Lietuvos banko valdyboje

1) Patvirtinta eilės statistinių ataskaitų, susijusių su mokėjimų balanso sudarymu, formų pakeitimai (formos B-09-01, B-09-02 ir B-09-04) bei kai kurios naujos statistinių ataskaitų formos („Įplaukų, gautų iš nerezidentų už Lietuvos Respublikoje privatizuotus objektus, ataskaita“ (forma B-09-05), „Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvai ataskaita“ (forma B-09-06), „Lietuvos įmokų (įnašų) į Europos Sąjungos biudžetą, ataskaita“ (forma B-09-07), „Nerezidentams išplatintų skolos vertybinių popierių ir nerezidentų gaunamų paskolų ataskaita“ (forma B-09-08)).

Sprendimai priimti atsižvelgiant į tai, kad Europos centrinis bankas (ECB) 2003 gegužės 2 d. patvirtino naujus mokėjimų balanso, tarptautinių investicijų balanso ir oficialiųjų tarptautinių atsargų statistinių duomenų perdavimo ECB nuostatus. Savo ruoštu Europos bendrijų Statistikos biuras (Eurostat) 2003 lapkričio mėnesį išleido Mokėjimų balanso vadovą, kuriame nustatyti Mokėjimų balanso duomenų struktūra, ataskaitos, pateikimo pjūviai, formos, terminai ir formatai. Pagal šių dokumentų reikalavimus, naujai yra traktuojami kai kurie mokėjimų balanso rodikliai, jų grupavimas, skaidymas sektoriais, šalimis, jų grupėmis.

Lietuvos bankas sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą. Sudarydamas mokėjimų balansą, Lietuvos bankas renka reikiamus statistinius duomenis iš įvairių šalies valstybės institucijų, komercinių bankų ir iš kitų ūkio subjektų, koordinuoja su tuo susijusius darbus. Atlikdamas šį darbą, Lietuvos bankas vadovaujasi Tarptautinio valiutos fondo, Eurostat ir ECB metodiniais nurodymais bei reikalavimais.

2) Nutarta patvirtinti mokėjimo sistemos LITAS veiklos taisykles ir nuo 2004 m. sausio 19 d. nustatyti mokėjimo sistemos LITAS veiklos pradžią.

Naujoji mokėjimo sistema LITAS pakeis dabar veikiančią Lietuvos banko tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą TARPBANK, suteikdama sistemos dalyviams platesnes atsiskaitymų valdymo galimybes.

Pagrindinis sistemos LITAS privalumas yra tas, kad joje galima vykdyti mokėjimo nurodymus realiu laiku, tai yra, nedelsiant gavus mokėjimo nurodymą, jei tik tam pakanka mokėtojo lėšų. Sistemoje LITAS yra įdiegti pažangūs, realiu laiku naudojami mokėjimo nurodymų eilės valdymo ir stebėsenos mechanizmai, leidžiantys sistemos dalyviams efektyviai kontroliuoti kredito ir likvidumo rizikas sistemoje. Kitas išskirtinis šios sistemos privalumas yra realiu laiku veikianti mokėjimo sistemos sąveika su vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kurioje vykdomi vertybinių popierių pervedimo nurodymai tarp sistemos dalyvių ir kurios operatorius yra AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“. Realaus laiko sąveika tarp mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų leidžia užtikrinti vienalaikį lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principą.

Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2003 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą bei sumažinti sisteminę riziką, yra nustatyti reikalavimai sistemos veikimo tvarką apibrėžiančio teisės akto - sistemos taisyklių, turiniui. Remiantis šiais reikalavimais mokėjimo sistemos LITAS taisyklėse apibrėžiama mokėjimo sistemos LITAS paskirtis, sistemos dalyvių priėmimo ir pašalinimo tvarka, sistemos operatoriaus ir dalyvių teisės bei pareigos, mokėjimo nurodymų vykdymo tvarka, kredito, likvidumo ir operacinės rizikos valdymo priemonės, paslaugų įkainių nustatymo pagrindai, veiklos tęstinumas. Taip pat taisyklėse yra nustatomas mokėjimo nurodymo įtraukimo į sistemą momentas bei momentas, nuo kurio įtrauktas į sistemą mokėjimo nurodymas negali būti atšauktas sistemos dalyvio ar trečiojo asmens. Taisyklėse išsamiai aprašyta mokėjimo nurodymų vykdymo tvarka, ir pridėtas sistemos procesų vykdymo grafikas kaip mokėjimo sistemos LITAS tvarkaraštis. Šiame tvarkaraštyje nurodyti laikai yra suderinti su vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos veikimu.

3) Išklausyta Užsienio atsargų valdymui taikomų strategijų bei prisiimamos rizikos lygio tinkamumo siekiant įgyvendinti Lietuvos banko užsienio atsargų valdymo tikslus. Pripažinta, kad taikyta užsienio atsargų valdymo strategija bei prisiimamos rizikos lygis atitiko užsienio atsargų valdymo tikslus.

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas valdant užsienio atsargas ? užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus užsienio atsargų valdymui keliamus likvidumo ir saugumo reikalavimus, užsienio atsargos valdomos vadovaujantis pelningumo principu, t.y. jos investuojamos taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.

4) Apsvarstyti kredito unijos „Šešiagrašis“ dalinio inspektavimo rezultatai.

Kredito unija įspėta ir įpareigota pašalinti nustatytus veiklos trūkumus ir pažeidimus.

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad kredito unija neužtikrino nuostatų, reglamentuojančių skolininko finansinės būklės vertinimą, taip pat veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų, taikomų išduodant paskolas, laikymosi.

5) Leista AB bankui „Hansabankas“ įregistruoti banko Kauno regiono skyriaus nuostatų pakeitimą, susijusį su skyriaus buveinės adreso pasikeitimu.

6) Patvirtinti Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams apskaitos ir įrašymo finansinėse atsakintose bendrųjų nuostatų pakeitimai.

Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į tai, kad su šiuo dokumentu susijusių Abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo bendrųjų nuostatų įsigaliojimas praėjusiajame LB valdybos posėdyje buvo perkeltas iš 2003 m. gruodžio 31 d. į 2004 m. liepos 1 d.