2010-09-22
1) Išklausyta užsienio atsargų investavimo 2003 m. ataskaita. 2003 m. gruodžio 31 d. oficialiosios užsienio atsargos sudarė 2 759,6 eurų. Per 2003 m. jos padidėjo 445,6 mln. eurų arba 19,3 proc. Tai didžiausias oficialiųjų užsienio atsargų pokytis per
1) Išklausyta užsienio atsargų investavimo 2003 m. ataskaita.
2003 m. gruodžio 31 d. oficialiosios užsienio atsargos sudarė 2 759,6 mln. eurų. Per 2003 m. jos padidėjo 445,6 mln. eurų arba 19,3 proc. Tai didžiausias oficialiųjų užsienio atsargų pokytis per laikotarpį nuo 1992 m.
Didžiausią įtaką užsienio atsargų pokyčiui turėjo Lietuvos banko indėlininkų, kurių didžiausias yra Finansų ministerija, operacijos. Įvertinus valiutos keitimą, indėlininkų operacijos užsienio atsargas padidino 228,3 mln. eurų. Dėl padidėjusios litų paklausos praėjusiais metais Lietuvos bankas iš komercinių bankų nupirko užsienio valiutos 187,3 mln. eurų nei pardavė. Investuojant užsienio atsargas uždirbta 62,8 mln. eurų.
2003 m. pradžioje anksčiau laiko Tarptautiniam valiutos fondui buvo grąžinta likusi šio fono paskolos Lietuvos bankui dalis, dėl ko užsienio atsargos sumažėjo 51,1 mln. eurų.
2) Apsvarstyti VĮ „Lietuvos monetų kalykla“ (LMK) 2003 m. veiklos rezultatai.
2003 m. LMK gavo 304 900 Lt grynojo pelno.
2003 m. įmonė investavo įsigydama naujas technologijas ir įrengimus: galvaninio padengimo auksu, sidabru ir nikeliu liniją, dažymo įrenginys monetoms ir ženklams, bei kt. Rengiantis eurų monetų kaldinimui ir siekiant pritraukti daugiau kitų šalių užsakymus, 2003 m. buvo įsigyta automatinė monetų kokybės kontrolės sistema, vykdyti parengiamieji darbai frezavimo centro įdiegimui.
2003 m. LMK buvo išduotas ISO standartas, kuris patvirtino, kad įvertinta įmonės vadybos sistema atitinka vadybos standarto reikalavimus apyvartinių ir proginių monetų, medalių, ženklų, žymeklių, įvairios paskirties spaudų projektavimo ir gamybos, valstybės apdovanojimų ženklų - ordinų ir medalių projektavimo ir gamybos srityse. Kadangi eurų monetų kokybės sistema remiasi šiuo standartu, šio standarto gavimas buvo vienas iš žingsnių siekiant gauti akreditaciją euro monetų kaldinimui Lietuvoje.
LMK steigėjas yra Lietuvos bankas. LMK yra kaldinamos visos apyvartinės ir proginės Lietuvos litų ir centų monetos, medaliai, ordinai, taip pat kitų šalių proginės monetos.
3) Apsvarstyti Suomijos Respublikos banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus inspektavimo, vykusio 2004 m. sausio 19-30 d. rezultatai.
Šios banko skyrius įpareigotas atsižvelgti į inspektavimo metu nurodytas pastabas.
4) Leista įregistruoti Palangos kredito unijos įstatų pakeitimus.
Pakeitimai padaryti siekiant suderinti kai kurias įstatų nuostatas su Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymu ir atsižvelgiant į pasikeitusį kredito unijos buveinės adresą.
5) Pakeistos Paskolos rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklės.
Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į paskutinius pasikeitimus Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatyme.
6) Patvirtinti Litų ir bazinės valiutos - eurų keitimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankų sudarymo ir vykdymo taisyklių pataisos.
Patvirtintos pataisos praplečia komercinių bankų likvidumo valdymo galimybes ir suderina Lietuvos banko operacijų saugumo užtikrinimo standartus su Europos sąjungos centrinių bankų praktika dalyvaujant Valiutų kursų mechanizme II. Sumažintas iš bankų imamas atlyginimas už bazinės valiutos pirkimą-pardavimą Lietuvos banke - nuo šiol už kiekvieną sandorį nepriklausomai nuo jo dydžio bankas mokės fiksuotą sumą - 50 Lt. Tai Lietuvos komerciniams bankams leis lanksčiau valdyti savo likvidumą litais ir eurais, sustiprins litų rinkos konvergenciją su tarptautine eurų rinka, padidins tarpbankinių palūkanų stabilumą ir koreliaciją su eurų palūkanomis.
7) Išklausyta 2003 m. pasaulio ekonomikos raidos apžvalga.
2003 m. ryškėjo stipresni pasaulio ekonomikos atsigavimo ženklai. Šį pasaulio ūkio atsigavimo ciklą užtikrino JAV ekonomika, tačiau pernelyg didelė pasaulio ekonomikos priklausomybė nuo JAV ūkio taip pat kelia ir nuogąstavimų tolesnėmis pasaulio ekonomikos raidos perspektyvomis.
Ryškesnis JAV ūkio plėtros pagyvėjimas buvo antroje metų pusėje. Ženklus investicijų padidėjimas, spartus darbo našumo augimas, stabilus namų ūkių vartojimo išlaidų augimas buvo pagrindiniai ekonomikos augimą didinantys veiksniai. Stipriau (nei išorinė) didėjanti vidaus paklausa skatino importo augimą, dėl to dar labiau išryškėjo didėjančio einamosios sąskaitos deficito problema. Daug silpnesnis nei tikėtasi buvo ir užimtumo augimas, infliacijos tempai išliko nuosaikūs. Federalinio rezervų banko palūkanų mažinimas, rinkos dalyvių nuomone, buvo paskutinis šiame cikle. Tęsiama ekspansinė fiskalinė politika sąlygojo biudžeto deficito padidėjimą.
Euro zonos ekonomikos augimas išliko vangus, prognozuotas ekonomikos augimo pagyvėjimas metų antroje pusėje buvo labai nežymus. Investicijų mažėjimas tęsėsi, vidaus paklausos augimas išliko silpnas, stiprėjantis euro kursas stabdė padidėjusios išorinės paklausos įtaką regiono ekonomikai. Silpna ekonomika lėmė užimtumo mažėjimą, infliacijos tempų lėtėjimą, taip ir didesnius euro zonos šalių fiskalinius deficitus. ECB palūkanų normą per du kartus sumažino iki žemiausio lygio nuo euro įvedimo.
2003 metais Japonijos ekonomikos plėtra buvo pakankamai stipri. Dėl išorinės paklausos augantis eksportas stiprino gamybos sektorių ir didino investicijas. Tačiau įsisenėjusios struktūrinės problemos, didėjantis įsiskolinimas, besitęsianti defliacija, silpnas vidaus vartojimas stabdė ūkio plėtros tempus.
Finansų rinkose dominavo JAV dolerio vertės kritimo tendencija. Smukęs pasitikėjimas doleriu didino aukso kainą, kuri tapo didžiausia per 13 metų. Akcijų rinkose prasidėjusį kainų augimą lėmė didėjantys įmonių pelnai, geresnis perspektyvų vertinimas. Naftos kainos didžiąją metų dalį išliko aukštame lygyje, nemažus svyravimus daugiausia lėmė geopolitiniai veiksniai.