Lietuvos bankas
2010-09-22

1. Lietuvos banko (LB) valdyba leido akcinei bendrovei Šiaulių bankui įregistruoti banko statuto pakeitimą, susijusį su 52,75 mln. litų banko akcinio kapitalo padidinimu iki 56 mln. litų

1. Lietuvos banko (LB) valdyba leido akcinei bendrovei Šiaulių bankui įregistruoti banko statuto pakeitimą, susijusį su 52,75 mln. litų banko akcinio kapitalo padidinimu iki 56 mln. litų, patvirtintą šių metų liepos 20 dieną įvykusiame neeiliniame visuotiniame Šiaulių banko akcininkų susirinkime.

Bankas nurodė, kad šiemet vasarą priimto sprendimo didinti banko akcinį kapitalą tikslas – pritraukti papildomų resursų plėsti veiklą ir stiprinti kapitalo bazę. Buvo išleista 3 250 000 litų apimties paprastųjų vardinių akcijų emisija, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas, emisijos kaina 1,70 lito, bendra emisinė vertė – 5,525 mln. litų.

Šiaulių banko naujos emisijos akcijas įsigijo 180 fizinių ir juridinių asmenų. Pagal pateiktus dokumentus nė vienas asmuo neįsigijo 10 procentų ar daugiau banko akcinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių. 

2. LB valdyba leido Lietuvos centrinei kredito unijai įregistruoti šių metų spalio 24 dieną įvykusiame neeiliniame jos narių susirinkime patvirtintus įstatų pakeitimus, susijusius su Centrinės kredito unijos buveine, pagrindinio pajaus suteikiamomis teisėmis ir šios unijos organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka.

Įstatai pakeisti siekiant juos suderinti su Centrinės kredito unijos, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), Finansų įstaigų įstatymais bei Civiliniu kodeksu.

Naujos redakcijos Centrinės kredito unijos įstatuose nurodyta buveinės vieta – Savanorių pr. 363, Kaunas. Jai patalpas neatlygintinai naudotis perdavė asociacija Lietuvos kredito unijos pagal šių metų spalio 21 dieną sudarytą panaudos sutartį.

Vienas iš Lietuvos centrinės kredito unijos veiklos tikslų – užtikrinti šalies kredito unijų judėjimo plėtrą ir finansinį stabilumą. Yra suformuotas Centrinės kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas stabilizacijos fondas, kurį sudaro šiai organizacijai priklausančių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

Licencija Centrinės kredito unijos veiklai išduota 2002 metų lapkričio 28 dieną. Tarp jos steigėjų buvo Vyriausybė. Šiuo metu Centrinei kredito unijai priklauso 52 kredito unijos. 

3. Lietuvos banko valdyba neprieštarauja akcinės bendrovės banko ,,Snoras” prašymui atsiimti anksčiau pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus dėl leidimo įregistruoti banko ,,Snoras” statuto pakeitimus, susijusius su banko akcinio kapitalo padidinimu.

Šių metų kovo 30 dieną banko ,,Snoras” visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta didinti banko akcinį kapitalą 25 mln. litų iki 162 267 200 litų.

Teisė įsigyti naujos emisijos akcijų buvo suteikta vienam investuotojui - Rusijos Federacijos UAB ,,Konversbank”.

4. Lietuvos banko valdyba atšaukė šių metų rugsėjo 2 dieną pritaikytą poveikio priemonę Radviliškio kredito unijai. Jai laikinai buvo neleista teikti savitarpio paskolas kredito unijos nariams apsvarsčius unijos inspektavimo, vykusio šiemet liepos 19 - 23 dienomis, rezultatus.

Pagal Lietuvos bankui pateiktus dokumentus, Radviliškio kredito unija įvykdė LB valdybos įpareigojimą – užtikrino kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymą. Šių metų gruodžio 1 dienos duomenimis, šis rodiklis siekė 14,7 proc.

Lietuvos bankas yra išdavęs licencijas veikti 61 kredito unijoms ir Lietuvos centrinė kredito unijai.

5. Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie šalies bankų pasiruošimą įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvas, iš dalies pakeisiančias Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos bei 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, (sutrumpintai naujos ES direktyvos – CAD III).

Šalies bankai įpareigoti atlikti jų informacinių technologijų suderinamumo su XML/ XBRL duomenų apsikeitimo formatu, naudojamu bendrai Europos Sąjungos bankų kapitalo pakankamumo ataskaitų sistemai įdiegti, analizę bei atlikti parengiamuosius darbus dėl paralelinio kapitalo pakankamumo apskaičiavimo įgyvendinimo. Numatoma, kad bendra ES bankų kapitalo pakankamumo ataskaitų sistema priežiūros institucijose ir bankuose turės būti įdiegta ne vėliau kaip 2006 metų viduryje.

Bazelio bankų priežiūros komitetas jau yra patvirtinęs naują kapitalo pakankamumo apskaičiavimą reglamentuojantį dokumentą ,,Tarptautinė kapitalo vertinimo ir kapitalo standartų konvergencija: peržiūrėta struktūra,,, trumpai vadinamą Bazelis II, tačiau atitinkamos Europos Sąjungos direktyvos ir jų įgyvendinimo terminai dar nėra patvirtinti.

Šių metų lapkričio 15–17 dienomis LB Kredito įstaigų priežiūros departamentas organizavo susitikimus su šalies komercinių bankų atstovais ir aptarė rengimąsi įgyvendinti naujas ES direktyvas.

Paralelinį kapitalo pakankamumo skaičiavimą tiek pagal dabar galiojančias, tiek pagal naujuosius Bazelio II reikalavimus preliminariai numatoma pradėti nuo 2005 metų vidurio iki ES direktyvų įgyvendinimo termino.

Tam tikrus naujus metodus kredito ir operacinei rizikai įvertinti bankai planuoja taikyti nuo 2007 metų sausio 1 d. (jeigu, patvirtinus ES direktyvų projektus, nepasikeis numatomi jų įgyvendinimo terminai). Skolininkų įverčio (reitingavimo) sistemas, suderintas su direktyvų reikalavimais, bankai planuoja taikyti nuo 2005 metų sausio 1 d. ir vėliau.

6. Lietuvos banko valdyba neprieštarauja, kad Baltarusijos Respublikos pilietis Andrejus Gajus-Voronskis (Andrej Gaj-Voronskij) taptų Vilniuje steigiamos Baltarusijos atvirosios akcinės bendrovės ,,Djem-Bank” atstovybės vadovu. Pastaruoju metu jis dirbo banke ,,Djem-Bank”.

LB yra gavęs ,,Djem-Bank” prašymą išduoti leidimą įsteigti banko atstovybę Lietuvos sostinėje. Lietuvos banko valdyba turės priimti atskirą sprendimą šiuo klausimu.

Bankų įstatymas nustato, kad užsienio banko atstovybė Lietuvos Respublikoje neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

Minske įsikūręs ,,Djem-Bank” komercinis bankas 1991 metų rugpjūtį buvo užregistruotas Baltarusijos Respublikos nacionaliniame banke (iš pradžių veikė ,,Servisbank” pavadinimu). Šių metų pradžioje savininkams iš Baltarusijos priklausė 19,65 proc. banko akcinio kapitalo, Latvijos – 43,12 proc., Kanados – 37,23 proc. Juridiniams asmenims priklausė 54 proc. kapitalo, fiziniams – 46 proc. Iš viso buvo 70 akcininkų, iš jų trys – stambūs (daugiau kaip 5 proc. įstatinio kapitalo). Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, kuriuos skelbia ,,Djem-Bank”, banko nuosavas kapitalas siekė 27,895 mlrd. Baltarusijos rublių (35,6 mln. litų), įstatinis kapitalas buvo 12,809 mlrd. Baltarusijos rublių (16,3 mln. litų). Praėjusių metų pabaigoje banko turtas sudarė 69,274 mlrd. Baltarusijos rublių (88,3 mln. litų).

7. Lietuvos banko valdyba patvirtino trumpos kredito įstaigų ir kitų institucijų balanso statistinės ataskaitos PFI-03 formą. Nustatyta, kad šio dokumento ir pernai gruodžio 24 dieną patvirtintos palūkanų normų statistinės ataskaitos PFI-02 formos duomenis Lietuvos bankui privalo teikti Centrinė kredito unija, kredito unijos ir kitos institucijos, kurias LB atrenka iš statistinio Lietuvos pinigų finansinių institucijų sąrašo.

Abiejų statistinių ataskaitų PFI-02 ir PFI-03 formų duomenys turės būti teikiami nuo 2005-ųjų balandžio 1 dienos, pradedant kitų metų kovo mėnesio duomenimis. Bus visiškai įdiegti Europos centrinio banko (ECB) reglamento dėl pinigų finansinių institucijų paskolų ir indėlių palūkanų normų statistikos reikalavimai.