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, padidėjo 10,7 procento. 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 18,3 procento. 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Lietuvą laikinai atvykusių ES šalių gyventojų padaugėjo 22,1 procento, o laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų sumažėjo 21,5 procento. Laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų buvo mažiau dėl sumažėjusio vadinamųjų vienadienių turistų (daugiausia atvykstančių iš Rusijos ir Baltarusijos) skaičiaus. Dėl padidėjusio laikinai atvykusių iš ES šalių žmonių skaičiaus, kelionių eksporto pajamos 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 18,8 procento ir sudarė 1,76 mlrd. litų. Kita vertus, dėl gerokai didesnio laikinai iš Lietuvos išvykusių žmonių skaičiaus kelionių importo išlaidos padidėjo 26,6 procento. Dėl minėtų pokyčių teigiamas 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesių kelionių balansas padidėjo tik 2,4 mln. litų (sudarė 442,7 mln. Lt).

Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES šalis (25 šalys) sudarė 49,6 procento, į NVS šalis – 37,5 procento. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 48,6 procento, į NVS šalis – 44,1 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES sudarė 46,8 procento, o kitų paslaugų eksportas – 61,7 procento.

Pajamos.

2004 m. trečiojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 530,4 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėnesiais –1,67 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, pajamų balanso deficitas padidėjo 409,1 mln. litų, arba beveik trečdaliu. Neigiamo pajamų balanso padidėjimą nulėmė beveik du kartus padidėjusios nerezidentų reinvesticijos – 450,7 mln. litų (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų). 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais jos sudarė 907,2 mln. litų, iš to skaičiaus trečiąjį ketvirtį – 472,6 mln. litų. Dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, padidėjo 8,7 procento. Šalies ūkio subjektų investicijų pajamos už investicijas užsienyje per palyginamąjį laikotarpį padidėjo tik 1,9 procento, o nerezidentų pajamos už jų investicijas Lietuvoje – 28,6 procento.

Didelio deficito padidėjimo investicijų pajamų balanse neatsvėrė sparčiai augantis darbo pajamų perviršis. Palyginti su 2003 m. atitinkamais laikotarpiais, 2004 m. trečiąjį ketvirtį darbo pajamos padidėjo 60,2 mln. litų (95,9 %), o sausio-rugsėjo mėnesiais – 148,3 mln. litų (78,4 %).

Einamieji pervedimai.

2004 m. trečiąjį ketvirtį teigiamas einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 153,8 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėnesiais – 550,0 mln. litų (2003 m. sausio-rugsėjo mėnesiais buvo 624,0 mln. Lt). Teigiamo einamųjų pervedimų balanso perviršio sumažėjimui įtakos turėjo Lietuvos įmokos į ES biudžetą (Lietuvai tapus ES nare) ir tai, kad gerokai daugiau lėšų iš ES paramos fondų buvo skirta investiciniams projektams (lėšos šiems projektams parodomos mokėjimų balanso kapitalo sąskaitoje).

Palyginti su 2003 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais privačių asmenų piniginės perlaidos padidėjo 113,5 mln. litų.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras investicijų srautas šalies mokėjimų balanse rodė grynąsias įplaukas – 3,8 mlrd. litų, iš to skaičiaus trečiąjį ketvirtį – 1,06 mlrd. litų. Einamosios sąskaitos deficitas daugiausia buvo finansuojamas tiesioginėmis užsienio investicijomis, kurių grynosios įplaukos sudarė 37,1 procento ESD, o kartu su neatlygintinais kapitalo pervedimais iš ES paramos fondų – 45,8 procento ESD. Grynosios investicijų portfelio įplaukos sudarė 29,9 procento, o grynosios kitų investicijų įplaukos – 16,3 procento ESD.

Investicijos užsienyje.

2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 1,75 mlrd. litų, iš jų 483,9 mln. litų – trečiąjį ketvirtį. Sausio-rugsėjo mėnesiais didžiausią investicijų užsienyje srauto dalį sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos – 1,21 mlrd. litų, iš jų 857,1 mln. litų sudarė indėlių ir korespondentinių sąskaitų užsienio bankuose padidėjimas. Be to, komerciniai bankai 300,1 mln. litų investavo į nerezidentų išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones. Kitų šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais sudarė 535,7 mln. litų, iš jų 391,3 mln. litų – nerezidentams suteiktas prekybinis kreditas. Palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, 2004 m. sausio-rugsėjo mėnesiais 79,6 mln. litų padidėjo šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienio šalyse.

Šalies mokėjimų balanso statistikoje buvo fiksuotas naujas reiškinys – šalyje susikūrusių pensijų fondų sandoriai su nerezidentais. 2004 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais šių fondų investicijų srautas užsienyje sudarė 47,5 mln. litų.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2004 m. trečiąjį ketvirtį užsienio investicijų srautas Lietuvoje sudarė 1,27 mlrd. litų, o sausio-rugsėjo mėnesiais – 5,19 mlrd. litų.