Kredito įstaigų veikla 2003 m. antrąjį ketvirtį

1. Bankų plėtra

Veikiančių šalies komercinių bankų aktyvai, bankų pateiktų 2003 m. liepos 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 18 mlrd. Lt ir per antrąjį šių metų ketvirtį išaugo 998 mln. Lt arba 5,9 proc.

Klientams suteiktos paskolos, kurių suma siekė 8,8 mlrd. Lt ir, lyginant su šių metų balandžio 1 d., (t.y. pirmuoju ketvirčiu) išaugo 548,7 mln. Lt arba 6,7 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2003 m. liepos 1 d. sudarė 12 mlrd. Lt ir per ketvirtį išaugo 504 mln. Lt arba 4,4 proc., iš jų gyventojų indėliai sudarė 7,1 mlrd. Lt ir per ketvirtį padidėjo 289 mln. Lt arba 4,3 proc.

Bankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika

mln. Lt

Per pirmąjį šių metų pusmetį trijų didžiausių bankų (AB Vilniaus banko, AB banko „Hansabankas“ ir AB banko ,,NORD/LB Lietuva“) valdoma turto rinkos dalis sumažėjo 1,2 procentinio punkto, nuo 74,0 proc. iki 72,8 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai. Konkurencinė aplinka bei skirtingi bankų augimo tempai turi įtakos palaipsniui besikeičiančiai bankų valdomo turto rinkos struktūrai, kurioje išlieka bankų koncentracijos mažėjimo tendencijos.

2. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas

2003 m. liepos 1 d. bankų pateiktų ataskaitų duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,31 proc. ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 proc. kapitalo reikalavimą; likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 42,19 proc. ir taip pat viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 proc. minimumą.

2003 m. antrąjį ketvirtį visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai veikiantys Lietuvoje vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

3. Paskolos

Per metus klientams suteiktų paskolų dalis grynąja verte bankų turte padidėjo nuo 43 proc. iki 48 proc. 2003 m. antrąjį ketvirtį toliau didėjo ilgalaikių paskolų lyginamasis svoris bankų paskolų portfelyje, kuris šių metų liepos 1 d. pasiekė aukščiausią lygmenį per paskutinius keletą metų - 76,5 proc.

Didelę dalį bankų per ketvirtį suteiktų ilgalaikių paskolų sudarė gyventojams suteiktos būsto kreditavimo paskolos, kurių apimtis, 2003 m. liepos 1 d. duomenimis, pasiekė 1,3 mlrd. Lt (per ketvirtį padidėjo 183 mln. Lt arba 16,5 proc.). Bankams taikant palankias šių paskolų teikimo sąlygas bei išliekant didelei tokių paskolų paklausai, tikėtinas ir tolesnis spartus šios rūšies paskolų augimas. Pastaraisiais metais dominuojanti litais suteiktų būsto paskolų dalis kredito rizikos prasme yra teigiamas ženklas, kadangi tokiu būdu klientai prisiima mažiau galimo nepalankaus valiutų kursų pasikeitimo rizikos.

2003 m. antrąjį ketvirtį toliau gerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Tam reikšmingos įtakos turėjo ne tik gana spartus paskolų portfelio atsinaujinimas (naujai suteiktų paskolų galimai rizikai pasireikšti dar nebuvo pakankamai laiko ir kurios paprastai yra standartinės grupės) bei atsigaunanti šalies ekonomika, bet ir pagerėjusi kai kurių skolininkų finansinė būklė bei nuostolingų paskolų nurašymas ir perkėlimas į nesisteminę apskaitą.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika pateikiama lentelėje.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika

4. Indėliai

Šalies bankuose laikomų indėlių suma, kaip jau minėta, per ketvirtį išaugo 504 mln. Lt arba 4,4 proc. Labiausiai išaugo privačių įmonių (159 mln. Lt arba 4,4 proc.) ir gyventojų (289 mln. Lt arba 4,3 proc.) indėliai. Bankuose laikomų gyventojų indėlių augimą, be jau minėto JAV dolerio kurso kritimo poveikio, ribojo didėjantis alternatyvių taupymo instrumentų (Vyriausybės vertybinių popierių, pensinio ir gyvybės draudimo produktų) populiarumas bei mažėjančios palūkanų normos, mažinančios paskatas taupyti ir skatinančios vartojimo augimą.

Pažymėtina, kad bendros indėlių apimties padidėjimą nulėmė padidėję indėliai nacionaline valiuta (539 mln. Lt arba 7 proc.), tuo tarpu indėliai užsienio valiutomis per ketvirtį sumažėjo 36 mln. Lt arba 0,9 proc. Augantį pasitikėjimą nacionaline valiuta liudija ir tai, kad indėlių struktūroje indėlių litais dalis nuosekliai didėja antrus metus iš eilės ir 2003 m. liepos 1 d. pasiekė 68,3 proc., t.y. aukščiausią lygmenį per paskutiniuosius 7 metus.

5. Kapitalas

Akcininkų nuosavybė per 2003 m. antrąjį ketvirtį išaugo 65,8 mln. Lt. ir š.m. liepos 1 d. sudarė 1,9 mlrd. Lt. Šis augimas siejamas su pelninga bankų veikla bei stiprėjančia bankų kapitalo baze.

Bankų sistemos įregistruotas akcinis kapitalas š.m. liepos 1 d. sudarė 1,1 mlrd. Lt. Per minėtą laikotarpį AB Šiaulių bankas padidino akcinį kapitalą 5,3 mln. Lt. Be to, dar trys bankai priėmė sprendimus padidinti akcinį kapitalą. AB Ūkio bankas ir AB bankas „Snoras“ akcinį kapitalą ketina padidinti atitinkamai 16 mln. Lt ir 25 mln. Lt., o AB Sampo bankas š.m. liepos mėn. jau padidino 16 mln. Lt akcinį kapitalą. Be to, šių metų pradžioje AB Sampo bankas iš patronuojančios institucijos gavo 20 mln. Lt subordinuotą paskolą, kuri sustiprino banko kapitalo bazę.

Užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis nusistovėjo vienodame lygmenyje ir jau keletą laikotarpių iš eilės nebekinta. Užsienio investuotojams tenka 88 proc. bankų akcinio kapitalo. Tai visų pirma sietina su užbaigtu bankų privatizavimo procesu.

6. Pelningumas

Bankų pateiktų 2003 m. liepos 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, dešimt bankų ir du užsienio bankų skyriai dirbo pelningai ir gavo 127,1 mln. Lt pelno, o du užsienio bankų skyriai (AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyrius ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) per pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 2,1 mln. Lt nuostolio. Bendras šalies bankų sistemos 2003 m. pirmojo pusmečio neaudituotas rezultatas - 125 mln. Lt pelnas. Palyginimui, per 2002 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sistema buvo gavusi 83,7 mln. Lt pelną. Lentelėje pateikiami atskirų bankų veiklos rezultatai.

Veikiančių bankų veiklos rezultatai

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, geresni bankų veiklos rezultatai buvo pasiekti nepaisant to, kad auganti konkurencija sumažino palūkanų maržą, dėl ko pagrindinę bankų pajamų dalį sudarančios grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 10,2 mln. Lt arba 4,1 proc. Šiuos praradimus bankai kompensavo išplėsdami siūlomų paslaugų ratą ir apimtis, plėtodami alternatyvius ir kartu pigesnius paslaugų teikimo kanalus (telefoninę bei internetinę bankininkystę), sumažindami išlaidas specialiesiems atidėjimams bei apskaitydami nerealizuotą pelną, gautą iš skolos vertybinių popierių vertės išaugimo rinkoje, toliau mažindami banko veiklos kaštus, optimizuojant valdymo ir organizacinę struktūrą.

Per 2002 m. realioji palūkanų marža sumažėjusi 0,25 procentinio punkto, per pirmąjį šių metų pusmetį nukrito dar 0,5 procentinio punkto ir pasiekė pastaraisiais metais mažiausią lygį (3,55 proc.). Teigiamai galima vertinti tai, kad didėjant bankų turtui, proporcingai augo palūkanas duodančių aktyvų dalis visame turte. Per metus nuo 2002 m. liepos 1 d. palūkanas duodančių aktyvų ir viso turto santykis padidėjo 2,17 proc. punktais, o vien per pirmąjį šių metų pusmetį - 1,2 procentinio punkto ir pasiekė 81,15 proc., t. y. palūkanas uždirba vis didesnė turto dalis.

7. Lietuvos Centrinė kredito unija

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) turtas per 2003 m. II ketvirtį padidėjo 34,5 proc. ir 2003 m. liepos 1 d. siekė 19,4 mln. Lt.

2003 m. liepos 1 d. duomenimis, LCKU turėjo 11,9 mln. Lt narių indėlių, kurių didžiąją dalį sudarė kredito unijų indėliai, buvo suteikusi 11,3 mln. Lt paskolų kredito unijoms LCKU narėms, be to, buvo įsigijusi 4,3 mln. Lt Vyriausybės vertybinių popierių.

LCKU pajinį kapitalą sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pajus (4,8 mln. Lt) ir 45 kredito unijų, LCKU narių, pajai (0,5 mln. Lt).

Per antrąjį ketvirtį LCKU gavo 47 tūkst. Lt pelno, o visas pirmojo pusmečio LCKU veiklos rezultatas buvo neigiamas - patirta 2 tūkst. Lt nuostolių. 2003 m. antrąjį ketvirtį LCKU vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus.

8. Kredito unijų veikla

2003 m. liepos 1 d. Lietuvoje veikė 55 kredito unijos, finansines ataskaitas pateikė 54 kredito unijos, vienijusios virš 27 tūkst. narių. 2003 m. antrąjį ketvirtį buvo įsteigta viena kredito unija.

Kredito unijų pagrindinių suvestinės balansinės ataskaitos straipsnių dinamika

Per 2003 m. antrąjį ketvirtį kredito unijų veikla toliau plėtėsi.

Kredito unijų turtas padidėjo 15,7 proc. ir 2003 m. liepos 1 d. sudarė 0,53 proc. veikiančių bankų sistemos turto (prieš metus šis rodiklis buvo 0,31 proc.). Stambėjant kredito unijoms, kiekvienos iš dviejų didžiausių kredito unijų - Pakruojo ūkininkų ir ,,Ūkininkų viltis“ turtas viršijo 9 mln. Lt (prieš metus tokių kredito unijų nebuvo), o jų turtas sudarė beveik 20 proc. visų kredito unijų turto.

Suteiktos paskolos išaugo 33,6 proc. ir sudarė 76 proc. kredito unijų turto. 2003 m. liepos 1 d. duomenimis, kredito unijos buvo sudariusios 363,6 tūkst. Lt specialiųjų atidėjimų paskoloms.

Kredito unijų investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius per ataskaitinį ketvirtį sumažėjo 3,2 proc.

Indėliai kredito unijose padidėjo 5,1 proc., didžiausią jų dalį (96 proc.) sudarė narių indėliai.

Kredito unijų pajinis kapitalas per antrąjį ketvirtį išaugo 24,8 proc.

Per 2003 m. pirmąjį pusmetį kredito unijos gavo 305,6 tūkst. Lt pelno, iš jo per antrąjį ketvirtį gauta 263,1 tūkst. Lt pelno. Trisdešimt penkios pelningai dirbusios kredito unijos gavo 400,8 tūkst. Lt pelno, o devyniolika nuostolingai dirbusių kredito unijų patyrė 95,2 tūkst. Lt nuostolio. Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 88,4 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų bei operacinės išlaidos, kurioms teko atitinkamai 46,5 proc. ir 39,5 proc. visų išlaidų.

2003 m. liepos 1 d. duomenimis, kredito unijos vykdė visus Lietuvos banko nustatytus kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus.

9. Kredito įstaigų priežiūra

2003 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir ES direktyvų nuostatas, vykdė bankų ir kredito unijų priežiūrą, siekdamas užtikrinti stabilią ir patikimą jų veiklą bei nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų reikalavimų laikymąsi.

Lietuvos banko veikla kredito įstaigų priežiūros srityje pastaruoju metu buvo glaudžiai susijusi su banko rizikų valdymo stiprinimo procesu. Vienas iš pagrindinių darbų, tai pasirengimas būsimo Bazelio komiteto Naujosios kapitalo sutarties (Basel II) įgyvendinimui šalyje. 2003 m. pradžioje Lietuvos bankas parengė Naujosios kapitalo sutarties santrauką ir supažindino su ja Lietuvos komercinius bankus bei bankų asociaciją, kurie buvo paprašyti įvertinti šios sutarties įgyvendinimo galimybes ir pateikti nuomonę apie tai, kokie Bazelio bankų priežiūros komiteto pasiūlyti rizikos vertinimo metodai nustatant kapitalo pakankamumo rodiklį būtų priimtini bankui, ar informacinės technologijos yra pakankamo lygio, ar pakaks istorinių duomenų, kiek laiko prireiks pasiruošti šio dokumento įgyvendinimui ir kt. 2003 m. balandžio mėn. su komerciniais bankais aptarti pagrindiniai Naujosios kapitalo sutarties principai, pasidalinta patirtimi, kaip strateginiai bankų užsienio partneriai planuoja įgyvendinti šią sutartį bei aptarti tolimesni darbų koordinavimo aspektai.

Siekiant tobulinti kredito rizikos valdymą ir sudaryti galimybes bankams laipsniškai pereiti prie Naujoje kapitalo sutartyje rekomenduojamų taikyti vidinių skolininkų reitingų sistemų, Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės koncepciją. Šioje duomenų bazėje 2004 m. pradžioje, atlikus būtinus informacinių sistemų pertvarkymo darbus, bus pradėti kaupti platesnio, negu iki tol spektro duomenys, apimantys tokias savo ekonomine prigimtimi artimus paskoloms instrumentus, kaip atpirkimo sandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo, vekselių operacijos ir kt. Daugiau informacijos bus pateikiama ir apie kiekvieną skolininką, įskaitant tam tikrus jo finansinės veiklos rodiklius. Išsamesnė duomenų bazė atvers papildomas galimybes kiekybinei ir kokybinei kredito rizikos analizei atlikti.

Atsižvelgiant į tai, kad būsto paskolos užima vis svarbesnę vietą bendrame bankų paskolų portfelyje, taipogi pradedama vystyti hipotekinio kreditavimo sistema, Lietuvos banke pradėtas vykdyti bendras Danijos - Lietuvos hipotekos projektas, pagal kurį Danijos specialistai rengia hipotetinio kreditavimo ir nekilnojamojo turto vertinimo bei inspektavimo metodikas.

Šiemet Lietuvos banko valdyba patvirtino svarbų teisės aktą, nustatantį abejotinų aktyvų vertinimo, grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo reikalavimus, kuriuo buvo įtvirtintas naujas, daug lankstesnis ir liberalesnis požiūris į bendrą bankų abejotinų aktyvų vertinimo politiką. Tęsiant darbus šioje srityje, š. m. antrąjį ketvirtį buvo parengtas Specialiųjų atidėjimų abejotiniems aktyvams apskaitos ir įrašymo finansinėse ataskaitose bendrųjų nuostatų projektas, kuris šiuo metu išsiųstas komerciniams bankams pastaboms ir pasiūlymams pateikti.

Lietuvos bankas nuolatos stebi Lietuvos bankuose atsirandančias naujas rizikų rūšis ir stengiasi skirti savalaikį dėmesį jų valdymo reglamentavimui. Viena iš tokių yra operacinė rizika, kuri tiesiogiai susijusi ir su banko veiklos tęstinumu. Lietuvos bankas yra parengęs teisės akto projektą, kuriuo nustatys pagrindines operacinės rizikos valdymo gaires. Vis dėl to, viena iš pagrindinių operacinės rizikos pasireiškimo sričių yra bankų informacinės technologijos. Pastaruoju metu dauguma bankų pradėjo teikti internetinės bankininkystės paslaugas, kurių vartotojų skaičius nenutrūkstamai didėja, be to, kuriami nauji, įvairių klientų poreikiams pritaikyti bankų ir jų grupei priklausančių bendrovių finansinių paslaugų paketai, panaudojant naujausių informacinių technologijų (IT) teikiamas galimybes. Tai ypač ryškiai atsispindi didžiausių šalies bankų veikloje, kurie, perimdami savo užsienio partnerių patirtį, skyrė investicijas esminiam informacinių sistemų modernizavimui.

Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas į inspektavimo programą įtraukė naują tikrinimo sritį - informacines technologijas (IT) bei elektroninę bankininkystę. Inspektavimo metu tikrinant šį klausimą įvertinama banko veikla IT ir elektroninei bankininkystei būdingų rizikų valdymo požiūriu: įvertinamas sistemų kūrimo, diegimo, priežiūros bei veiklos tęstinumo organizavimas, analizuojami IT veiklos saugumo rizikos veiksniai ir jų poveikis informacijos bei duomenų konfidencialumui, vientisumui ir prieinamumui, įvertinamos banke taikomos organizacinės, fizinės ir loginės vidaus kontrolės priemonės bei atitinkamos rašytinės tvarkos ir procedūros. Vertinant informacinių sistemų veiklos tęstinumo organizavimą, tikrinama ar sudaromi verslo tęstinumo ir veiklos ypatingais atvejais planai ir ar jie reguliariai testuojami; ar sukurtos reagavimo į ypatingus atvejus procedūros, kurios apimtų ryšių strategiją, užtikrinančią verslo tęstinumą bei reputacijos rizikos kontrolę, ir nustatyti atsakomybę dėl nutrauktų IT ir e-bankininkystės paslaugų, tarp jų ir tų, kurias teikia išorės sistemos.

2003 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos banko darbuotojai toliau inspektavo bankus. Šį laikotarpį buvo užbaigtas AB Ūkio banko ir Lenkijos Respublikos AB Kredyt Bank S.A. Vilniaus skyriaus inspektavimas, atliktas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus dalinis inspektavimas bei AB banko „Snoras“ pilnas inspektavimas, baigiamas inspektuoti AB Vilniaus bankas. Pastaruoju metu inspektuojant kredito įstaigas, be pagrindinių veiklos sričių vertinimo, daugiau dėmesio buvo skiriama naujiems banko veiklos aspektams: vidinei kontrolei, operacinei rizikai, banko atliktiems testavimams nepalankiomis sąlygomis, pinigų plovimo prevencijai ir kt.

Šį laikotarpį pagal pilną programą atlikti 7 kredito unijų veiklos inspektavimai. Pilno inspektavimo metu patikrinta ar kredito unijos savo veikloje laikosi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, įvertinta kredito unijų valdymo organų veikla bei finansinė būklė (aktyvų kokybė, kapitalas, pelningumas, likvidumas).

Š. m. antrąjį ketvirtį buvo tęsiamas bendradarbiavimas su ES institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis - Lietuvos bankas dalyvavo vertinant, kaip vykdomos Pasaulio Banko ir TVF atliktos Lietuvos finansinio sektoriaus vertinimo programos (FSAP) rekomendacijos bei įgyvendinami Europos Komisijos Lietuvos bankinio sektoriaus peer review peržiūros metu gauti pasiūlymai.

ES peer review misijos ekspertai, o vėliau ir Tarptautinio valiutos fondo atstovai, įvertinę pastarojo meto pokyčius bankiniame sektoriuje ir Lietuvos banko veiklą priežiūros srityje, savo preliminariame vertinime pažymėjo, kad padaryta pastebima pažanga įgyvendinant veiksmų planą, parengtą pagal anksčiau pateiktas Komisijos ir Finansų sektoriaus vertinimo programos rekomendacijas ir toliau įgyvendinant Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindinius efektyvios bankų priežiūros principus. Ekspertai teigiamai vertina ir tai, kad dabartiniu metu toliau tobulinama įstatyminė bazė, sudaranti prielaidas stiprinti priežiūros įgaliojimus.