Lietuvos bankas
2010-09-22
Einamoji sąskaita. Išankstiniais duomenimis, 2003 m. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas ir sudarė 3,67 mlrd. litų. 2003 m., palyginti su 2002 m., einamosios sąskaitos deficitas (ESD) padidėjo vienu milijardu litų ir

Einamoji sąskaita. Išankstiniais duomenimis, 2003 m. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas ir sudarė 3,67 mlrd. litų. 2003 m., palyginti su 2002 m., einamosios sąskaitos deficitas (ESD) padidėjo vienu milijardu litų ir išankstiniais vertinimais sudarė 6,6 procento BVP (ketvirtąjį ketvirtį - 9,5 proc. BVP). 2002 m. ESD sudarė 5,2 procento BVP.

ESD bei ESD ir BVP santykis

 

ESD, mln. Lt

ESD ir BVP santykis, %

2002 m.

-2 670,59

-5,2

I ketv.

-512,58

-4,5

II ketv.

-792,41

-6,1

III ketv.

-177,20

-1,3

IV ketv.

-1 188,40

-8,7

2003 m.

-3 671,62

-6,6

I ketv.

-470,43

-3,8

II ketv.

-1 060,42

-7,7

III ketv.

-710,44

-4,9

IV ketv.

-1 430,33

-9,5

ESD padidėjimą nulėmė daugiau kaip du kartus padidėjęs neigiamas pajamų balansas. Išskirtinis 2003 m. pajamų balanso bruožas - gerokai padidėjusios dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) ir reinvesticijos. Savo ruožtu dividendų išmokų padidėjimą lėmė didesnis užsienio kapitalo įmonių Lietuvoje pelningumas, 2002 m. iki 15 proc. sumažėjęs pelno mokesčio tarifas ir įsigaliojusi palanki dividendų apmokestinimo tvarka. Tam, kad ESD padidėjo turėjo įtakos ir teigiamo paslaugų balanso sumažėjimas.

Einamosios sąskaitos balanso ir jį sudarančių balansų pokyčiai. Einamosios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai

 

2003 m., mln. Lt

2002 m., mln. Lt

Pokytis, %

Veiksniai

Einamosios sąskaitos balansas

-3 671,62

-2 670,59

37,5

37,5

Prekybos balansas

-4 905,56

-4 867,76

0,8

1,4

Paslaugų balansas

1 838,28

1 987,75

-7,5

5,6

Pajamų balansas

-1 493,93

-642,33

132,6

31,9

Einamųjų pervedimų balansas

889,59

851,75

4,4

-1,4

Užsienio prekyba

. Išankstiniais Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2003 m. Lietuvos prekių eksportas, palyginti su 2002 m., padidėjo 8,7 procento, o prekių importas - 4,9 procento. Pastaruosius pokyčius daugiausia lėmė padidėjęs tarpinio vartojimo ir investicinių prekių eksportas bei importas. 2003 m. gerokai sumažėjo lengvųjų automobilių importas ir jų reeksportas. Skaičiuojant Lietuvos užsienio prekybos dinamiką be naftos ir jos perdirbimo produktų, 2003 m. prekių eksportas padidėjo 7,6, o prekių importas - 4,2 procento.

Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai


2003 m., palyginti su 2002 m., %
 

Eksportas

Importas

 

Pokytis

Veiksnių įtaka

Pokytis

Veiksnių įtaka

Visos prekės

8,7

8,7

4,9

4,9

Investicinės prekės

23,3

2,5

14,0

2,6

Tarpinio vartojimo prekės

9,6

4,7

5,6

3,1

Vartojimo prekės

7,9

2,2

7,6

1,3

Benzinas

14,1

0,8

26,6

0,0

Lengvieji automobiliai

-19,6

-1,2

-13,5

-1,0

Kitos prekės

-72,1

-0,3

-60,8

-1,1

2003 m. prekių eksporto struktūra, palyginti su 2002 m., pakito nedaug. Kaip ir ankstesniais metais, eksportuojant prekes dominavo mineraliniai produktai, kurie sudarė beveik penktadalį viso prekių eksporto. Transporto priemonių eksportas sudarė 15,2 procento, tekstilės ir tekstilės dirbinių -13,6 procento, mašinų ir mechaninių įrengimų - 11,1 procento.

Prekių eksporto srautai daugiausia buvo nukreipti į dabartines ir būsimąsias ES šalis nares. Antai 2003 m. Lietuvos prekių eksportas į ES, CELPA, Estiją ir Latviją sudarė 60,7 procento viso eksporto ir 65,7 procento viso importo. 2003 m. prekių eksportas į ES sumažėjo 5,8 procento, o importas padidėjo 4,7 procento. Prekių eksporto į ES sumažėjimas daugiausia susijęs su mineralinių produktų eksporto apskaitos ypatumais. Iki 2003 m. pagrindine naftos produktų šalis-pirkėja buvo nurodoma Jungtinė Karalystė (nors minėti produktai daugiausia buvo eksportuojami į kitas šalis). 2003 m. pagrindine naftos produktų šalimi-pirkėja tapo Šveicarija.

Prekių eksporto pagal valstybių grupes kaitos veiksniai

(importas pagal prekes ir šalį siuntėją)

2003 m., palyginti su 2002 m., %

Iš viso

ES

CELPA

ELPA

NVS

Kitos šalys

Rusija

Vokietija

Latvija

Estija

JAV

Valstybių įtaka eksportui

8,7

-2,8

0,5

11,2

-0,8

0,7

-1,2

0,4

0,9

0,9

-0,4

Visas eksportas

8,7

-5,8

9,5

273,2

-4,2

3,0

-9,6

3,9

9,0

23,1

-10,2

Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai

0,4

0,5

2,0

1,3

0,2

-0,2

0,7

1,7

-0,5

2,1

-1,9

Augaliniai produktai

1,2

-0,1

1,5

1,8

4,9

0,7

0,8

-1,1

0,6

0,9

-0,1

Paruošti maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

0,5

0,3

1,5

0,5

1,8

-0,3

2,7

-0,7

-1,2

0,3

-0,1

Mineraliniai produktai

2,5

-17,2

-4,9

269,3

-3,2

2,8

-0,2

0,0

4,1

6,9

0,0

Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija

0,8

1,8

2,2

-0,5

-0,7

-0,2

-1,4

2,3

0,8

1,2

0,3

Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai

0,2

0,5

2,0

0,0

-0,7

0,0

-1,0

1,2

0,5

0,4

-1,6

Mediena ir medienos dirbiniai

0,5

1,3

-1,2

0,8

0,1

-0,6

0,0

0,8

0,5

1,4

-3,0

Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai

-0,3

-0,9

1,5

2,2

-0,5

0,2

-1,0

-2,0

-0,3

0,3

2,2

Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys

2,1

2,4

6,1

3,6

1,2

0,9

2,4

0,4

1,7

1,7

0,1

Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai

0,6

4,6

-1,7

-5,7

-6,8

-0,2

-13,9

3,9

1,2

4,5

-3,4

Kitos prekės

0,3

0,9

0,5

-0,2

-0,5

-0,2

1,1

-2,5

1,5

3,5

-2,6

Prekių importo pagal valstybių grupes kaitos veiksniai

(importas pagal prekes ir šalį siuntėją)

2003 m., palyginti su 2002 m., %

 

Iš viso

ES

CELPA

ELPA

NVS

Kitos šalys

Rusija

Vokietija

Latvija

Estija

JAV

Valstybių įtaka importui

4,9

2,3

1,1

-0,4

0,7

1,2

-1,0

0,1

0,2

0,6

0,7

Visas importas

4,9

4,7

12,6

-12,7

2,8

8,4

-5,2

0,7

6,6

20,1

48,5

Gyvi gyvūnai; gyvūninės kilmės produktai

0,1

-0,2

0,4

0,2

-0,1

1,6

0,0

-0,1

0,1

3,9

3,3

Augaliniai produktai

0,2

0,0

-0,1

0,0

0,5

0,7

0,8

-0,3

-0,5

-0,7

1,8

Paruošti maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai

0,3

0,4

0,5

-0,3

0,1

0,2

0,1

0,1

0,2

-0,7

0,3

Mineraliniai produktai

1,5

0,0

0,0

-0,1

6,0

-0,3

-8,2

0,1

-1,3

-0,6

0,3

Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija

0,5

0,4

-0,4

1,1

1,1

0,1

1,3

1,2

0,0

0,5

-2,4

Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai

0,4

0,0

1,7

0,5

0,2

1,3

0,1

0,6

0,6

0,7

6,7

Mediena ir medienos dirbiniai

0,3

0,2

0,9

-0,5

0,3

0,3

0,0

0,2

0,6

0,7

-0,3

Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai

0,0

-0,5

0,6

0,5

-0,1

1,3

-0,1

-0,4

-1,0

0,5

0,3

Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys

2,4

3,0

2,7

4,9

0,2

3,7

0,3

3,7

0,7

5,1

-3,0

Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės ir pagalbiniai transporto įrenginiai

0,2

0,7

-0,1

-19,5

0,4

2,6

0,2

-4,5

1,5

5,7

41,5

Kitos prekės

-1,0

0,7

6,4

0,5

-5,8

-3,2

0,2

0,0

5,7

5,0

0,0

 Paslaugos. 2003 m., palyginti su 2002 m., paslaugų eksportas padidėjo 2,3 procento, o paslaugų importas padidėjo 8,1 procento. Bendras teigiamas paslaugų balansas sudarė 1,84 mlrd. litų (2002 m. buvo 1,99 mlrd. Lt).

Per ataskaitinį laikotarpį transporto paslaugų eksportas padidėjo 19,1 procento. Labiausiai padidėjo kelių transporto paslaugų eksportas - 56,4 procento, vamzdynų transporto - 11,5 procento, oro transporto - 5,1 procento. Jūrų ir geležinkelio transporto paslaugų eksportas sumažėjo atitinkamai 9,9 ir 21,1 procento. Per palyginamąjį laikotarpį transporto paslaugų importas padidėjo 45,5 procento (daugiausia dėl 87,3 % padidėjusio geležinkelių transporto importo).

Palyginti su 2002 m., per 2003 m. laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių sumažėjo 9,1 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų - 2,3 procento. 2003 m., palyginti su 2002 m., į Lietuvą laikinai atvykusių ES šalių gyventojų padaugėjo 55,7 tūkst. (19,7 %), tačiau laikinai atvykusių NVS šalių gyventojų sumažėjo 423,2 tūkst. (22,4 %), iš to skaičiaus iš Rusijos atvykusių gyventojų sumažėjo 286 tūkst. (24,4 %). Dėl šių pokyčių teigiamas kelionių balansas sumažėjo 135,6 mln. litų ir sudarė 488,7 mln. litų (2002 m. - 624,3 mln. litų).

2003 m. transporto ir kelionių paslaugų eksportas, palyginti su visų paslaugų eksportu, sudarė atitinkamai 51,6 ir 31,3 procento, o šių paslaugų importas sudarė - atitinkamai 42,8 ir 33,7 procento.

Pajamos

. 2003 m. neigiamas pajamų balansas sudarė 1,49 mlrd. litų. Palyginti su 2002 m., neigiamas pajamų balansas padidėjo 851,2 mln. litų, arba net 2,3 karto. Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos ūkio subjektų pajamos iš investicijų užsienyje padidėjo 8,7 procento, o nerezidentų pajamos už jų investicijas Lietuvoje - net 63,3 procento (803,9 mln. Lt). Palyginti su 2002 m., dividendų išmokos nerezidentams (už tiesiogines užsienio investicijas) padidėjo 383,4 mln. litų, arba 3,8 karto, o nerezidentų reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų) padidėjo 422,5 mln. litų, arba 2,6 karto.

Einamieji pervedimai

. 2003 m. einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas - 889,6 mln. litų (2002 m. - 851,8 mln. Lt).

Kapitalo ir finansinė sąskaitos.

2003 m. kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas sudarė 2,99 mlrd. litų, iš to skaičiaus ketvirtąjį ketvirtį - 1,13 mlrd. litų.

Investicijos užsienyje

. 2003 m. Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje padidėjo - jų srautas sudarė 613,5 mln. litų (2002 m. investicijos užsienyje sumažėjo 155,8 mln. Lt). 2003 m. šalies komercinių bankų indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose padidėjo 534,7 mln. litų, o kitos bankų investicijos sumažėjo 239,9 mln. litų. Kitų šalies ūkio subjektų investicijos užsienyje padidėjo 318,8 mln. litų.

Užsienio investicijos Lietuvoje

. 2003 m. bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo teigiamas ir sudarė 5,05 mlrd. litų. Palyginti su 2002 m., užsienio investicijų srautas padidėjo 1,69 mlrd. litų. Tokį užsienio investicijų srauto pokytį lėmė kitų investicijų ir investicijų portfelio Lietuvoje padidėjimas.

Kapitalo ir finansinės sąskaitų balanso, jį sudarančių balansų pokyčiai bei šių sąskaitų pokytį nulėmę veiksniai

 

2003 m.

mln. Lt

2002 m.

mln. Lt

Pokytis, %

Veiksniai

Kapitalo ir finansinės sąskaitų (su klaidomis ir praleidimais) balansas

3 671,62

2 670,59

37,5

37,5

Kapitalo sąskaitos balansas

204,97

203,79

0,6

0,0

Tiesioginės investicijos

435,91

2 604,46

-83,3

-81,2

Investicijų portfelis

845,86

39,91

2 019,4

30,2

Išvestinės finansinės priemonės

-86,92

-10,03

766,6

-2,9

Kitos investicijos

3 239,26

-880,23

268,0

88,3

Oficialiosios tarptautinės atsargos

-1 647,66

-1 610,8

2,3

-1,4

Klaidos ir praleidimai

680,2

563,03

20,8

4,4

Tiesioginių

užsienio investicijų srautas Lietuvoje 2003 m. sudarė 552,2 mln. litų. Palyginti su 2002 m., tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sumažėjo 4,8 karto. Tiesioginės užsienio investicijos į akcinį kapitalą sumažėjo 1,24 mlrd. litų, o kito kapitalo srautas buvo neigiamas (palyginti su 2002 m., jis sumažėjo 1,29 mlrd. Lt). Neigiamą kito kapitalo srautą lėmė tai, kad tiesioginiams investuotojams buvo grąžintos anksčiau iš jų gautos paskolos, ir tai, kad pasikeitus akcininkams, anksčiau iš užsienio investuotojo gauta paskola buvo perklasifikuota iš tiesioginių užsienio investicijų į kitas užsienio investicijas. Be to, per 2003 m. įplaukos už privatizuotus objektus, klasifikuojamos kaip tiesioginės užsienio investicijos, sudarė tik 21,6 mln. litų (per 2002 m. - 188,3 mln. Lt). Teigiamas praėjusių metų tiesioginių užsienio investicijų rodiklis - 422,5 mln. litų (2,6 karto) padidėjusios reinvesticijos.

2003 m. gruodžio 31 d. duomenimis sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 13,7 mlrd. litų (3,94 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 976 litai (1 152 eurai) tiesioginių užsienio investicijų.

2003 m. didžiausias tiesioginių investicijų srautas buvo nukreiptas į piniginio tarpininkavimo veiklą (242,7 mln. Lt), elektros, dujų ir vandens tiekimo veiklą (119,1 mln. Lt), didmeninę ir mažmeninę prekybą (109,1 mln. Lt), nuotolinius ryšius (90,8 mln. Lt), medienos ir medienos dirbinių gamybą (87,2 mln. Lt).

2003 m. gruodžio 31 d. 31,1 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje sudarė investicijos į apdirbamąją pramonę, didmeninę ir mažmeninę prekybą - 17,9 procento, į transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklas - 17,1 procento, į finansinio tarpininkavimo veiklą - 15,7 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Danijos investuotojai (17,3 % visų investicijų), Švedijos (14,7 %), Vokietijos (9,7 %), JAV (8,5 %), Suomijos (8,6 %). ES šalių investicijos sudarė 63 procentus visų investicijų, šalių kandidačių į ES - 13,8 procento.

Investicijų portfelis

. 2003 m. investicijų portfelio srautas Lietuvoje sudarė 747,4 mln. litų. Šias investicijų portfelio įplaukas lėmė 2003 m. pirmąjį ketvirtį Vyriausybės išplatinta nauja euroobligacijų emisija.

Kitos užsienio investicijos.

Kitų investicijų srautas Lietuvoje 2003 m. sudarė 3,9 mlrd. litų. Palyginti su 2002 m., šių investicijų srautas padidėjo net 3,66 mlrd. litų. Tarp kitų investicijų įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas sudarė 816,7 mln. litų, nerezidentų indėlių srautas šalies komerciniuose bankuose - 256,8 mln. litų. 2003 m. gerokai labiau padidėjo užsienio paskolų srautas, kuris sudarė 2,99 mlrd. litų, iš to skaičiaus ketvirtąjį ketvirtį - 1,7 mlrd. litų. Didžiausią šio srauto dalį sudarė komercinių bankų gautos paskolos (2,04 mlrd. Lt) ir kitų sektorių gautos paskolos (1,2 mlrd. litų). Paskolų, gautų Valstybės vardu, srautas buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta).

Oficialiosios tarptautinės atsargos

. 2003 m. oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (1,65 mlrd. Lt). Atsargų padidėjimą lėmė Lietuvos banko ir centrinės valdžios institucijų operacijos, kurios padidino oficialiąsias tarptautines atsargas 804,8 mln. litų. Atsargas taip pat didino tai, kad komerciniai bankai pardavė Lietuvos bankui 699,7 mln. litų užsienio valiutos daugiau negu jos nupirko, komercinių bankų privalomųjų atsargų užsienio valiuta padidėjimas bei Lietuvos banko gautos grynosios pajamos iš investicijų užsienio valiutomis. Oficialiąsias tarptautines atsargas mažino tai, kad Lietuvos bankas Tarptautiniam valiutos fondui grąžino paskolos likutį - 175,6 mln. litų. Šios lėšos anksčiau buvo skirtos Lietuvos bankui iš TVF Lietuvos Respublikai pagal Išplėstinio finansavimo programą suteiktos paskolos.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas

. 2003 m. gruodžio 31 d. visas šalies finansinis užsienio turtas sudarė 16 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 35,6 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 19,5 mlrd. litų. Per 2003 m. visas užsienio turtas padidėjo 2,04 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 4,5 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 2,5 mlrd. litų. 2003 m. gruodžio mėn. pabaigoje šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai pasiskirstė taip: kitos investicijos - 45,2 procento, tiesioginės užsienio investicijos - 38,5 procento, investicijų portfelis - 16,1 procento ir išvestinės finansinės priemonės - 0,08 procento.