2010-09-22
Lietuvosbankas išleido pirmąjį 2004 m. žurnalo „Pinigų studijos“ numerį, kuriame ekonomikos bei finansų specialistai analizuoja pinigų, bankininkystės ir finansų, ekonomikos teorijos ir praktikos klausimus.Irmantas Kamienas ir Vytautas
Lietuvos bankas išleido pirmąjį 2004 m. žurnalo „Pinigų studijos“ numerį, kuriame ekonomikos bei finansų specialistai analizuoja pinigų, bankininkystės ir finansų, ekonomikos teorijos ir praktikos klausimus.
Irmantas Kamienas ir Vytautas Valvonis
straipsnyje Pinigai ir bankininkystė pateikia paskolų registro, skirto duomenims apie skolininkus kaupti, sampratą ir aptaria galimybes panaudoti šiuos duomenis kredito rizikai vertinti ir valdyti. Apžvelgiami kitų šalių paskolų registrai ir jų vaidmuo šiuolaikinėje bankininkystėje, vertinama nuo 1996 m. Lietuvoje veikianti Paskolų rizikos duomenų bazė. Aptariami kredito rizikos vertinimo metodai ir modeliai, nagrinėjamos galimybės paskolų registro duomenis panaudoti tokiems modeliams sudaryti. Pateikiami siūlymai dėl Lietuvos paskolų registro – Paskolų rizikos duomenų bazės plėtojimo.
Remigijus Leipus, Rimas Norvaiša
straipsnyje Finansų rinkos teorijų taikymas apžvelgia moderniąją finansų rinkos teoriją ir keletą kitų naujausių teorijų. Matematiniai finansų inžinerijos aspektai atskleidžiami aptariant pasirinkimo pirkti sandorio sąžiningosios kainos problemą. Daugiausia dėmesio skiriama F. Black ir M. Scholes pasiūlytam šios problemos sprendimui. Finansų ekonometrijos uždaviniai grindžiami rinkos stilizuotais faktais, aptariami jų modeliavimo būdai ir problemos. Straipsnio pabaigoje apžvelgiamos efektyviosios rinkos hipotezės adekvatumo problemos ir galimi jų sprendimai.
Ramūnas Vilpišauskas
straipsnyje Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika nagrinėja konkurencingumo sampratą, eksporto politikos ir tarptautinio konkurencingumo sąsajas. Straipsnyje pateikiama ekonominės politikos priemonių, kuriomis daromas poveikis tarptautinei prekybai ir eksportui, klasifikacija, jos vertinamos remiantis efektyvumo, tikslingumo ir kitais kriterijais. Taip pat vertinamas Europos Sąjungos vaidmuo ir valstybių narių diskrecijos laipsnis, taikant įvairias ekonominės politikos priemones. Straipsnyje teigiama, kad Lietuvoje paplitusi nuostata, jog tarptautinėje ekonomikoje konkuruoja šalys ir jų konkurencingumą rodo prekybos balansas bei eksportuojamų prekių pobūdis, yra neteisinga ir neturėtų būti laikoma ekonominės politikos orientyru. Tarptautinėje prekyboje konkuruoja įmonės, o valstybės sudaro sąlygas joms konkuruoti, pasinaudoti šalies santykiniais pranašumais ir plėtoti savo konkurencinius pranašumus. Valstybės konkuruoja nustatydamos mokesčių dydį ir reguliavimo taisykles, pritraukdamos mobiliuosius gamybos veiksnius, pirmiausia kapitalą, tačiau net ir atsižvelgiant į prekybos bei investicijų sąsajas tokios konkurencijos negalima laikyti valstybių konkurencija tarptautinėje prekyboje. Remiantis atlikta analize, pateikiamos rekomendacijos dėl ekonominės politikos priemonių efektyvumo ir užsienio prekybos politikos tikslų, atsižvelgiant į besikeičiančią užsienio prekybos institucinę sąrangą.
Vladas Terleckas
straipsnyje Kreditas ir kredito įstaigos Lietuvoje 1795 – 1860 metais siekia susisteminti žinias ir pateikti apibendrintą minėto laikotarpio kredito raidos Lietuvoje vaizdą Rusijos bankininkystės istorijos kontekste. Kredito raida 1795–1860 m. Rusijos užgrobtoje dabartinės Lietuvos teritorijoje sistemingiau netirta, nagrinėti tik kai kurie klausimai. J. Jurginio, R. Strazdūnaitės ir T. Koniuchovos pastangomis ganėtinai išnagrinėti valstiečių grūdų magazinai ir kasos. A. Janulaitis teisiškai įvertino skolų išieškojimo praktiką. V. Neupokojevas ištyrė konfiskuotų dvarų skolų likvidavimo peripetijas. P. Šalčius surinko ir paskelbė daug vertingos informacijos apie skolinimą.
Jūratė Baltušnikienė
straipsnyje Fiskalinės decentralizacijos teoriniai ir metodologiniai aspektai apžvelgia fiskalinės decentralizacijos sampratą, traktuojant šį XX a. antrojoje pusėje suaktyvėjusį procesą kaip vieną iš būdų siekti veiksmingesnio viešojo valdymo sistemos funkcionavimo. Fiskalinės decentralizacijos reiškinys nagrinėjamas per keturias tarpusavyje susijusias sudedamąsias dalis: funkcijų ir išlaidų, mokesčių tarp valstybės valdymo lygių paskirstymą, finansinių pervedimų ir žemesnių valdymo lygių skolinimosi mechanizmus. Straipsnyje analizuojamos minėtų keturių fiskalinės decentralizacijos dedamųjų modeliavimo viešojo valdymo sistemoje ypatybės.
Žurnalo „Pinigų studijos“ straipsnius galite skaityti Lietuvos banko interneto svetainėje.