2010-09-22
1) Apsvarstyti AB banko „Snoras“ inspektavimo, vykusio 2003 m. gegužės 12 d. - birželio 20 d., rezultatai.Bankas įpareigotas įvertinti inspektavimo metu nustatytus abejotinų aktyvų grupavimo trūkumus ir atsižvelgiant į juos, iki 2003 m. gruodžio 31 d. sudaryti reikiamas specialiuosius atidėjimus.
1) Apsvarstyti AB banko „Snoras“ inspektavimo, vykusio 2003 m. gegužės 12 d. - birželio 20 d., rezultatai.
Bankas įpareigotas įvertinti inspektavimo metu nustatytus abejotinų aktyvų grupavimo trūkumus ir atsižvelgiant į juos, iki 2003 m. gruodžio 31 d. sudaryti reikiamas specialiuosius atidėjimus.
Taip pat, bankas įpareigotas mažinti banko paskolų, išduotų tikslinių teritorijų ir joms prilygstamų teritorijų (taip vadinamų ofšorinių zonų) fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms sumą.
Toks sprendimas priimtas siekiant palaipsniui mažinti susidariusią dalies paskolų portfelio koncentraciją tikslinėse arba tokius kriterijus atitinkančiose teritorijose.
2) Patvirtintos Operacinės rizikos valdymo banke bendrąsias nuostatas.
Nuostatos parengtos siekiant apibrėžti pagrindinius operacinės rizikos valdymo principus, skatinti bankus pradėti diegti veiksmingą šios rizikos valdymo sistemą, taip pat pasirengti Bazelio bankų priežiūros komiteto Naujos kapitalo sutarties, kurioje numatoma skaičiuoti kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, įgyvendinimui.
Nuostatose taip pat aptarta operacinės rizikos valdymo aplinka, šios rizikos nustatymo, įvertinimo, stebėjimo ir kontrolės procedūros. Numatyta, kad kiekvienas bankas, atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, į jį turės įtraukti ir operacinę riziką.
Siekiant užtikrinti rinkos disciplinos efektyvumą, nuostatose nustatyti ir reikalavimai, kad bankai visuomenėje skelbiamoje informacijoje turi pateikti reikšmingą informaciją, susijusią su operacinės rizikos valdymu.
Nuostatos įsigalios nuo 2003 m. gruodžio 31 d.
3) Apsvarstyti 2003 m. II ketvirčio kredito įstaigų ir kredito įstaigų priežiūros veiklos rezultatai.
Išsami informacija apie 2003 m. II ketvirčio kredito įstaigų ir kredito įstaigų priežiūros veiklą pateikta Lietuvos banko interneto svetainės skyriuje „Kredito įstaigos“ (http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20032Q.htm).
4) Apsvarstyta 2003 m. I pusmečio užsienio atsargų investavimo ataskaita.
Per 2003 m. pirmąjį pusmetį oficialiosios užsienio atsargos padidėjo 106,7 mln. eurų arba 4,6 proc. ir 2003 m. birželio 30 d. jos sudarė 2 427,3 mln. eurų.
Didžiausias užsienio atsargų padidėjimas buvo kovo mėnesį, kuomet įplaukė lėšos už Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos išplatintą euroobligacijų emisiją (274,6 mln. eurų). Balandžio mėnesį, pagrinde dėl suėjusio termino euroobligacijos išpirkimo (nominalia verte ? 250 mln. eurų), užsienio atsargos sumažėjo 290 mln. eurų.
Didelę įtaką užsienio atsargų pokyčiui turėjo auganti litų paklausa, kurią sąlygojo tebesitęsiantis bendras ekonomikos augimas. Šiais metais, kaip ir pernai, išliko žemas infliacijos lygis, toliau mažėjo nominalios ir realios palūkanų normos. Tai skatino įmonių investicijas bei vidinį vartojimą. Šie veiksniai didino visuminę paklausą, kuri savo ruožtu didino pinigų paklausą.
Dėl padidėjusios litų paklausos šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas iš komercinių bankų nupirko užsienio valiutos daugiau, nei pardavė. Dėl šios priežasties užsienio atsargos padidėjo 46,2 mln. eurų. Daugiausia bazinės valiutos iš bankų buvo nupirkta vasario mėn. - 63,8 mln. eurų, o daugiausia parduota balandžio mėn. - 52,0 mln. eurų.
Didžiausią įtaką užsienio atsargų pokyčiui turėjo Lietuvos banko įsipareigojimų indėlininkams operacijos. Įvertinus valiutos keitimą, Lietuvos banko indėlininkų operacijos užsienio atsargas per pusmetį padidino 55,0 mln. eurų. Jau minėta, kad labiausiai šis veiksnys įtakojo užsienio atsargų pokytį kovo ir balandžio mėnesiais.
Trečiasis svarbus užsienio atsargas didinęs veiksnys - gautos pajamos iš užsienio atsargų investavimo. Per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo gauta 43,9 mln. eurų (2002 m. buvo gauta 79 mln. eurų pajamų).
Šių metų sausio mėnesį Tarptautiniam valiutos fondui anksčiau laiko buvo grąžinta likusi šio fondo paskolos Lietuvos bankui dalis. Dėl to užsienio atsargos sumažėjo 51,1 mln. eurų.
5) Išklausyta 2003 m. pirmojo pusmečio pasaulio ekonomikos raidos apžvalga.
2003 m. pirmąjį pusmetį pasaulio ekonomikos augimo tempai išliko lėti. Karas Irake silpnino vartotojų ir verslo pasitikėjimą ir sukėlė netikrumą pasaulio ekonomikos raidos perspektyvomis.
JAV ekonomikos augimas 2003 m. pirmąjį pusmetį stabtelėjo. Namų ūkių vartojimo išlaidų augimas nors ir sulėtėjo, tačiau išliko pagrindinis BVP augimą palaikantis veiksnys.Grynojo eksporto įtaka taip pat buvo teigiama, tam įtakos daugiausia turėjo mažėjanti JAV dolerio vertė.Smukęs verslo pasitikėjimas, netikrumas ateitimi stabdė investicijų didėjimą.Infliacijos augimo tempai išliko nedideli, nedarbo lygis augo pasiekdamas aukščiausią lygį per 9 metus.Pusmečio pabaigoje Federalinių rezervų bankas, siekdamas pagyvinti stabtelėjusį ekonomikos augimą, sumažino tikslinę vienos nakties skolinimosi palūkanų normą iki žemiausio lygio per 45 metus.Biudžeto deficitas toliau didėjo dėl augančių išlaidų gynybai bei mažėjančių pajamų.
2003 m. pirmąjį pusmetį euro zonos ekonomikos plėtra buvo silpna. Investicijų mažėjimą sąlygojo sustiprėjusios abejonės ekonomikos raida, namų ūkių vartojimo išlaidų augimas, nors ir paspartėjo, išliko gana silpnas. Infliacijos augimo tempai lėtėjo, nedarbo lygis nežymiai padidėjo. Prasti makroekonominiai rodikliai, sulėtėjusi infliacija, smukęs pasitikėjimas sąlygojo tai, jog Europos centrinis bankas du kartus mažino palūkanų normas.
Japonijoje ekonomikos augimo didėjimas, prasidėjęs praeitų metų antroje pusėje, tęsėsi, tačiau augimo tempai 2003 m. pirmąjį pusmetį kiek sulėtėjo. Stipresnis investicijų didėjimas buvo vertinamas atsargiai, dėl toliau mažėjančių gyventojų
pajamų vidaus vartojimas išliko silpnas.Ekonomikos raidą stabdė įsisenėjusios struktūrinės problemos, besitęsianti defliacija bei silpnas bankų sektorius.
2003 m. pirmąjį pusmetį tęsėsi JAV dolerio kurso kritimas.Didėjantis JAV einamosios sąskaitos deficitas, karas Irake bei vangi ekonomikos plėtra buvo pagrindinės priežastys lėmusios JAV dolerio vertės kritimą. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį nuo euro įvedimo 1999 metais, Šveicarijos frankas - buvo brangiausias per keturis su puse metų.
Pasaulio akcijų rinkų nuosmukis, trukęs 3 metus, 2003 m. pirmojo pusmečio viduryje baigėsi. Akcijų indeksų augimą lėmė pradėję didėti įmonių pelnai, optimistiškesnės veiklos rezultatų prognozės bei investuotojų nuomone per daug nuvertėjusios akcijų kainos.
Nemažiems aukso kainos svyravimams įtakos turėjo krentantis JAV doleris, geopolitinė įtampa.
Naftos kainos, po stipraus didėjimo praėjusiais metais ir šių metų pradžioje, pirmojo pusmečio viduryje sumažėjo, tam daugiausia įtakos turėjo dėl karo Irake ir lėtos pasaulio ekonomikos raidos pasikeitęs paklausos-pasiūlos balansas.
6) Papildomu klausimu svarstytas AB banko „NORD/LB Lietuva“ prašymas dėl subordinuotos paskolos įtraukimo į banko kapitalą.Nutarta leisti AB bankui „NORD/LB Lietuva“ 15 mln. eurų dešimties metų trukmės subordinuotą paskolą, gautą iš Vokietijos banko Norddeutsche Landesbank Girozentrale, įskaityti į banko antro lygio kapitalą.
Leidimas įsigalios bankui gavus visą subordinuotos paskolos sumą.