Lietuvos bankas
2010-09-22

Einamoji sąskaita. Padidėjęs užsienio prekybos deficitas ir sumažėję paslaugų bei einamųjų pervedimų balansų perviršiai gerokai padidino šių metų pirmojo pusmečio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą (ESD).

Einamoji sąskaita.

Padidėjęs užsienio prekybos deficitas ir sumažėję paslaugų bei einamųjų pervedimų balansų perviršiai gerokai padidino šių metų pirmojo pusmečio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą (ESD). Išankstiniais duomenimis, 2004 m. antrojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas sudarė 1,66 mlrd. litų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 40,2 procento. Pirmojo šių metų pusmečio ESD sudarė 2,84 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, jis padidėjo 1,2 mlrd. litų ir, išankstiniais vertinimais, sudarė 10 procentų BVP. 2003 m. pirmąjį pusmetį ESD sudarė 6,2 procento BVP.

ESD bei ESD ir BVP santykis

 

ESD, mln. Lt

ESD ir BVP santykis, %

2003 m.

  

I ketv.

-476,21

-3,8

II ketv.

-1 158,06

-8,3

I pusmetis

-1 634,27

-6,2

2004 m.

  

I ketv.

-1 183,55

-9,0

II ketv.

-1 659,42

-10,9

I pusmetis

-2 842,97

-10,0

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai

 

2004 m. I pusm.

mln. Lt

2003 m. I pusm.

mln. Lt

Pokytis, %

Veiksniai

Einamosios sąskaitos balansas

-2 842,97

-1 634,27

74,0

74,0

Prekybos balansas

-2 931,58

-2 119,32

38,3

49,7

Paslaugų balansas

910,11

1 020,42

-10,8

6,8

Pajamų balansas

-1 107,31

-1 016,08

9,0

5,6

Einamųjų pervedimų balansas

285,81

480,71

-40,5

11,9

Užsienio prekyba.

Antrąjį 2004 m. ketvirtį prekių eksporto ir importo prieaugio tempai buvo dar didesni, negu pirmąjį ketvirtį, kas ir lėmė sparčią Lietuvos užsienio prekybos raidą pirmąjį 2004 m. pusmetį. Išankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2004 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos prekių eksportas, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, padidėjo 16,2 procento, o prekių importas – 15,6 procento. Nors prekių eksportas pirmąjį pusmetį didėjo sparčiau negu importas, 2004 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, gerokai daugiau negu eksportas, padidėjo prekių importas, todėl šių metų pirmojo pusmečio užsienio prekybos deficitas, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, padidėjo puse milijardo litų.

Prekių importo augimą skatino padidėjusi vidaus paklausa. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sparčiausiai (24,1 %) didėjo vartojimo prekių importas (24,1 %), o ilgalaikio vartojimo prekių (buitinės technikos, televizorių, šaldytuvų ir kt.) importas per ataskaitinį laikotarpį padidėjo net 51 procentu. Šių prekių importo augimą skatino sparčiai augantis skolinimosi augimas, kadangi dėl konkurencijos bankų sektoriuje bei sumažėjusių išorės palūkanų, žymiai labai pagerėjo skolinimosi sąlygos. Tai rodo beveik tris kartus padidėjusi fiziniams asmenims bankų išduotų paskolų, vartojimo prekėms įsigyti, apimtis suma. Muitų panaikinimas iš ES importuojamiems maisto produktams ir alkoholinių gėrimų muitų panaikinimas gerokai sumažino šių produktų kainas ir padidino šių prekių vartojimą antrąjį ketvirtį. Todėl šių prekių importas pirmąjį 2004 m. pusmetį, palyginti su pirmuoju 2003 m. pusmečiu, padidėjo 32 procentais.

Spartus statybos darbų apimčių masto augimas taip pat skatino atitinkamų prekių (dažų ir kitų apdailos medžiagų, santechnikos įrengimų) importo augimą.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai


2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju 2003 m . pusmečiu, %
 

Eksportas

Importas

 

Pokytis

Veiksnių įtaka

Pokytis

Veiksnių įtaka

Visos prekės

16,2

16,2

15,6

15,6

Investicinės prekės

-18,6

-2,3

13,6

2,6

Tarpinio vartojimo prekės

21,4

10,7

17,2

9,7

Vartojimo prekės

16,2

4,4

24,2

4,0

Benzinas

83,7

4,5

28,9

0,0

Lengvieji automobiliai

-22,4

-1,1

-0,6

0,1

Kitos prekės

29,9

0,0

-45,9

-0,8

2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, mineralinių produktų eksportas padidėjo net 41,1 procento, o, šių produktų dalis palyginti su bendruoju eksportu, apimtyje padidėjo nuo 19,2 ik 23,3 procentų. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė tarptautinėse rinkose išaugusios mineralinių produktų žaliavos ir, dar didesniu mastu ,– pačių produktų kainos. Turėjo įtakos ir mineralinių produktų importo ir eksporto fizinės apimties kiekio padidėjimas. Dar labiau per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo mašinų ir mechaninių įrenginių eksportas per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo dar daugiau (43,6 %). Gerokai mažesniu mastu padidėjo paruoštų maisto produktų ir chemijos pramonės produktų eksportas. Nors tekstilės ir tekstilės dirbinių eksportas sumažėjo labai nedaug, nežymiai, tačiau šių produktų eksporto dalis visame eksporte sumažėjo nuo 14,8 iki 12,7 procento.

2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su visų prekių importu, mašinų ir mechaninių įrenginių importas sudarė 18,6 procento, o mineralinių produktų importas – 17,7 procento.

Neįskaitant naftos ir jos perdirbimo produktų, 2004 m. pirmąjį pusmetį prekių eksportas padidėjo 10,3 procento, o prekių importas – 16,1 procento.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos prekių eksportas į ES šalis (25 šalys) padidėjo 15,1 procento, o prekių importas – 13,6 procento. Lietuvos prekių eksportas į dabartinės sudėties ES šalis sudarė 62,4 procento viso eksporto, o prekių importas iš jų – 64,4 procento viso importo. Lietuvos prekių eksportas į NVS šalis padidėjo 18,5 procento, importas iš jų – 20,2 procento. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, eksportas į NVS šalims tenkanti dalis visame Lietuvos eksporte sudarė 15,7 procento, o visame importe iš jų – 25,3 procento, palyginti su visu importu.

Paslaugos.

2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, paslaugų eksportas padidėjo 11,9 procento, o paslaugų importas – 25,5 procento. Bendras teigiamas paslaugų balansas sudarė 910,1 mln. litų (2003 m. I pusmetį buvo 1 mlrd. Lt). Dėl sezoninių pokyčių įtakos paslaugų eksportas sparčiau didėjo antrąjį ketvirtį (17 %).

Per ataskaitinį laikotarpį visų paslaugų eksporto ir importo pokyčius lėmė transporto ir kelionių paslaugų raida. Palyginti su visų paslaugų eksportu, transporto paslaugų eksportas sudarė 56,2 procento, o kelionių paslaugų eksportas – 30,3 procento. Paslaugų importo struktūroje minėtos paslaugos sudarė atitinkamai 41,9 ir 38,3 procento.

2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, transporto paslaugų eksportas padidėjo 20,4 procento, o šių paslaugų importas – 28,8 procento (antrąjį 2004 m. ketvirtį – atitinkamai 27,6 % ir 20 %). Beveik du trečdalius transporto paslaugų eksporto prieaugio vertės sudarė geležinkelių transporto paslaugų eksportas (šios transporto rūšies visų paslaugų eksportas pirmąjį pusmetį padidėjo net 95,1%, o krovinių pervežimai gabenimas – daugiau kaip 1,5 karto). Kelių transporto paslaugų eksportas pirmąjį pusmetį padidėjo tik 4,6 procento, o jūrų transporto – sumažėjo 25,2 procento. Daugiausia padidėjo jūrų transporto paslaugų importas (47,5 %).

Palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, pirmąjį šių 2004 m. metų pusmetį bendras laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius sumažėjo 3,1 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų padaugėjo 7,5 procento. Nors per ataskaitinį laikotarpį į Lietuvą laikinai atvykusių ES šalių gyventojų padaugėjo beveik 71 tūkst. (7,9 %), tačiau laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų sumažėjo – 130,2 tūkst. (17,4 %). Laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų buvo mažiau dėl sumažėjusio taip vadinamųjų vienadienių turistų (daugiausia atvykstančių iš Rusijos ir Baltarusijos) skaičiaus. Dėl padidėjusio laikinai atvykusių iš ES šalių žmonių skaičiaus (nors bendras atvykusių skaičius sumažėjo), kelionių eksporto pajamos pirmąjį 2004 m. pirmąjį pusmetį sudarė 929,1 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 12,8 procento. Kita vertus, dėl gerokai didesnio laikinai iš Lietuvos išvykusių žmonių skaičiaus, kelionių importo išlaidos padidėjo 32,1 procento. Dėl minėtų pokyčių teigiamas kelionių balansas sumažėjo beveik 95 mln. litų ir sudarė 104,2 mln. litų (2003 m. I pusmetį buvo 199,1 mln. Lt).

Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES šalis (25 šalys) sudarė 50,2 procento, į NVS šalis – 41,2 procento. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į ES šalis sudarė 50,5 procento, NVS šalis – 42,7 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES sudarė 44,1 procento, o kitų paslaugų eksportas – 62,3 procento.

Pajamos.

2004 m. pirmojo pusmečio pajamų balanso deficitas sudarė buvo 1,1 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, neigiamas pajamų balansas padidėjo 91,2 mln. litų., arba 9 procentais. Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos ūkio subjektų darbo pajamos padidėjo 72,8 mln. litų (57,6 %), o pajamos už investicijas užsienyje sumažėjo 20,3 mln. litų sumažėjo. Tuo tarpu nerezidentų pajamos už jų investicijas Lietuvoje padidėjo 165,2 mln. litų (12,2 %). Dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) padidėjo 18,5 mln. litų, o nerezidentų reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų) – 204,4 mln. litų.

Einamieji pervedimai.

2004 m. pirmojo pusmečio einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas – 285,8 mln. litų (2003 m. I pusmetį buvo 480,7 mln. Lt). Teigiamo balanso sumažėjimui įtakos turėjo Lietuvos įmokos į ES biudžetą (Lietuvai tapus ES nare) ir sumažėjusios išmokos iš ES pagalbos fondų (PHARE, ISPA, SAPARD). Tuo tarpu lėšų iš ES struktūrinių fondų dar nebuvo gauta (pirmosios išmokos iš minėtų fondų įplaukė liepos mėn.).

2004 m. pirmąjį pusmetį privačių asmenų piniginės perlaidos padidėjo 71,7 mln. litų.

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, pirmąjį šių metų pusmetį bendras investicijų srautas užsienyje sudarė 1,36 mlrd. litų, o užsienio investicijų srautas Lietuvoje – 3,82 mlrd. litų. Einamosios sąskaitos deficitas daugiausia buvo finansuojamas iš tiesioginių užsienio investicijų, kurios sudarė 42,1 procento ESD. Grynosios investicijų portfelio įplaukos sudarė 32 procentus ESD, o kitų investicijų įplaukos – 12,5 procento ESD.

Investicijos užsienyje.

Didžiausią investicijų užsienyje srauto dalį sudarė Lietuvos komercinių bankų investicijos – 863,2 mln. litų, iš kurių 616,6 mln. litų sudarė indėlių ir korespondentinių sąskaitų užsienio bankuose pokyčiai. Be to, komerciniai bankai 343,8 mln. litų investavo į nerezidentų išleistus skolos vertybinius popierius. Kitų šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 365,9 mln. litų, iš kurių 268,5 mln. litų sudarė nerezidentams suteiktas prekybinis kreditas.

Užsienio investicijos Lietuvoje.

2004 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, užsienio investicijų srautas Lietuvoje padidėjo 2,2 mlrd. litų.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai ir šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai

 

2004 m. I pusm.

mln. Lt

2003 m. I pusm.

mln. Lt

Pokytis, %

Veiksniai

Kapitalo ir finansinės sąskaitų (su klaidomis ir praleidimais) balansas

2 842,97

1 634,27

74,0

74,0

Kapitalo sąskaitos balansas

38,08

106,03

-64,1

-4,2

Tiesioginės investicijos

1 197,82

912,67

31,2

17,4

Investicijų portfelis

908,98

762,62

19,2

9,0

Išvestinės finansinės priemonės

-10,88

-54,34

-80,0

2,7

Kitos investicijos

365,24

46,23

690,0

19,5

Oficialiosios tarptautinės atsargos

229,52

-433,52

-152,9

40,6

Klaidos ir praleidimai

114,21

294,58

-61,2

-11,0

Atkreiptinas dėmesys, kad vėl pradėjo didėti tiesioginės užsienio investicijos. Jų srautas Lietuvoje 2004 m. pirmąjį pusmetį sudarė 1,3 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m. pirmuoju pusmečiu, jis padidėjo 374,7 mln. litų. Įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, pirmąjį šių2004 m. metų pusmetį sudarė 114,5 mln. litų, arba tik 8,6 procento viso tiesioginių investicijų Lietuvoje srauto.

2004 m. birželio 30 d. duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 14,7 mlrd. litų (4,25 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4 260 litų (1 234 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.

Pirmąjį šių metų pusmetį didžiausias tiesioginių investicijų srautas buvo į apdirbamąją pramonę (700,9 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklą (165,7 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą (142 mln. Lt), piniginio tarpininkavimo veiklą (141,1 mln. Lt).

2004 m. birželio 30 d. duomenimis, 33 procentus visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, į didmeninę ir mažmeninę prekybą ( – 16,8 %)procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas (– 15,5 %)procento, į finansinio tarpininkavimo veiklą (– 15,5 %)procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos (15,8 %), Švedijos (14,0 %), Vokietijos (9,3 %), Estijos (8,9 %), JAV ir Suomijos investuotojai (po 8,5 %).

ES šalių (25 šalys) investicijos sudarė 75 procentus visų investicijų, iš jų senųjų ES šalių narių (15 šalių) investicijos ? 61,4 procento.

Investicijų portfelis.

2004 m. pirmąjį pusmetį investicijų portfelio srautas Lietuvoje sudarė 1,3 mlrd. litų. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinę investicijų portfelio įplaukų dalį sudarė Vyriausybės užsienyje išplatinta nauja euroobligacijų emisija.

Kitų investicijų

Lietuvoje srautas (sudarė 1,28 mlrd. Lt) buvo net 1,2 mlrd. litų didesnis nei prieš metus (iš viso 1,28 mlrd. Lt). Didžiausią šio srauto dalį sudarė komercinių bankų gautos paskolos ir nerezidentų indėliai šalies komerciniuose bankuose. Paskolų, gautų valstybės vardu, srautas buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta).

Oficialiosios tarptautinės atsargos.

2004 m. pirmąjį pusmetį oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo neigiamas (-229,5 mln. Lt). Pagrindinė oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimo priežastis buvo ta, kad komerciniai bankai nupirko iš Lietuvos banko 975,1 mln. litų užsienio valiutos daugiau negu pardavė. Nemažos įtakos lito ir bazinės valiutos – eurų keitimo sandorių su komerciniais bankais padidėjimui turėjo ženklus atlyginimo už valiutos keitimo sandorius dydžio sumažėjimas.

Lietuvos banko ir centrinės valdžios institucijų operacijos šių 2004 m. metų pirmąjį pusmetį sudarė 692,7 mln. litų, ir buvo didžiausias oficialiąsias tarptautines atsargas didinęs veiksnys. Oficialiąsias tarptautines atsargas didino ir augančios komercinių bankų privalomosios atsargos užsienio valiuta. 

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas.

2004 m. birželio 30 d. duomenimis, visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 17,1 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 38,5 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 21,4 mlrd. litų. Per 2004 m. pirmąjį pusmetį visas užsienio turtas padidėjo 1,3 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai – 3,8 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 2,4 mln. litų. 2004 m. birželio mėn. pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos – 43,4 procento, tiesioginės užsienio investicijos ? 38,1 procento, investicijų portfelis – 18,6 procento.