Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga (2004 m. I ketvirtis)

Išankstiniais duomenimis, 2004 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas ir sudarė 1,18 mlrd. litų. Palyginti su 2003 m. pirmuoju ketvirčiu, einamosios sąskaitos deficitas padidėjo 707,3 mln. litų ir, išankstiniais vertinimais, sudarė 8,9 procento BVP. 2003 m. pirmąjį ketvirtį ESD sudarė 3,8 procento BVP.

* 2003 m. Mokėjimų balanso duomenys yra perskaičiuoti.

Dėl spartesnio, palyginti su prekių eksportu, prekių importo augimo padidėjo 2004 m. pirmojo ketvirčio užsienio prekybos balanso deficitas, kuris lėmė ESD padidėjimą. Spartesnį prekių importo padidėjimą labiausiai skatino toliau didėjanti šalies vidaus paklausa. Tam tikrą poveikį importo padidėjimui turėjo ir didesnis realusis efektyvusis lito kursas Centrinės Europos šalių valiutų atžvilgiu, (prekių importas iš šio regiono šalių didėjo sparčiausiai). Per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo teigiamas paslaugų balansas ir padidėjo neigiamas pajamų balansas. Šiuos pokyčius iš dalies kompensavo padidėjęs teigiamas einamųjų pervedimų balansas.

2004 m. pirmąjį ketvirtį pagrindinių prekių grupių eksporto struktūra pakito nedaug. Kaip ir ankstesniais metais, eksportuojant prekes dominavo mineraliniai produktai, kurie sudarė beveik ketvirtadalį viso prekių eksporto. Tekstilės ir tekstilės dirbinių eksportas sudarė 13,7 procento, mašinų ir mechaninių įrenginių prekių eksportas – 12,6 procento, transporto priemonių eksportas – 10,6 procento.

Sumažėjęs mineralinių produktų importas, palyginti su visu prekių importu, 2004 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 19,2 procento (2003 m. I ketv. – 24,1 %). Mašinų ir mechaninių įrenginių bei transporto priemonių importas padidėjo ir sudarė atitinkamai 18,3 ir 17 procento.

Neįskaitant naftos ir jos perdirbimo produktų, 2004 m. pirmąjį ketvirtį prekių eksportas padidėjo 8,7 procento, o prekių importas – 18,5 procento.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos prekių eksportas į ES-25 padidėjo 9,3 procento, o prekių importas (skaičiuojant pagal šalį siuntėją) – 15,9 procento. Lietuvos prekių eksportas į ES-25 šalis sudarė 59,6 procento, o prekių importas – 63,0 procento. Lietuvos prekių eksportas į NVS šalis ir importas iš jų sumažėjo ir sudarė atitinkamai 14,8 ir 27,5 procento.

Paslaugos. 2004 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2003 m. ketvirčiu, paslaugų eksportas padidėjo 10 procentų, o paslaugų importas – 25 procentais. Bendras teigiamas paslaugų balansas sudarė 419,5 mln. litų (2003 m. I ketv. – 491,6 mln. Lt).

Per ataskaitinį laikotarpį sparčiausiai (nuo 50 % iki kelių kartų) didėjo statybos, finansinių, kompiuterinių, teisinių, apskaitos ir audito paslaugų eksportas. Vis dėlto, palyginti su visu paslaugų eksportu, minėtos paslaugos sudarė labai nedidelę dalį. Paslaugų struktūroje ir toliau dominavo transporto ir kelionių paslaugos. Palyginti su visų paslaugų eksportu, jos sudarė atitinkamai 57 procentus ir 28,8 procento, o, palyginti su visų paslaugų importu, – atitinkamai 43,1 ir 36,6 procento.

2004 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2003 m. ketvirčiu, transporto paslaugų eksportas padidėjo 13,3 procento, o šių paslaugų importas – 39,7 procento.

Palyginti su pirmuoju 2003 m. ketvirčiu, per pirmąjį 2004 m. ketvirtį laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių sumažėjo 4,9 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų padidėjo 5,5 procento. Per ataskaitinį laikotarpį į Lietuvą laikinai atvykusių ES-25 šalių gyventojų padaugėjo beveik 19,8 tūkst. žmonių (6 %), tačiau laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų sumažėjo 52,9 tūkst. (16,9 %), tarp jų iš Rusijos atvykusių gyventojų sumažėjo 49 tūkst. (24,1 %). Dėl šių pokyčių teigiamas kelionių balansas sumažėjo 5,4 mln. litų ir sudarė 42,1 mln. litų (2003 m. I ketv. – 47,5 mln. Lt).

Palyginti su visu paslaugų eksportu, eksportas į ES-25 šalis sudarė 44,9 procento, į NVS šalis – 41 procentą. Palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, šių paslaugų eksportas į NVS šalis sudarė 51,2 procento, į ES-25 šalis – 43,6 procento. Kelionių paslaugų eksportas į ES-25 sudarė 39,3, o kitų paslaugų eksportas – 61,3 procento.

Pajamos. 2004 m. pirmojo ketvirčio pajamų balanso deficitas sudarė 595,9 mln. litų. Palyginti su 2003 m. pirmuoju ketvirčiu neigiamas pajamų balansas padidėjo 24 mln. litų, arba 4,2 procento. Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos ūkio subjektų pajamos už investicijas užsienyje sumažėjo 18 procentų, o nerezidentų pajamos už jų investicijas Lietuvoje padidėjo 4,9 procento (36,5 mln. Lt). Dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) padidėjo 12,8 mln. litų, o nerezidentų reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų) padidėjo 6,4 mln. litų. Nerezidentams priskaičiuotos palūkanos už jų turimus Lietuvos skolos vertybinius popierius padidėjo 53,1 mln. litų.

Einamieji pervedimai. 2004 m. pirmojo ketvirčio einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas – 177,6 mln. litų (2003 m. I ketv. – 121 mln. Lt). 2004 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia padidėjo privačių asmenų piniginės perlaidos (46,2 mln. Lt).

Kapitalo ir finansinė sąskaitos. 2004 m. pirmojo ketvirčio kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas buvo teigiamas ir sudarė 1,07 mlrd. litų. Neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras investicijų srautas užsienyje sudarė 1,13 mlrd. litų, o užsienio investicijų srautas Lietuvoje – 2,32 mlrd. litų. Einamosios sąskaitos deficitas daugiausia buvo finansuojamas grynosiomis investicijų portfelio įplaukomis, kurios sudarė 109,4 procento ESD. Grynosios tiesioginių užsienio investicijų įplaukos sudarė 49,0 procento ESD, o grynasis kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių srautas buvo neigiamas (–683,5 mln. Lt).

Investicijos užsienyje. 2004 m. pirmąjį ketvirtį šalies ūkio subjektų kitų investicijų srautas užsienyje sudarė 961,6 mln. litų. Didžiausią srautą sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir šalies komercinių bankų indėlių ir korespondentinių sąskaitų užsienio bankuose pokyčiai. Be to, komerciniai bankai 128,5 mln. litų investavo į nerezidentų išleistus skolos vertybinius popierius. Kitų šalies ūkio subjektų investicijų užsienyje srautas sudarė 78,2 mln. litų.

Užsienio investicijos Lietuvoje. 2004 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2003 m. laikotarpiu, užsienio investicijų srautas padidėjo 639,9 mln. litų. Tokį užsienio investicijų srauto pokytį lėmė padidėjusios gautos užsienio paskolos ir tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje.