Kredito įstaigų veikla 2004 metų III ketvirtį

Veikiančių šalies komercinių bankų turtas, bankų pateiktų 2004-10-01 finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 26,4 mlrd. Lt ir per trečiąjį šių metų ketvirtį išaugo 1,2 mlrd. Lt arba 4,9 proc.

Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 15,3 mlrd. Lt, ir, lyginant su šių metų liepos 1 d., išaugo 1,2 mlrd. Lt arba 8,4 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2004-10-01 sudarė 16 mlrd. Lt ir per ataskaitinį ketvirtį padidėjo 772 mln. Lt arba 5,1 proc., iš jų gyventojų indėliai sudarė 8,9 mlrd. Lt ir per ketvirtį išaugo 196 mln. Lt arba 2,2 proc.

Bankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika

                                                                                                                                                   mln. Lt

Per metus trijų didžiausių bankų (AB Vilniaus banko, AB banko ,,Hansabankas”, AB banko ,,NORD/LB Lietuva”) valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 71,3 proc. iki 67,9 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai. Labiausiai rinkos dalį per metus padidino (2,1 proc. punkto) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, ką iš dalies nulėmė ir liepos mėnesį perimta dalis Lenkijos AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriaus turto ir įsipareigojimų.

2004 m. spalio 1 d. duomenimis, normatyvinis bankų sistemos likvidumo rodiklis sudarė 41,52 proc. bei daugiau kaip 10 procentinių punktų viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą, kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 12,75 proc. (nustatytas minimalus reikalavimas 10 proc.). Bankams plėtojant kreditavimo apimtis, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus nukrito keletu procentinių punktų.

2004 m. III ketvirtį visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai veikiantys Lietuvoje vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Trečiąjį šių metų ketvirtį bankų paskolų portfelis ir toliau išlaikė aukštą augimo tempą. Klientams suteiktos paskolos, kaip jau minėta, padidėjo 1190 mln. Lt arba 8,4 proc. Be to, 145 mln. Lt arba 8,8 proc. per ketvirtį išaugo paskolos finansų institucijoms. 2004-10-01 bankų klientams suteiktų paskolų portfelis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,1 mlrd. Lt arba 50 proc. Ataskaitinį ketvirtį be paskolų taip pat sparčiai augo ir bankų kreditavimo įsipareigojimai, kurių apimtis padidėjo 527 mln. Lt arba 16,3 proc.

Bankų paskolų portfelyje dominuoja paskolos Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, o nerezidentams suteiktų paskolų dalis paskolų portfelyje 2004-10-01 sudarė 0,55 proc.

Ataskaitinį ketvirtį pagal atskiras klientų grupes didžiausias paskolų prieaugis teko gyventojams (525 mln. Lt), privačioms įmonėms (377 mln. Lt) ir respublikinėms valdymo institucijoms (221 mln. Lt). Gyventojams suteiktos paskolos, tarp kurių dominuoja būsto kreditavimo paskolos, ir toliau išlieka vienu dinamiškiausiai augančių bankų turto straipsnių. Per metus, lyginant su 2003-10-01, bankų suteiktos paskolos gyventojams išaugo 1913 mln. Lt arba beveik 2 kartus. Iš jų vien tik būsto paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 1417 mln. Lt arba 91 proc. Daugiausiai būsto paskolų 2004-10-01 buvo suteikę AB bankas ,,Hansabankas” (837 mln. Lt), AB Vilniaus bankas (631 mln. Lt, o kartu su dukteriniu AB VB būsto kreditų ir obligacijų banku - 901 mln. Lt), AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” (621 mln. Lt), UAB Sampo bankas (394 mln. Lt) ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (121 mln. Lt). Kitiems bankams teko vos 3,3 proc. bankų suteiktų būsto paskolų rinkos. Kartu pastebimos tendencijos, jog auga ir kitos paskirties paskolų paklausa tarp gyventojų.

Ataskaitinį ketvirtį bankai pirmą kartą pateikė ataskaitas, kuriose kredito rizika buvo įvertinta pagal pačių bankų parengtas naujas abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisykles. Perėjimas prie naujo abejotinų aktyvų vertinimo modelio bankų sistemos mastu padidino specialiųjų atidėjinių apimtį. Bendra specialiųjų atidėjinių balansiniams aktyvams suma, lyginant su 2004-07-01, padidėjo 18,5 mln. Lt arba 13,8 proc., o atidėjiniai nebalansiniams straipsniams išaugo 7,8 mln. Lt arba 3 kartus (nuo 3,8 mln. Lt iki 11,5 mln. Lt). Dėl minėto specialiųjų atidėjinių paskoloms išaugimo, specialiųjų atidėjinių paskoloms santykis su paskolų portfeliu per ataskaitinį ketvirtį padidėjo nuo 0,53 proc. iki 0,71 proc. Tuo tarpu bankų III, IV, V grupės paskolų dalis paskolų portfelyje sumažėjo atitinkamai nuo 2,54 proc. iki 2,09 proc. (nuo 2004-10-01, skaičiuojant minėtą rodiklį, į bankų paskolų portfelio bazę patenka ir paskolos kredito ir finansų institucijoms).

Akcininkų nuosavybė

Per 2004 metų III ketvirtį akcininkų nuosavybė išaugo 81,9 mln. Lt arba 3,5 proc. ir 2004 m. spalio 1 d. siekė 2,4 mlrd. Lt. Tam didžiausios įtakos turėjo bankų per ketvirtį uždirbtas 80,8 mln. Lt pelnas.

Bankų sistemos įregistruotas akcinis kapitalas 2004 m. spalio 1 d. siekė 1,3 mlrd. Lt, o užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis kelis paskutinius ataskaitinius laikotarpius išliko nepakitusi ir sudarė 89 proc.

Š.m. III ketvirtį AB Šiaulių bankas pradėjo platinti naują 3,25 mln. Lt akcijų emisiją. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” atnaujino subordinuotos paskolos sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl 38 mln. Lt subordinuotos paskolos, o UAB Sampo bankas ir AB Ūkio bankas pasirašė subordinuotų paskolų sutartis atitinkamai 50 mln. Lt ir 4,2 mln. Lt sumoms.

2004 m. spalio 1 dienai šalies bankai galėjo prisiimti 4,7 mlrd. Lt papildomos aktyvų rizikos, ir galėjo papildomai sudaryti 471 mln. Lt specialiųjų atidėjinių tam, kad būtų vykdomas kapitalo pakankamumo normatyvas.

Augant bankų veiklos apimtims, tai teigiamai atsispindėjo ir jų veiklos rezultatuose. Bankų pateiktų 2004-10-01 finansinių ataskaitų duomenimis, devyni bankai ir du užsienio bankų skyriai dirbo pelningai ir gavo 218,2 mln. Lt pelno, o vienas bankas (UAB Sampo bankas) per tą patį laikotarpį patyrė 0,9 mln. Lt nuostolio. Bendras šalies bankų sistemos 2004 metų devynių mėnesių rezultatas - 217,3 mln. Lt pelnas. Palyginimui, per 2003 metų atitinkamą laikotarpį Lietuvos bankų sistema gavo 182,6 mln. Lt pelną.

Veikiančių bankų einamųjų metų pelnas

Analizuojant bankų šių metų devynių mėnesių veiklos rezultatus, galima išskirti keletą pagrindinių veiklos segmentų, kurie, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, davė teigiamą efektą bankų pelningumui. Visų pirma, bankų rezultatuose atsispindėjo smarkiai išaugusio paskolų portfelio duodamos pajamos, kurios didžia dalimi nulėmė 84,4 mln. Lt arba 23,6 proc. padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas. Antra, vis labiau populiarėjančios bankų teikiamos paslaugos bei atitinkamai augantis jų mastas leido bankams 25,7 mln. Lt arba 12,2 proc. padidinti grynąsias paslaugų ir komisinių pajamas. Trečias veiksnys, teigiamai veikęs bankų šių metų rezultatą, buvo 12,4 mln. Lt didesnės pajamos už investicinius ir prekybinius nuosavybės vertybinius popierius. Čia didžiausios teigiamos įtakos turėjo sėkminga bankų dukterinių įmonių veikla.

Be to, bankų veiklos rezultatams teigiamos įtakos turėjo ir daugelio bankų vykdytos veiklos modernizavimo ir kaštų mažinimo programos, tuo tikslu centralizuojant kai kurias atliekamas funkcijas, atsisakant tam tikros veiklos ir perkant banko veiklą papildančias paslaugas rinkoje (outsourcing) bei atitinkamai mažinant darbuotojų skaičių. Minėti pertvarkymai nemaža dalimi nulėmė, jog, nepaisant per metus ženkliai išaugusių bankų veiklos apimčių, bankų fiksuotos sąnaudos beveik nepakito: operacinės išlaidos sumažėjo 2 mln. Lt arba 0,5 proc., o amortizacijos ir nusidėvėjimo išlaidos padidėjo 3 mln. Lt arba 4 proc.

Šių metų devynių mėnesių veiklos rezultatus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didžiausios neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams turėjo 35,2 mln. Lt didesnės išlaidos specialiesiems atidėjiniams. Be to, šiais metais ženkliai sumažėjo pajamos (t.y. realizuotas ir nerealizuotas pelnas) iš operacijų skolos vertybiniais popieriais: nuo 20,7 mln. Lt per praėjusių metų tris ketvirčius iki 3,9 mln. Lt šiais metais. Pagrindinė to priežastis buvo palūkanų normos vertybinių popierių rinkose, kurioms praėjusiais metais sparčiai mažėjant atitinkamai augo bankų turimų skolos vertybinių popierių rinkos vertė.

Šių metų devynių mėnesių grynąjį pelną, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mažino ir, jau minėti, didesni mokesčiai. Vien tik pelno mokesčio šalies bankai šiemet sukaupė 12,7 mln. Lt, tuo tarpu, kai pernai per tą patį laikotarpį jo buvo sukaupta 827 tūkst. Lt.

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) turtas per ketvirtį išaugo 3,3 mln. Lt arba 11,3 proc. ir 2004 m. spalio 1 d. sudarė 32,4 mln. Lt. LCKU aktyvų padidėjimą įtakojo jos narių kredito unijų indėlių padidėjimas III ketvirtį 3,4 mln. Lt.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį LCKU narių skaičius padidėjo 3 naujomis kredito unijomis ir 2004-10-01 LCKU turėjo 52 nares. Naujoms ir esamoms narėms išpirkus papildomų pajų už 233 tūkst. Lt, iki 3,7 mln. Lt sumažėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priklausanti LCKU pajinio kapitalo dalis. 52 kredito unijoms LCKU narėms 2004-10-01 priklausė 1,6 mln. Lt LCKU pajinio kapitalo.

Per III š.m. ketvirtį kredito unijų narių įnašais toliau buvo didinami Likvidumo palaikymo rezervas ir stabilizacijos fondas, kurie 2004 m. spalio 1 d. atitinkamai sudarė 1329 tūkst. Lt ir 366 tūkst. Lt.

LCKU per trečiąjį ketvirtį uždirbo 12 tūkst. Lt pelno, o bendras einamųjų metų rezultatas sudarė 92 tūkst. Lt pelno. Lyginant su praėjusiais metais, LCKU pelnas išaugo dvigubai.

Kredito unijų veiklos apžvalga

2004 m. spalio 1 d. Lietuvoje veikė 61 kredito unija. Finansines ataskaitas Lietuvos bankui pateikė 60 kredito unijų, vienijusios daugiau nei 41 tūkstantį narių.

Kredito unijų pagrindinių suvestinės balansinės ataskaitos straipsnių dinamika

Augantis kredito unijų narių skaičius turėjo įtakos kredito unijų veiklos plėtrai - augo visi pagrindiniai turto ir įsipareigojimų straipsniai: turtas išaugo 9,5 proc., suteiktos paskolos padidėjo 8,4 proc., investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 7,2 proc., priimti indėliai padidėjo 9,9 proc., kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 8,9 proc.

Per 2004 m. 9 mėnesius kredito unijos gavo 628 tūkst. Lt pelno, iš jo per ataskaitinį ketvirtį - 234,6 tūkst. Lt pelno. Palyginimui, 2003 metų 9 mėnesių kredito unijų pelnas 607,2 tūkst. Lt. Trisdešimt devynios pelningai dirbusios kredito unijos gavo 848,4 tūkst. Lt pelno, dvidešimt viena patyrė 220,4 tūkst. Lt nuostolio. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 89,1 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 42,1 proc. ir 41 proc. visų išlaidų.

2004 m. spalio 1 d. pateiktų ataskaitų duomenimis visos kredito unijos vykdė kredito unijų riziką ribojančius normatyvus.

Š. m. III ketvirtį Lietuvos banko valdyba patvirtino keletą teisės aktų, reglamentuojančių kredito įstaigų licencijavimo procedūras. Įgyvendinant 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos bankų įstatymo nuostatas, patvirtintos Teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinimo taisyklės. Šiose taisyklėse reglamentuojama Lietuvos Respublikos bankų ir jų kontroliuojamų finansų įmonių filialų steigimo ir (ar) finansinių paslaugų teikimo kitoje ES valstybėje-narėje neįsteigus filialo, tvarka bei kitose ES valstybėse-narėse licencijuotų užsienio bankų ir jų kontroliuojamų finansų įmonių teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje įgyvendinimo tvarka.

Pakeista Licencijų kredito unijoms išdavimo ir atšaukimo tvarka. Ji papildyta nuostatomis, pagal kurias Lietuvos banko valdyba turėtų teisę neišduoti licencijos, kai dokumentų nagrinėjimo metu nustatoma, kad kredito unijos įstatų nuostatos dėl kredito pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių, kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ar atšaukimo tvarkos neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos veiklos.

Š. m. III ketvirtį Lietuvos banko valdyba leido Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriui nutraukti veiklą, o AB Ūkio bankui suteikė leidimą steigti atstovybę Maskvoje.

Šį laikotarpį išnagrinėti 3 bankų (AB Ūkio banko, UAB Sampo banko ir AB banko „NORD/LB Lietuva“) pateikti prašymai dėl subordinuotųjų paskolų įskaitymo į banko kapitalą, kuriems pritarė Lietuvos banko valdyba.

Iki 2004 m. spalio 1 d. Lietuvos bankas gavo 35 pranešimus iš įvairių ES šalių finansinių paslaugų priežiūros tarnybų, informuojančių apie jų prižiūrimų kredito įstaigų ketinimus pasinaudoti laisve teikti paslaugas ir pradėti veiklą Lietuvoje, neįsteigus savo padalinių (skyrių). Pranešimai gauti iš Vokietijos (7 bankai), Didžiosios Britanijos (16 bankų), Austrijos (4 bankai), Airijos (3 bankai), Prancūzijos (2 bankai), Nyderlandų, Suomijos ir Italijos (po 1 banką).

Vykdydamas nuolatinę bankų ir kredito unijų priežiūrą, Lietuvos bankas toliau analizavo kredito įstaigų finansinės būklės pasikeitimus, kontroliavo veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą, analizavo bankų sistemos veiklos rodiklius ir tendencijas, inspektavo bankus ir kredito unijas. Buvo analizuojami bankų ir kredito unijų pateikti priemonių planai inspektavimo metu nustatytų trūkumų šalinimui bei kontroliuojama, kaip jie vykdomi. Š. m. III ketvirtį buvo baigti dviejų bankų inspektavimai bei atlikti dar dviejų bankų inspektavimai. Nuo 2004 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos banko valdybos patvirtintoms Abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrosioms nuostatoms, inspektavimu metu ypatingas dėmesys, be kitų klausimų (rizikų valdymo, vidaus kontrolės vertinimo ir kt.) buvo skiriamas bankų parengtų abejotinų aktyvų vertinimo ir grupavimo taisyklių, užtikrinimo priemonių vertinimo taisyklių ir kitų su šiomis taisyklėmis susijusių dokumentų analizei ir vertinimui. Be to, šį laikotarpį atlikti 6 kredito unijų bendrieji inspektavimai.

Įgyvendinant Bankų įstatymo ir Centrinės kredito unijos įstatymo nuostatas ir tobulinant kredito įstaigų inspektavimo organizavimo procesą, parengti nauji Bankų inspektavimo nuostatai, kuriuose nustatyta detali inspektavimo atlikimo, jo rezultatų įforminimo ir įvertinimo tvarka. Įvertinus stiprėjantį bendradarbiavimą tarp užsienio valstybių bankų priežiūros institucijų, nuostatuose yra detaliau reglamentuoti santykiai su užsienio valstybių priežiūros institucijomis inspektuojant užsienio bankų kontroliuojamus bankus ir užsienio bankų padalinius. Atsižvelgiant į naujausias priežiūros metodikas, taikomas tarptautinėje praktikoje, numatyta, kad atliekant bendrąjį bankų inspektavimą tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė bei atskirų - kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės rizikos rūšių valdymas, o atliekant tikslinį inspektavimą - atskirų rizikos rūšių valdymas ir tam tikros dėmesio reikalaujančios veiklos sritys. Šį laikotarpį buvo parengti ir Kredito unijų inspektavimo nuostatai, reglamentuojantys kredito unijų inspektavimo atlikimo ir jo rezultatų įforminimo bei įvertinimo tvarką.

Atsižvelgiant į pasikeitusias bankų veiklos sąlygas įstojus į ES ir bankų sektoriaus plėtrą, Lietuvos banko valdyba patvirtino kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo pakeitimus. Siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos bankams vieningoje ES erdvėje, Lietuvos Respublikos bankams taikomas kapitalo pakankamumo normatyvo dydis sumažintas nuo 10 proc. iki 8 proc. bei pakeistas Maksimalios bendrosios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas, nustatant, kad bankų turima eurų pozicija neribojama, kadangi esant fiksuotam lito ir euro kursui, užsienio valiutos kainos pasikeitimo rizikos bankai nepatiria. Tuo tarpu AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankui, įvertinant į šio banko veiklos specifiką, reikalaujamas kapitalo pakankamumas, kaip ir anksčiau, turi būti ne mažesnis kaip 10 proc., kadangi didžioji banko aktyvų dalis priskiriama padidintos rizikos turto grupėms, o aktyvų rizikos valdymas iš esmės priklauso nuo situacijos nekilnojamo turto rinkoje. Centrinei kredito unijai taikomas kapitalo pakankamumo normatyvo dydis sumažintas nuo 13 proc. iki 10 proc., taip pat pakeistas Maksimalios bendrosios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas, nustatant, kad kaip ir bankams, Centrinės kredito unijos turima eurų pozicija neribojama.

Š.m. III ketvirtį patvirtintos naujos redakcijos Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir finansinės grupės jungtinės priežiūros taisyklės. Jose nustatytos finansinės grupės konsoliduotų ataskaitų rengimo sąlygos, būdai, konsoliduotų ataskaitų pateikimo Lietuvos bankui bei paskelbimo visuomenei tvarka. Taisyklėse be kita ko nustatyta, kad Lietuvos banko atliekamos konsoliduotos priežiūros tvarka priklausys nuo to, ar globojantis (patronuojantis) finansinėje grupėje bankas/ finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė yra ES valstybės narės, ar trečiosios šalies jurisdikcijoje.

Vadovaujantis tarptautinėje praktikoje pripažintomis rekomendacijomis ir standartais, patvirtintos naujos redakcijos Banko vidaus audito organizavimo bendrąsias nuostatos, kurios įsigalios nuo 2005 m. gegužės 1 d. ir pakeis dabartinius atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius bankų vidaus audito organizavimo reglamentavimo klausimus. Nuostatose išplėstos banko vidaus audito komiteto funkcijos, aptarta audito komiteto sudėtis, pavaldumas bei atskaitomybė, didesnis vaidmuo suteiktas banko stebėtojų tarybai, vidaus audito komitetui, taip pat numatyta vidaus audito tarnybos maksimali nepriklausomybė.

Š. m. liepos - rugsėjo mėn. Lietuvos banko tarnautojai tęsė veiklą įvairių ES institucijų ir Europos centrinio banko komisijų ir darbo grupių darbe, dalyvavo darbo grupių susitikimuose, kur buvo toliau svarstomi klausimai, liečiantys bankų sektoriaus ir priežiūros institucijų veiklos pokyčius, įgyvendinant vieningus priežiūros standartus pagal naujosios Kapitalo direktyvos ir Basel II nuostatas. Atskirose darbo grupėse buvo analizuojami įvairūs naujų reikalavimų įgyvendinimo aspektai: priežiūros informacijos atskleidimo ir informacijos apsikeitimo tarp priežiūros institucijų procesas, vieningo kapitalo pakankamumo duomenų formato parengimas, nacionalinių išimčių mažinimas ir priežiūros praktikos įvairiose ES šalyse suartėjimas, tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymo įtaka kapitalo dydžiui ir kt.