Lietuvos bankas
2010-09-22

Skulptoriaus Antano Žukausko sukurti lietuviškos pusės apyvartinių euro centų ir eurų monetų gipsiniai modeliai bus naudojami išleidžiant vieningos Europos pinigus. Istorinį sprendimą, kaip atrodys lietuviški eurai su Vyčio simboliu, Lietuvos banko (LB) valdyba priėmė šiandien, lapkričio 11 dieną.

Skulptoriaus Antano Žukausko sukurti lietuviškos pusės apyvartinių euro centų ir eurų monetų gipsiniai modeliai bus naudojami išleidžiant vieningos Europos pinigus.

Istorinį sprendimą, kaip atrodys lietuviški eurai su Vyčio simboliu, Lietuvos banko (LB) valdyba priėmė šiandien, lapkričio 11 dieną.

Mūsų valstybės pinigų istoriją atspindinčiame Lietuvos banko muziejuje Vilniuje įvertindamas eurų kūrimo konkurso nugalėtoją Antaną Žukauską, LB valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sakė: “Dėkojame Jums už sukurtus puikius modelius, kurie bus naudojami kaldinant euro centų ir eurų monetas su Vyčio simboliu ir visiems mums brangiu žodžiu Lietuva. Lietuviškos eurų monetos įsilies į daugiatautės Europos pinigų srautą ir tarnaus milijonams žmonių”.

Šiemet birželio pabaigoje Lietuva prisijungė prie eurų įvedimui reikalingo Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II; angl. ERM2), kuriame reikia dalyvauti ne mažiau kaip dvejus metus. LB pirmininkas Reinoldijus Šarkinas ne kartą yra pareiškęs ir šiandien patvirtino, kad, įvykdžiusi nustatytus Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuva galėtų tikėtis įvesti eurą 2006-ųjų pabaigoje – 2007-ųjų pradžioje.

Lietuvos banko skelbtame atvirame konkurse dalyvavo keturiolika autorių bei bendraautorių. Jie pateikė 1, 2, 5, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetų nacionalinės pusės penkiasdešimt keturis gipsinius modelius.

Šiandien konkurso rezultatus patvirtino Lietuvos banko valdyba. Pirmoji vieta skirta Antanui Žukauskui, antroji – Giedriui Paulauskiui, trečioji – Gediminui Karpavičiui, ketvirtoji – Gediminui Karaliui ir penktoji – Petrui Repšiui. Jie pelnė ir piniginius prizus.

 “Išėmus litus iš apyvartos, turėsime tik eurų monetas su tautine simbolika. Tikiuosi, kad mūsų Vytis, aukštai iškėlęs galvą, šuoliuos per žvaigždes ir nepadarys gėdos Lietuvai”, – LB muziejuje įvykusioje ceremonijoje kalbėjo vilnietis skulptorius Antanas Žukauskas.

Jis yra sukūręs šiuo metu apyvartoje esančias 10, 20, 50 centų ir  1, 2, 5 litų apyvartines monetas. Jis yra ir daugelio proginių litų monetų autorius.

Lietuvos banko valdybos nariai LB muziejuje pasveikino nacionalinės eurų pusės konkurso laureatus.

“Jų kūriniai paliks pėdsaką Lietuvos kultūroje,” – sakė LB Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos konsultantas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Albertas Gurskas.

Pasak jo, po dalykiškų diskusijų komisijos nariai ir konsultantai, įvertinę visuomenės nuomonę, apsisprendė, kad lietuviškų eurų pusėje tiktų Vytis. “O žiūrėdami į konkursui pateiktus darbus, jau vertinome, kaip kūriniuose įkūnyta  ta idėja. Vyčio simbolis eurų monetose turi tikti masinei gamybai. Pagal konkurso sąlygas buvo išrinktas tinkamiausias darbas, o vėliau paaiškėjo ir jo autorius,” – teigia A. Gurskas.

Lietuviškas eurų vaizdas bus pristatytas ES institucijoms ir paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje Official Journal of the European Union.

Intensyviai euro centų ir eurų monetas su nacionaline puse ruošiasi kaldinti Vilniuje veikianti valstybės įmonė Lietuvos monetų kalykla, kurios steigėjas yra Lietuvos bankas.

Pasirengimas šiam atsakingam darbui jau vyksta. Tikimasi, jog kitais metais bus atliktas Europos centrinio banko (ECB) kokybės auditas ir gautas leidimas kaldinti eurų monetas.

Lietuvos banko valdyba dar turės priimti specialų sprendimą dėl eurų monetų su nacionaline puse kaldinimo, laikydamasi atitinkamų ES teisės aktų reikalavimų.

Preliminariais ekspertų vertinimais, eurų Lietuvoje kartu su būtinomis atsargomis gali reikėti iki 200 mln. vienetų monetų. Dirbdama įprastu pajėgumu, Lietuvos monetų kalykla mūsų šaliai reikalingą apyvartinių eurų monetų kiekį numato pagaminti ne ilgiau kaip per pusantrų metų. Kai mūsų valstybė bus euro zonoje, Lietuvos bankas turės teisę leisti ir eurų progines monetas.

Mūsų šalyje tik Lietuvos bankas turi teisę išleisti pinigus. Litų bei centų monetos kaldinamos Lietuvos monetų kalykloje. Litų banknotai spausdinami užsienio spaustuvėse, kuriose taikomi pasauliniai pinigų gamybos saugumo standartai. ECB akredituotose spaustuvėse bus galima užsakyti ir Lietuvai reikalingų eurų banknotų. Jų gamybą organizuoti Lietuvoje ekonomiškai nenaudinga.