Kredito įstaigų veikla 2004 m. II ketvirtį

Veikiančių šalies komercinių bankų turtas, bankų pateiktų 2004 m. liepos 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 25,1 mlrd. Lt ir per II šių metų ketvirtį išaugo 1,8 mlrd. Lt arba 7,5 proc.

Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 14,1 mlrd. Lt, ir, lyginant su šių metų balandžio 1 d., išaugo 1060 mln. Lt arba 8,1 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2004 m. liepos 1 d. sudarė 15,2 mlrd. Lt ir per ataskaitinį ketvirtį padidėjo 1132 mln. Lt arba 8 proc., iš jų gyventojų indėliai sudarė 8,7 mlrd. Lt ir per ketvirtį išaugo 611 mln. Lt arba 7,5 proc.

Per metus trijų didžiausių bankų (AB Vilniaus banko, AB banko ,,Hansabankas” ir AB banko ,,NORD/LB Lietuva”) valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 72,8 proc. iki 68,1 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai. Koncentracijos lygio mažėjimas daugelyje rinkos segmentų stebimas ketvirtus metus iš eilės.

mln. Lt

2004 m. liepos 1 dienos bankų pateiktų ataskaitų duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 12,77 proc. ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 proc. kapitalo reikalavimą; likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 41,26 proc. ir taip pat viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 proc. minimumą.

2004 m. II ketvirtį visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai veikiantys Lietuvoje vykdė Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

Ataskaitinį ketvirtį bankų paskolų portfelis ir toliau sparčiai augo - klientams suteiktos paskolos, kaip jau minėta, padidėjo 1060 mln. Lt arba 8,1 proc. Be to, 303 mln. Lt arba 22,4 proc. per ketvirtį išaugo paskolos finansų institucijoms. 2004 m. liepos 1 d. bankų klientams suteiktų paskolų portfelis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,3 mlrd. Lt arba 60,5 proc. Ataskaitinį ketvirtį sparčiai augo ir bankų kreditavimo įsipareigojimai, kurių apimtis padidėjo 372 mln. Lt arba 13 proc.

Bankų paskolų portfelyje dominuoja paskolos Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, o nerezidentams suteiktų paskolų dalis paskolų portfelyje ataskaitinį ketvirtį toliau mažėjo ir 2004 m. liepos 1 d. nukrito iki 0,45 proc. Pastaruoju metu susiklosčius gana įtemptai situacijai Rusijos tarpbankinėje rinkoje, kartu išaugo investicijų minėtoje šalyje rizika. Šalies bankų turtas Rusijoje 2004 m. liepos 1 d. sudarė 347 mln. Lt arba 1,4 proc. viso turto. Iš jo didžiąją dalį sudarė lėšos Rusijos bankuose bei investicijos į skolos vertybinius popierius.

Ataskaitinį ketvirtį pagal atskiras klientų grupes didžiausias paskolų prieaugis teko gyventojams (550 mln. Lt) ir privačioms įmonėms (474 mln. Lt). Gyventojams suteiktos ilgalaikės paskolos, tarp kurių dominuoja būsto kreditavimo paskolos, ir toliau išlieka vienu dinamiškiausiai augančių bankų turto straipsnių. Daugiausiai būsto paskolų 2004-07-01 buvo suteikę AB bankas ,,Hansabankas” (723 mln. Lt), AB Vilniaus bankas (522 mln. Lt, o kartu su dukteriniu AB VB būsto kreditų ir obligacijų banku - 795 mln. Lt), AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” (543 mln. Lt) ir UAB Sampo bankas (326 mln. Lt). Kitiems bankams teko vos 6,8 proc. bankų suteiktų būsto paskolų rinkos.

Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai, keletą metų iš eilės nuosekliai gerėję, 2004 m. liepos 1 d. pasiekė naujus geriausius lygmenis per keletą paskutiniųjų metų. Specialiųjų atidėjinių paskoloms santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį sumažėjo nuo 0,58 proc. iki 0,53 proc., o neveiksnių (III, IV, V grupės) paskolų dalis paskolų portfelyje sumažėjo atitinkamai nuo 2,86 proc. iki 2,54 proc.

Sparčiai augant paskolų portfeliui ir tuo pačiu mažėjant specialiųjų atidėjinių apimčiai, kai kurie bankai, papildomai formuoja specialiuosius atidėjinius bendrai paskolų portfelio rizikai. Pastarųjų apimtis per ketvirtį padidėjo 4,4 mln. Lt arba 10 proc., t.y. santykinai daugiau nei pats paskolų portfelis.

Bankų paskolų portfelio kokybės rodiklių pagerėjimui per II šių metų ketvirtį tam tikros įtakos turėjo ir tai, jog ataskaitinį ketvirtį bankai į nesisteminę apskaitą nurašė 5,3 mln. Lt nuostolingų paskolų. Iš viso šiais metais bankai nurašė 7,3 mln. Lt nuostolingų paskolų, o tuo tarpu per praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo nurašyta 21,1 mln. Lt nuostolingų paskolų.

Bankų pateiktų 2004-07-01 finansinių ataskaitų duomenimis, devyni bankai ir du užsienio bankų skyriai dirbo pelningai ir gavo 137,7 mln. Lt pelno, o vienas bankas (UAB Sampo bankas) ir vienas užsienio banko skyrius (AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyrius) per tą patį laikotarpį patyrė 3,5 mln. Lt nuostolio. Bendras šalies bankų sistemos 2004 metų I pusmečio rezultatas – 134,2 mln. Lt pelnas. Palyginimui, per 2003 metų I pusmetį Lietuvos bankų sistema gavo 125 mln. Lt pelną

I šių metų pusmetį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, galima išskirti tris pagrindinius veiklos segmentus, kurie, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, davė teigiamą efektą bankų pelningumui. Visų pirma, bankų rezultatuose atsispindėjo smarkiai išaugusio paskolų portfelio duodamos pajamos, kurios didžia dalimi nulėmė 48,9 mln. Lt arba 20,6 proc. padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas. Vis labiau populiarėjančios bankų teikiamos kitos paslaugos bei atitinkamai augantis jų mastas leido bankams 17,4 mln. Lt arba 12,7 proc. padidinti grynąsias paslaugų ir komisinių pajamas. Trečias veiksnys, teigiamai veikęs bankų šių metų rezultatą, buvo 8,6 mln. Lt didesnės pajamos už investicinius ir prekybinius nuosavybės vertybinius popierius. Čia didžiausios teigiamos įtakos turėjo sėkminga bankų dukterinių įmonių veikla.

Šių metų I pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didžiausios neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams turėjo ženkliai sumažėjusios pajamos (t.y. realizuotas ir nerealizuotas pelnas) iš operacijų skolos vertybiniais popieriais – nuo 24,5 mln. Lt praėjusių metų I pusmetį iki 1,3 mln. Lt šiais metais. Pagrindinė to priežastis buvo, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek pakilę palūkanų normos skolos vertybinių popierių rinkose, dėl ko bankų turimų skolos vertybinių popierių rinkos vertė sumažėjo. Šių metų I pusmečio grynąjį pelną, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, mažino ir didesnis pelno mokestis, kurio šalies bankai šiemet sukaupė 11,5 mln. Lt, tuo tarpu, kai pernai per tą patį laikotarpį jo buvo sukaupta 551 tūkst. Lt. Be to, šių metų I pusmetį bankai gavo kiek mažiau pelno iš operacijų užsienio valiuta ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei patyrė 7,4 mln. Lt arba 2,4 proc. daugiau operacinių ir amortizacijos bei nusidėvėjimo išlaidų. Tarp pastarųjų santykinai didžiausias išaugimas teko 2 mln. Lt arba 23 proc. padidėjusioms reklamos ir rinkodaros išlaidoms, o tai rodo, kad, bankams vis didesnius išteklius skiriant siūlomų produktų pristatymui bei rinkos pozicijų stiprinimui, ir toliau aštrėja konkurencija sektoriuje.