1 lentelė | ||
ESD bei ESD ir BVP santykis, proc. | ||
ESD mln. Lt | ESD ir BVP santykis, proc. | |
2001 m. I ketv. | -546,29 | -5,2 |
II ketv. | -485,66 | -4,1 |
III ketv. | -7,27 | -0,06 |
IV ketv. | -1255,74 | -10,0 |
2002 m. I ketv. | -461,56 | -4,1 |
II ketv. | -738,75 | -5,8 |
III ketv. | -132,46 | -1,0 |
IV ketv. | -1080,57 | -8,1 |
2002 m. ESD padidėjimui didžiausią įtaką turėjo sumažėjęs teigiamas einamųjų pervedimų balansas ir padidėjęs neigiamas užsienio prekybos balansas. Padidėjęs teigiamas paslaugų balansas ir sumažėjęs neigiamas pajamų balansas mažino ESD.
2 lentelė | ||
Pokytis | Veiksnių įtaka | |
ESD | 5,2 | 5,2 |
Prekybos balansas | 2,9 | 5,7 |
Paslaugų balansas | 8,9 | -7,1 |
Pajamų balansas | -8,7 | -2,7 |
Einamųjų pervedimų balansas | -21,0 | 9,4 |
Einamosios sąskaitos priimtinumas
. 2002 m. ES ir kaimyninių šalių ūkio raida, palyginti su Lietuvos ūkio raida, buvo lėtesnė. Todėl daugiau kaip 10 procentų padidėjęs Lietuvos prekių eksportas vertintinas ypač palankiai. Tai rodo, kad Lietuvos prekės yra konkurencingos, o šalies prekių eksportas pakankamai diversifikuotas. Prekių importo padidėjimas (nepaisant atpigusio JAV dolerio) tik 0,4 procentinio punkto viršijo prekių eksporto prieaugį. Didelę reikšmę 2002 m. prekių importo, o kartu ir ESD dinamikai turėjo šalies iždo deficito sumažėjimas. Mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas tiesiogiai priklauso nuo santaupų ir investicijų pokyčių šalies ūkyje. Iždo deficito sumažėjimas mažino Vyriausybės vartojimą, tačiau labiau negu santaupos padidėjusios investicijos lėmė ESD padidėjimą 2002 m. Pagrindinis požymis, apibūdinantis ESD priimtinumą, yra galimybė finansuoti šį deficitą pritraukiant užsienio kapitalo įplaukas. Sėkmingai (su mažesnėmis nei ankstesniais metais palūkanomis) 2002 m. išplatinti Vyriausybės išleisti ilgalaikės trukmės vertybiniai skolos popieriai, beveik pusantro karto padidėjęs tiesioginių užsienio investicijų srautas bei pagerėję šalies tarptautiniai kredito reitingai tai patvirtina. Svarbią reikšmę turi ir užsienio kapitalo įplaukų struktūra, nes tai susiję su sukauptos skolos užsieniui dinamika, jos aptarnavimu ir ESD dydžiu ateityje. 2002 m. Lietuvos ESD finansavimas ne skolą didinančiomis užsienio kapitalo investicijomis (kurių daugiausia sudarė tiesioginės užsienio investicijos į akcinį kapitalą ir reinvesticijos) sudarė 84,7 procento. Bendroji šalies skola užsieniui per ataskaitinius metus sumažėjo nuo 41,5 proc. iki 40,5 proc. BVP. Pagerėjo ir kiti ESD priimtinumą apibūdinantys rodikliai. Oficialiosios tarptautinės atsargos (be aukso vertės), skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2002 m. pabaigoje siekė 3,1 mėn. (metų pradžioje buvo 2,9 mėn.). BVP pokytis gerokai viršijo ESD ir BVP santykį, o tai rodo, kad BVP didėjo sparčiau negu šalies tarptautiniai įsipareigojimai.Užsienio prekyba
. Išankstiniais statistikos departamento duomenimis, 2002 m., palyginti su 2001 m., Lietuvos prekių eksportas padidėjo 10,6 procento (ketvirtąjį ketvirtį ? 16 proc.), o prekių importas 11 procentų (ketvirtąjį ketvirtį ? 7,9 proc.). Šiuos pokyčius daugiausia lėmė padidėjęs investicinių prekių ir lengvųjų automobilių eksportas bei investicinių ir tarpinio vartojimo prekių importas. Skaičiuojant be mineralinių produktų (kurių eksportas ir importas 2002 m. sumažėjo), prekių eksportas padidėjo 16,9 procento, o importas - 15,9 procento.3 lentelė | ||||
Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2002 m., palyginti su 2001 m., proc. | ||||
Pokytis | Veiksnių įtaka | Pokytis | Veiksnių įtaka | |
Eksportas | Importas | |||
Iš viso | 10,6 | 10,6 | 11,0 | 11,05 |
Investicinės prekės | 116,8 | 6,39 | 45,9 | 6,49 |
Tarpinio vartojimo prekės | 3,4 | 1,78 | 5,7 | 3,34 |
Vartojimo prekės | 8,0 | 2,24 | 1,5 | 0,30 |
Benzinas | -19,6 | -1,63 | -90,0 | -0,08 |
Lengvieji automobiliai | 31,8 | 1,69 | 30,8 | 1,88 |
Kitos prekės | 55,8 | 0,16 | -48,6 | -0,88 |
4 lentelė |
Prekių importo pagal valstybių grupes kaitos veiksniai
(importas pagal prekes)
2002 m., palyginti su 2001 m., proc.
Iš viso | ES | CELPA | ELPA | NVS | Kitos | Rusija | Vokietija | Latvija | Estija | JAV | ||
Valstybių įtaka importui | 11,0 | 6,9 | 1,0 | 1,1 | -0,2 | 2,2 | -2,1 | 1,9 | -0,1 | 0,9 | -0,4 | |
Iš viso importas pagal valstybes | 11,0 | 14,3 | 11,1 | 49,9 | -0,7 | 18,1 | -8,4 | 9,7 | -1,8 | 38,0 | -19,9 | |
Gyvulininkystės produkcija | -0,6 | 0,0 | -0,1 | -2,8 | -1,3 | -1,0 | -0,5 | 0,1 | -0,9 | -1,0 | -3,9 | |
Augalinės kilmės produktai | 0,1 | -0,1 | 0,8 | 0,0 | 0,1 | 0,2 | -0,2 | -0,1 | 0,0 | 0,0 | -0,1 | |
Gatavi maisto produktai | 0,0 | 0,2 | -1,7 | -3,6 | 0,3 | 0,9 | 0,1 | 0,2 | 1,6 | 5,0 | -2,1 | |
Mineraliniai produktai | -1,5 | 0,0 | -0,1 | -0,6 | -4,4 | -1,6 | -5,8 | 0,0 | -4,0 | 0,4 | -0,7 | |
Chemijos pramonės produktai | 0,4 | 0,3 | 2,5 | 0,4 | 0,1 | 0,1 | 0,2 | 0,1 | 0,3 | 0,0 | -2,8 | |
Plastikai, guma | 0,5 | 1,1 | 2,6 | -1,0 | -0,6 | -0,3 | -0,7 | 1,0 | -0,3 | 0,1 | -8,7 | |
Mediena | 0,3 | 0,2 | 0,4 | 0,6 | 0,2 | 0,6 | 0,1 | 0,3 | 1,3 | -0,5 | 0,1 | |
Tekstilė | 0,1 | 0,1 | 1,1 | 2,0 | -0,2 | -0,6 | -0,2 | 0,0 | -2,5 | 0,2 | 0,3 | |
Mašinos | 2,7 | 3,8 | 1,8 | -0,7 | 0,6 | 4,1 | 1,1 | 1,9 | -0,1 | 8,7 | -10,1 | |
Transporto priemonės | 6,7 | 6,3 | 0,9 | 53,3 | -0,7 | 20,9 | -0,9 | 4,1 | 1,3 | 24,1 | 9,3 | |
Kitos prekės | 2,3 | 2,4 | 3,0 | 2,2 | 5,2 | -5,3 | -1,6 | 2,1 | 1,4 | 1,0 | -1,2 |
5 lentelė |
Prekių eksporto pagal valstybių grupes kaitos veiksniai
(eksportas pagal prekes)
2002 m., palyginti su 2001 m., proc.
Iš viso | ES | CELPA | ELPA | NVS | Kitos šalys | Rusija | Vokietija | Latvija | Estija | JAV | |
Valstybių įtaka eksportui | 10,6 | 5,7 | -2,0 | 2,6 | 1,5 | 2,7 | 2,4 | -1,1 | -2,0 | 1,0 | 0,2 |
Iš viso eksportas pagal valstybes | 10,6 | 12,0 | -27,6 | 137,1 | 7,7 | 11,8 | 22,0 | -9,1 | -15,6 | 29,6 | 5,3 |
Gyvulininkystės produkcija | -0,3 | -0,7 | -1,6 | 0,2 | 0,5 | 0,4 | 0,7 | -1,2 | 1,1 | 1,3 | 6,1 |
Augalinės kilmės produktai | -0,5 | 0,8 | 0,3 | -8,6 | -3,2 | -0,3 | -1,2 | 2,0 | -0,3 | 0,2 | 0,1 |
Gatavi maisto produktai | 0,2 | 0,5 | -0,9 | 1,9 | -1,0 | 0,6 | 0,6 | -0,1 | 0,6 | 0,7 | 1,4 |
Mineraliniai produktai | -2,4 | 0,8 | -28,5 | 59,6 | 2,4 | -9,7 | 3,7 | 0,0 | -20,9 | 10,8 | -0,1 |
Chemijos pramonės produktai | 0,7 | 0,2 | 2,2 | 1,1 | 0,0 | 2,0 | 0,8 | -10,2 | 0,7 | 1,4 | 1,6 |
Plastikai, guma | 0,2 | 0,3 | 2,6 | 0,2 | 0,9 | -1,5 | 3,4 | 1,0 | 0,7 | 2,3 | -13,8 |
Mediena | 0,7 | 1,1 | -3,1 | 8,1 | 0,1 | 1,0 | 0,3 | 0,5 | 0,6 | 0,6 | 0,9 |
Tekstilė | 0,3 | 1,0 | -0,3 | 0,9 | 0,0 | -0,7 | 0,5 | -3,1 | -0,1 | -0,1 | -3,9 |
Mašinos | 0,3 | 0,4 | 0,0 | 2,0 | -1,7 | 1,8 | -1,6 | 0,5 | -0,7 | 2,6 | -0,5 |
Transporto priemonės | 8,3 | 4,7 | 0,1 | 60,7 | 10,2 | 12,4 | 14,2 | 0,7 | 0,3 | 9,9 | 5,9 |
Kitos prekės | 3,0 | 3,1 | 1,5 | 11,0 | -0,5 | 5,6 | 0,7 | 1,0 | 2,5 | 0,0 | 7,5 |
Paslaugos. 2002 m., palyginti su 2001 m., paslaugų eksportas padidėjo 16,5 procento (ketvirtąjį ketvirtį - 12,6 proc.). 2002 m. sparčiausiai didėjo statybos paslaugų eksportas (42,6 proc.). Tačiau kelionių ir transporto paslaugų eksporto padidėjimas sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius viso paslaugų eksporto prieaugio. Palyginti su visu paslaugų eksportu, transporto ir kelionių paslaugų eksportas sudarė atitinkamai 44,4 ir 34,5 procento.
Per 2002 m., palyginti su 2001 m., transporto paslaugų eksportas padidėjo 12,6 procento, o pajamų, gautų už tranzitinių krovinių gabenimą, padaugėjo 18,3 procento ir, palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, sudarė 42,6 procentų (2001 m. buvo 40,6 proc.).
Palyginti su 2001 m., 2002 m. laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius sumažėjo 4,6 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 5,7 procento. Per ataskaitinį laikotarpį kelionių paslaugų eksportas padidėjo 21,4 procento, o importas (Lietuvos gyventojų kelionių išlaidos užsienyje) - 42,5 procento. Teigiamas kelionių balansas sudarė 614,8 mln. litų (didžiausias teigiamas kelionių balansas buvo trečiąjį ketvirtį - 247,4 mln. Lt, mažiausias pirmąjį ketvirtį - 110 mln. Lt)
2002 m., palyginti su 2001 m., visas paslaugų importas padidėjo 21,3 procento. 2002 m. bendras teigiamas paslaugų balansas siekė 1,99 mlrd. litų (2001 m. buvo 1,83 mlrd. Lt).
Pajamos
. 2002 m. neigiamas pajamų balansas siekė 657,1 mln. litų, arba 61,7 mln. litų buvo mažesnis negu 2001 m. Palyginti su 2001 m., praėjusiais metais 74,9 mln. litų sumažėjo nerezidentams išmokėti dividendai už tiesiogines užsienio investicijas ir 86,8 mln. litų sumažėjo reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų). Sumažėjo ir valstybės skolos užsieniui aptarnavimo išlaidos. Palūkanos, išmokėtos už užsienio paskolas, gautas valstybės vardu, ir paskolas su valstybės garantija, sumažėjo 104,5 mln. litų. Kita vertus, sumažėjo investicijų pajamos ir teigiamas darbo pajamų balansas.Einamieji pervedimai
. 2002 m. einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas ir sudarė 813,9 mln. litų (2001 m. - 1,03 mlrd. Lt). Teigiamų einamųjų pervedimų sumažėjimas susijęs su visų gaunamų neatlygintinų pervedimų struktūros pokyčiais. 2002 m. gerokai daugiau neatlygintinų pervedimų buvo skirta įvairiems investiciniams projektams Lietuvoje įgyvendinti (pvz. gautos išmokos iš ES paramos fondų (SAPARD ir ISPA), todėl padidėjo neatlygintinų kapitalo pervedimų srautas ir sumažėjo einamųjų pervedimų srautas.Kapitalo ir finansinė sąskaita.
2002 m. kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas sudarė 2,11 mlrd. litų, iš to skaičiaus kapitalo sąskaitos balansas sudarė 203,8 mln. litų, o finansinės sąskaitos balansas - 1,9 mlrd. litų. Palyginti 2001 m., kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas padidėjo 427,8 mln. litų. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo padidėję tiesioginių užsienio investicijų ir kitų investicijų Lietuvoje srautai.6 lentelė | ||
Kapitalo ir finansinės sąskaitos balanso ir ją sudarančių balansų pokyčiai bei šios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai 2002 m., palyginti su 2001 m., proc. | ||
Pokytis | Veiksnių įtaka | |
Kapitalo ir finansinė sąskaita (su klaidomis ir praleidimais) | 5,2 | 5,2 |
Kapitalo sąskaitos balansas | 3585,2 | 8,6 |
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos | 48,4 | 37,0 |
Grynasis investicijų portfelis | -96,2 | -44,3 |
Grynosios finansinės išvestinės priemonės | 88,72 | -0,2 |
Kitos grynosios investicijos | 424,6 | 31,0 |
Oficialiosios tarptautinės atsargos | 23,9 | -13,5 |
Klaidos ir praleidimai | -50,3 | -13,5 |
Investicijos užsienyje
. Per 2002 m. Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje sumažėjo 155,8 mln. litų (ketvirtąjį ketvirtį - 296,6 mln. Lt). Šalies komerciniai bankai 372,6 mln. litų padidino savo investicijas į nerezidentų skolos vertybinius popierius, jų indėliai ir korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose padidėjo 29 mln. Litų, tačiau bankų paskolos nerezidentams sumažėjo 862,9 mln. litų. Šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienyje padidėjo 61,2 mln. litų, kitų sektorių indėliai užsienio bankuose - 22,4 mln. litų, o įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas - 131 mln. litų.Užsienio investicijos Lietuvoje
. 2002 m. bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas siekė 3,36 mlrd. litų (ketvirtąjį ketvirtį - 1,45 mlrd. Lt). Palyginti su 2001 m., užsienio investicijų srautas sumažėjo 366,1 mln. litų. Bendrą užsienio investicijų srauto sumažėjimą lėmė sumažėjęs investicijų portfelio srautas ir padidėjęs neigiamas užsienio paskolų srautas.Tiesioginių
užsienio investicijų srautas Lietuvoje per 2002 m. sudarė 2,67 mlrd. litų (iš to skaičiaus ketvirtąjį ketvirtį - 648 mln. Lt). Palyginti su 2001 m., šių investicijų srautas padidėjo 882,4 mln. litų, arba beveik 50 procentų. 2002 m. įplaukų, klasifikuojamų kaip tiesioginės užsienio investicijos už privatizuotus objektus, buvo 188,3 mln. litų, reinvesticijų - 256,1 mln. litų.2002 m. gruodžio 31 d. sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 13,2 mlrd. litų (3,82 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 807 litų (1 103 eurai) tiesioginių užsienio investicijų.
2002 m. daugiausia tiesioginių investicijų buvo į naftos produktų gamybą (742,2 mln. litų), finansinio tarpininkavimo veiklą (600,6 mln. litų), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (341,9 mln. litų), elektros, dujų ir vandens tiekimą (226,5 mln. litų).
2002 m. gruodžio 31 d. apdirbamajai pramonei teko 29,3 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, finansinio tarpininkavimo veiklai ? 20,1 procento, didmeninei ir mažmeninei prekybai - 17,3 procento, transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloms - 17,1 procento.
Daugiausia lėšų yra investavę Danijos investuotojai - 17,2 procento visų investicijų, Švedijos - 15,3 procento Estijos - 11,7 procento, Vokietijos - 9,6, JAV - 8,7 procento. ES šalių investuotojams teko 59,5 procento visų investicijų, šalių kandidačių į ES - 16,8 procento.
Investicijų portfelis
. Per 2002 m. investicijų portfelio grynosios įplaukos sudarė 517 mln. litų (2001 m. - 952,1 mln. Lt). Šių investicijų srautą lėmė nerezidentams išplatinta Vyriausybės euroobligacijų emisija, už kurią buvo gauta 1,25 mlrd. litų. Trečiąjį šių metų ketvirtį, Vyriausybei išpirkus ankstesniais metais išplatintą euroobligacijų emisiją, investicijų portfelio srautas buvo neigiamas (681,8 mln. Lt).Kitos užsienio investicijos.
Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas 2002 m. padidėjo 495,7 mln. litų. Ketvirtąjį ketvirtį (padidėjus prekių importui) šis įsiskolinimas padidėjo 611,6 mln. litų. Nerezidentų indėlių srautas šalies komerciniuose bankuose per metus sudarė 36,2 mln. litų. Kaip ir praėjusiais metais, bendras užsienio paskolų srautas Lietuvoje buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta) ir sudarė 288,8 mln. litų.Oficialiosios tarptautinės atsargos
. 2002 m. oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (1,61 mlrd. Lt). Per praėjusius metus Lietuvos bankas iš šalies komercinių bankų nupirko 1,36 mlrd. litų bazinės valiutos daugiau negu jos pardavė, o operacijos su centrinės valdžios institucijomis padidino oficialiąsias tarptautines atsargas 534,3 mln. litų.2002 m. šalies mokėjimų balanse klaidos ir praleidimai sudarė 305,8 mln. litų (2001 m. buvo 615,2 mln. Lt).
Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas
. 2002 m. gruodžio 31 d. visas šalies finansinis užsienio turtas siekė 14 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 31 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas sudarė 17 mlrd. litų. 2002 m. visas užsienio turtas padidėjo 1,5 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 1,7 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 225,3 mln. litų. 2002 m. gruodžio mėn. pabaigoje daugiausia šalies tarptautinių įsipareigojimų sudarė tiesioginės užsienio investicijos (42,5 proc.), gautos užsienio paskolos (24,3 proc.), investicijų portfelis (16,1 proc.) ir kitos investicijos (17,1 proc.).