2010-09-22
1. Lietuvos banko valdyba (LB) nutarė patvirtinti Lietuvos banko valdybos etikos kodeksą. Šio dokumento tikslas - apibrėžti LB valdybos pirmininko, jo pavaduotojų ir valdybos narių veiklos ir elgesio principus bei taisykles.
1. Lietuvos banko valdyba (LB) nutarė patvirtinti Lietuvos banko valdybos etikos kodeksą. Šio dokumento tikslas – apibrėžti LB valdybos pirmininko, jo pavaduotojų ir valdybos narių veiklos ir elgesio principus bei taisykles, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomumas, kūrybinga, geranoriška darbo aplinka, ugdoma pagarba bendradarbiams ir kitiems asmenims, didinamas visuomenės pasitikėjimas Lietuvos banku ir stiprinamas LB tarnautojo autoritetas.
Kodeksas reglamentuoja LB valdybos narių elgesį tarnybos ir ne tarnybos metu. Dokumentas nustato principus ir normas, kurių LB valdybos nariai turi laikytis, kad išvengtų situacijų, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, nevykdytų su Lietuvos banko interesais nesuderinamos veiklos, nesiektų gauti neteisėtos naudos ir nesudarytų galimybių kitiems jos gauti.
Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, mūsų šalies įstatymais, Europos centrinio banko elgesio kodeksu, kitais teisės aktais, užsienio valstybių centrinių bankų praktika.
LB valdybą sudaro 5 žmonės: Lietuvos banko valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du valdybos nariai.
2. Lietuvos banko valdyba nutarė leisti AB bankui ,,Hansabankas” įregistruoti 2004 m. spalio 20 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame banko akcininkų susirinkime patvirtintą banko statuto pakeitimą, susijusį su banko valdybos kompetencijos pasikeitimu. Statute nustatyta banko valdybos teisė priimti sprendimus dėl banko obligacijų ir (ar) kitų skolos vertybinių popierių, išskyrus konvertuojamąsias obligacijas, išleidimo.
3. Lietuvos banko valdyba nutarė užsakyti, kad būtų pagaminta 1991 m. laidos 47 mln. vienetų 1, 2 ir 5 centų nominalo apyvartinių monetų.
Prognozuojama, kad 2005 metų kovą baigsis 5 ct, 2005-ųjų rugsėjį – 1 ct, 2005-ųjų. pabaigoje – 2 ct monetų atsargos.
Šių metų spalio 1 d. duomenimis kiekvienam Lietuvos gyventojui išleista į apyvartą po 52 vienetus 1 ct monetų, po 26 vienetus 2 ct monetų ir po 12 vienetų 5 ct monetų. ES vienam gyventojui tenka 39 vieno euro nominalo, 33 dviejų eurų nominalo ir 29 penkių eurų nominalo monetų.
Smulkios monetos necirkuliuoja tarp centrinio banko ir komercinių bankų, o tiktai mažmeninėje prekyboje. Lietuvoje nusistovėjusi tokia kainodara, kad smulkiųjų centų vis daugiau reikia grąžai gausėjančiuose prekybos centruose ir kitose prekybos vietose. Specialistų teigimu, centų poreikį lemia nuolat didėjančios mažmeninės prekybos ir paslaugų apimtys. Smulkių monetų nusėda vaikų taupyklėse, daug išsiveža užsienio turistai.
Šių metų duomenimis, vidutiniškai per mėnesį buvo išleidžiama 2,2 mln. vienetų 1 ct monetų, 1 mln. vienetų 2 ct monetų ir 0,4 mln. vienetų 5 ct monetų. Trečiąjį šių metų ketvirtį smulkių monetų poreikis padidėjo 1,5 karto palyginti su metiniu vidurkiu. Augimo tendencija prognozuojama ypač gruodžio mėnesį.
Numatoma, kad per 2005 metus pagamintų visą 1, 2 ,5 centų monetų atsargų užteks iki 2006-ųjų pabaigos.
4. Lietuvos banko valdyba nutarė patvirtinti apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinės pusės (averso) gipsinių modelių sukūrimo atviro konkurso rezultatus, pagal kuriuos pirmoji vieta skirta geriausiu pripažinto kūrinio autoriui Antanui Žukauskui. Antroji vieta teko Giedriui Paulauskiui, trečioji – Gediminui Karpavičiui, ketvirtoji – Gediminui Karaliui, penktoji – Petrui Repšiui.
Lietuvos banko patvirtintose atviro konkurso sąlygose buvo nurodyta ir visų kūrėjų įvykdyta sąlyga nominalų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduoti modifikuotą valstybės herbo simbolį Vytį.
Konkurse dalyvavusių 14 autorių (ar bendraautorių) iki šių metų spalio 5 dienos Lietuvos bankui pateikė 54 gipsinius modelius. Jų techniniai parametrai buvo patikrinti valstybės įmonėje ,,Lietuvos monetų kalykla“.
Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos nariai bei konsultantai atrinko penkis geriausius darbus (t.y. po tris skirtingus kiekvieno autoriaus sukurtus modelius) ir pasiūlė Lietuvos banko valdybai priimti galutinį sprendimą.
5. Lietuvos banko valdyba nutarė leisti AB Vilniaus bankui įsigyti Ukrainos akcinio banko „AGIO“ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį taip, kad bankas „AGIO“ taptų jo kontroliuojamas.
AB Vilniaus banko prašymą dėl to ir su tuo susijusius dokumentus Lietuvos bankas gavo šių metų rugsėjo 30 dieną.
Sprendimai dėl AB Vilniaus banko investavimo į Ukrainos banką „AGIO“ priimti AB Vilniaus banko šių metų rugpjūčio 31 dieną stebėtojų tarybos ir rugsėjo 6 dienos valdybos posėdžiuose. Pagal šių institucijų sprendimus, AB Vilniaus bankas ketina įsigyti iki 100 proc. banko „AGIO“ akcijų (balsų) ir investavimui į Ukrainos banką (jo akcijas) skiria iki 81 mln. litų. AB Vilniaus bankas informavo, kad šiam tikslui naudos nuosavas lėšas.
Lietuvos banko specialistų vertinimu, „AGIO“ įsigijimas negalėtų turėti didesnės įtakos AB Vilniaus banko stabiliai ir patikimai veiklai. Šiam investavimui numatytos lėšos neviršija AB Vilniaus banko pelno šiemet per tris ketvirčius (97,7 mln. litų). Be to, „AGIO“ yra žymiai mažesnis už AB Vilniaus banką ir vykdo Ukrainos centrinio banko nustatytus reikalavimus.
Įsigijęs Ukrainos banko „AGIO“ kontrolinį akcijų paketą, AB Vilniaus bankas sudarys finansinės grupės, įskaitant „AGIO“, konsoliduotas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, o Lietuvos bankas vykdys AB Vilniaus banko ir jo kontroliuojamų finansų įstaigų konsoliduotą priežiūrą.
Lietuvos bankas jau konsultavosi su Ukrainos nacionaliniu banku dėl „AGIO“ priežiūros. Ukrainos nacionalinis bankas informavo, kad yra pasirengęs pradėti darbą rengti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos banku dėl komercinių bankų priežiūros.
Pagal Lietuvos banko gautus dokumentus „AGIO“ yra universalus bankas, jo veikla orientuota į mažmeninę bankininkystę, smulkias bei vidutines įmones. Planuojama, kad ši kryptis liks prioritetine ir atėjus užsienio investuotojui.
„AGIO“ įregistruotas Ukrainos nacionaliniame banke 1991 metų spalio 2 dieną, jo buveinė yra Kijeve.
Pagal auditorių patikrintas atskaitas 2003 metų pabaigoje „AGIO“ turtas siekė 191,7 mln. litų, klientams suteiktų paskolų portfelis sudarė 85,8 mln. litų, nuosavas kapitalas (akcininkų nuosavybė) – 37 mln. litų, akcinis kapitalas – 6,5 mln. litų, grynasis pelnas – 4,1 mln. litų (finansinėse ataskaitose Ukrainos grivenomis pateikti duomenys perskaičiuoti į litus pagal 2003 m. gruodžio 31 dienos valiutų kursus).
Audituotais duomenimis, 2003 metų pabaigoje AB Vilniaus grupės turtas buvo vertinamas 8,6 mlrd. litų, klientams suteiktų paskolų portfelis siekė 4,8 mlrd. litų, nuosavas kapitalas (akcininkų nuosavybė) buvo 943,5 mln. litų, akcinio kapitalo dydis – 154,4 mln. litų, grynojo pelno uždirbta 132,3 mln. litų.