2010-09-22
1) Išklausyta ataskaita apie grynųjų pinigų valdymą 2003 m. 2003 m. išaugo apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis. Per 2003 m. į apyvartą išleista 2 252,16 mln. litų, o išimta iš apyvartos 1 337,37 mln. litų.
1) Išklausyta ataskaita apie grynųjų pinigų valdymą 2003 m. 2003 m. išaugo apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis. Per 2003 m. į apyvartą išleista 2 252,16 mln. litų, o išimta iš apyvartos 1 337,37 mln. litų. Bendra išleistų į apyvartą pinigų suma padidėjo 914,79 mln. Litų.
2003 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 59 mln. banknotų ir 493,68 mln. monetų, 2002 m. gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 54,49 mln. banknotų ir 450,05 mln. monetų. Bendra išleistų į apyvartą banknotų suma padidėjo 907,08 mln. litų, o banknotų kiekis padidėjo 4,51 mln. Bendra išleistų į apyvartą monetų suma padidėjo 7,71 mln. litų, o jų kiekis padidėjo 43,63 mln.
2003 m. pabaigoje arti pusės (40,7 %) visos apyvartoje esančios banknotų sumos buvo 100 litų banknotais ir pagal sumą šie banknotai sudarė 2046,5 mln. Lt. 100 litų banknotų per metus sumažėjo 6,5 procentinio punkto. 200 Lt banknotų suma išaugo 4,7 procentinio punkto iki 1534,3 mln. Lt. Šie banknotai sudarė 30,5 procento nuo visų banknotų sumos. 4,0 procentinio punkto apyvartoje išaugo 500 litų banknotų suma, kuri metų pabaigoje sudarė 789,8 mln. Lt. Šio nominalo banknotai nuo visų banknotų sumos sudarė 15,7 procento.
Grynųjų pinigų apyvartoje didėjimą lėmė makroekonominės priežastys: šalies ekonominis augimas, didėjusios pajamos, sandorių skaičius, todėl ir grynųjų pinigų poreikis. Be to, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje atsiskaitymams labiau naudojami grynieji pinigai. Taip pat išleistų į apyvartą pinigų kitimui turi įtakos sezoniškumas. Paprastai pinigų suma apyvartoje padidėja vasarą, kai prasideda atostogų metas. Paskutiniais metų mėnesiais pinigų suma apyvartoje palaipsniui ima vėl didėti. Didžiausia pinigų suma į apyvartą išleidžiama gruodžio mėnesį, ypač kalėdiniu laikotarpiu.
Užtikrinant grynųjų pinigų tvarkymą ir įdiegus išimamų iš apyvartos monetų naikinimo sistemą, buvo užbaigtas pinigų apdorojimo proceso automatizavimas. Taip pat užbaigtas automatizuoto monetų skaičiavimo ir pakavimo į ritinėlių blokus sistemų įdiegimas Lietuvos banke.
Užbaigta naujos 2003 m. laidos 50 litų nominalo banknotų gamyba. Šio banknoto sukūrimu buvo užbaigta trečioji litų banknotų karta, kuriuose žymiai patobulintos apsaugos priemonės ir dizainas. Šis banknotas jo apsaugos priemonių gausumu bei bendro dizaino atskirų elementų išdėstymu yra artimas 2001 m. laidos 10 ir 20 litų banknotams ir kartu sudaro vientisą trijų mažųjų nominalų litų banknotų grupę.
2) Nustatyta visų tipų paklausimų, pateiktų į paskolų rizikos duomenų bazę, įvykdymo kainą 0,55 Lt už vieno paklausimo įvykdymą. Į nustatytą kainą įskaičiuotos tik išlaidos, susijusios su paskolų rizikos duomenų bazės eksploatacija ir priežiūra.
Paskolų rizikos duomenų bazėje kaupiami duomenys apie paskolų ir/ar finansinio lizingo gavėjų gautas paskolas ir/ar finansinį lizingą bei jų grąžinimą. Tokia informacija leidžia komerciniams bankams įvertinti paskolos gavėjų patikimumą ir jų mokumo galimybes, naudojama komercinių bankų priežiūros tikslams.
3) Įregistruotos Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kurios operatorius AB Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir mokėjimo sistemą Kubas, kurios operatorius Lietuvos centrinė kredito unija.
Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema bus naudojama vertybinių popierių pervedimo nurodymams tarp sistemos dalyvių vykdyti, sistema Kubas mokėjimo nurodymams tarp kredito unijų vykdyti.
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme nustatyta, kad mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos, išskyrus tas, kurių operatorius Lietuvos bankas, privalo būti registruotos Lietuvos banke.
Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo nuostatos ir šiuo įstatymu nustatyta prievolė registruoti sistemas Lietuvos banke gina įregistruotas sistemas ir jų dalyvius nuo neigiamo kitų sistemos dalyvių poveikio jų bankroto atveju, o įregistruotų sistemų veikimas tampa teisiškai patikimas, kadangi tik sistemos, atitinkančios Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo reikalavimus, gali būtį įregistruotos. Be to, sistemų registravimas sudaro sąlygas įteisinti sistemų veiklą ir vykdyti jų priežiūrą, kurios tikslas skatinti sistemų patvarumą ir veiksmingumą.
4) Išduota licencija kredito unijai „Savas rūpestis“ verstis unijos įstatuose nurodyta veikla. Kredito unija „Savas rūpestis“ yra kooperatiniais pagrindais savanoriškai suorganizuota fizinių asmenų - Šiaulių sveikos gyvensenos klubo „Šviesuoliai“ narių kredito unija.