Kredito įstaigų veikla 2002 metais

2002 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 10 Lietuvos banko licenciją turinčių bankų, 4 užsienio bankų skyriai ir 2 užsienio bankų atstovybės. 2002 m. gegužės mėn. buvo įsteigtas naujas AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas, kuriam Lietuvos banko valdyba išdavė licenciją su apribojimais. Be to, 2002 metų pradžioje Lietuvos bankas išdavė licenciją Suomijos Respublikos banko Nordea Bank Finland Lietuvos skyriaus veiklai Lietuvos Respublikoje (šis skyrius anksčiau Lietuvoje veikė Merita Bank pavadinimu). 2002 m. kovo mėn. buvo baigtas AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas,- Vokietijos Federacinės Respublikos bankas Norddeutsche Landesbank Girozentrale iš valstybės įsigijo 76 proc. LŽŪB akcijų paketą.

Per metus trijų didžiausių bankų valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 78 proc. iki 74 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai. Žemiau pateikiama bankų sistemos balansinės ataskaitos kai kurių straipsnių dinamika.

mln. Lt

Bankų pateiktų neaudituotų, po užbaigiamųjų apyvartų 2003 m. sausio 1 d. duomenimis veikiančių šalies komercinių bankų:

- aktyvai sudarė 17,2 mlrd. Lt ir per metus išaugo 1,9 mlrd. Lt arba 12,2 proc. Palyginimui, per 2001 metus bankų sistemos aktyvai buvo išaugę 2,25 mlrd. Lt arba 17,2 proc.;

- klientams suteiktos paskolos, kurių suma siekė 7,9 mlrd. Lt ir, lyginant su praėjusių metų sausio 1 d., išaugo 1,4 mlrd. Lt arba 22 proc.;

- bankuose laikomų indėlių suma 2003 sausio 1 d. sudarė 11,7 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 1,3 mlrd. Lt arba 12,1 proc.;

- iš jų gyventojų indėliai sudarė 6,9 mlrd. Lt ir per metus išaugo 521 mln. Lt arba 8,2 proc.;

- iš jų indėliai nacionaline valiuta sudarė 7,5 mlrd. Lt ir per metus padidėjo 31,9 proc.;

- iš jų indėliai užsienio valiuta sudarė 4,1 mlrd. Lt ir per metus sumažėjo 12 proc.

2002 m. daugumos bankų veikla išliko konservatyvi, tai liudija ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas su gana dideliu rezervu; 2003 m. sausio 1 d. bankų pateiktų neaudituotų ataskaitų duomenimis, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,75 proc. ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 proc. kapitalo reikalavimą; likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 42,03 proc. ir taip pat gerokai viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 proc. minimumą.

2002 m. visi šalies komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai veikiantys Lietuvoje vykdė visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus.

2002 m., augant šalies ekonomikai, bankai ypač suaktyvino savo kreditavimą ir tai buvo sparčiausias bankų paskolų portfelio augimo tempas nuo 1994 metų. Klientams suteiktų paskolų dalis grynąja verte bankų turte padidėjo nuo 41,3 proc. iki 45,6 proc.

2002 m. toliau didėjo ilgalaikių paskolų lyginamasis svoris bankų paskolų portfelyje: nuo 67 proc. 2002 m. pradžioje iki 72 proc. 2003 m. sausio 1 d. Ilgalaikės paskolos iš vienos pusės sudaro bankų klientams palankias sąlygas plėtoti investicinius projektus ir augti šalies ūkiui, iš kitos pusės bankams sąlygoja didesnę kredito riziką, kadangi per ilgą laikotarpį gali pasikeisti ekonomikos situacija.

Per metus gyventojams suteiktų ilgalaikių paskolų suma išaugo 76 proc. Tarp bankų suteiktų ilgalaikių paskolų fiziniams asmenims dominuoja būsto kreditavimo paskolos, kurios 2003 01 01 bankų apklausos duomenis, sudarė 989 mln. Lt arba 81 proc. fiziniams asmenims suteiktų paskolų portfelio. Bankams taikant palankias šių paskolų teikimo sąlygas bei išliekant didelei tokių paskolų paklausai, tikėtinas ir tolesnis spartus šios rūšies paskolų augimas. Būsto paskolų augimą turėtų papildomai skatinti nuo 2003 m. įsigaliojusios gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, leidžiančios sumažinti apmokestinamąsias pajamas už būsto paskolas mokamų palūkanų suma.

Kalbant apie bankų paskolų portfelio būklę, pažymėtina, kad 2002 m. toliau gerėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai. Tam reikšmingos įtakos turėjo ne tik jau minėtas paskolų portfelio atsinaujinimas bei atsigaunanti šalies ekonomika, bet ir pagerėjusi kai kurių skolininkų finansinė būklė bei sistemingas nuostolingų paskolų nurašymas ir perkėlimas į nesisteminę apskaitą.

Veikiančių bankų sistemos paskolų portfelio kokybės rodiklių dinamika pateikiama lentelėje.

Bankų įsipareigojimų struktūroje stabiliausiai ir sparčiausiai augantis lėšų šalintis yra indėliai ir akredityvai. Išaugusi privačių įmonių indėlių dalis santykinai sumažino gyventojų indėlių dalį visuose indėliuose nuo 61 proc. iki 58,9 proc.

Kalbant absoliučiais skaičiais gyventojų indėliai per metus išaugo puse milijardo litų. Šį augimą nulėmė indėlių iki pareikalavimo augimas, tuo tarpu gyventojų terminuotų indėlių rinka, iki tol tris metus paeiliui augusi daugiau kaip po 800 mln. Lt kasmet, per 2002 m. sumažėjo 66 mln. Lt arba 1,5 proc. Gyventojų indėlių apimtį taip pat sumažino smukęs JAV dolerio kursas.

2002 m. pabaigoje, lyginant su metų pradžia, lėšos privačių įmonių ? rezidentų indėlių sąskaitose išaugo 595 mln. Lt arba 21,7 proc.

Bankų sistemos įregistruotas akcinis kapitalas 2003 m. sausio 1 d. sudarė 1 110 mln. Lt. 2002 metais keturi šalies bankai įregistravo akcinio kapitalo padidinimą, be to gegužės mėn. buvo įsteigtas naujas AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas, kurio akcinis kapitalas - 20 mln. Lt.

2002 m. užbaigus Lietuvos bankų privatizavimo procesą didėjo privačių užsienio investuotojų valdoma Lietuvos bankų kapitalo dalis, atitinkamai mažėjant valstybei priklausančiai kapitalo daliai, kuri 2003 m. sausio 1 d. tesudarė 0,15 proc. Tai visų pirma sietina su AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimu. Žemiau pateikiama užsienio investuotojų dalies bankų kapitale kitimo tendencija:

1996 01 01 - 16 proc.

1997 01 01 - 25 proc.

1998 01 01 - 32 proc.

1999 01 01 - 39 proc.

2000 01 01 - 35 proc.

2001 01 01 - 58 proc.

2002 01 01 - 81 proc.

2003 01 01 - 88 proc.

Lietuvos bankų sistemoje dominuoja skandinaviškas kapitalas, tačiau jo dalis santykinai sumažėjo dėl ženklios Vokietijos banko investicijos.

Bendras šalies bankų sistemos 2002 metų neaudituotas rezultatas ? 146,5 mln. Lt pelnas, yra geriausias Lietuvos bankų sistemos veiklos rezultatas po nepriklausomybės atkūrimo. Aštuoni bankai ir trys užsienio bankų skyriai dirbo pelningai ir gavo 204,5 mln. Lt pelno, o du bankai (AB Lietuvos žemės ūkio bankas, UAB Sampo bankas) ir vienas užsienio bankų skyrius (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) per tą patį laikotarpį patyrė 58 mln. Lt nuostolių. Palyginimui, per 2001 metus Lietuvos bankų sistema patyrė 22,5 mln. Lt nuostolių. Lentelėje pateikiamas bankų veiklos rezultatas ir pelningumo rodikliai.

2002 m. pirmąjį pusmetį sparčiai mažėjusios palūkanų normos metų pabaigoje stabilizavosi, o realioji palūkanų marža per metus sumažėjo nežymiai (0,25 proc. punktais) ir 2003 m. sausio 1 d. sudarė 4,08 proc. Pažymėtina, kad užsienio bankų skyrių realioji palūkanų marža yra gerokai mažesnė nei komercinių bankų. Realiosios palūkanų maržos mažėjimo sąlygomis teigiamai galima vertinti tai, kad didėjant bankų turtui, proporcingai augo palūkanų duodančių aktyvų dalis visame turte. Nuo 2002 m. pradžios palūkanas duodančių aktyvų ir viso turto santykis padidėjo beveik 2 proc. punktais ir 2003 m. sausio 1 d. sudarė 79,95 proc., t. y. palūkanas uždirba vis didesnė turto dalis.

Kritus palūkanų normoms bankų sistema per 2002 m. gavo mažesnes palūkanų pajamas bei patyrė mažesnes palūkanų išlaidas nei 2001 m. Grynosios palūkanų pajamos 2002 m. buvo 25,1 mln. Lt didesnės nei ankstesniais metais.

Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, didžiausią bankų išlaidų dalį sudarė operacinės išlaidos. 2002 m. operacinės išlaidos didėjo žymiai lėčiau nei ankstesniais metais - metinis augimas sudarė 5,2 proc., kai per 2001 m. operacinės išlaidos padidėjo 14,7 proc.

2002 m. lapkričio mėn. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo išduota licencija Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklai. Centrinei kredito unijai įstatymu priskirtos kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijos.

2003 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvos centrinė kredito unijos turtas sudarė 6,2 mln. Lt. LCKU turėjo 0,8 mln. Lt kredito unijų indėlių ir buvo suteikusi 0,5 mln. Lt paskolų kredito unijoms. LCKU pajinį kapitalą sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pajus (5,3 mln. Lt) ir 36 kredito unijų, LCKU narių, pajai po 1 tūkst. Lt.

Nuo veiklos pradžios Lietuvos centrinė kredito unija gavo 135 tūkst. Lt neaudituoto pelno.

2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 53 kredito unijos, finansines ataskaitas pateikė 51 kredito unija, vienijusi beveik 21 tūkst. narių. 2002 metais buvo įsteigta trylika naujų kredito unijų - daugiausiai nuo kredito unijų steigimosi pradžios, o vienos kredito unijos veiklos licencija buvo atšaukta.

Praėjusiais metais kredito unijų veikla toliau sparčiai plėtėsi. Kredito unijų pateiktų ataskaitų duomenimis, per 2002 metus veikiančių kredito unijų:

- turtas išaugo 2,1 karto ir 2003 01 01 sudarė 0,41 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Dviejų didžiausių kredito unijų - ,,Ūkininkų viltis” bei Pakruojo ūkininkų k.u. turtas 2003 01 01 sudarė 20,7 proc. visų kredito unijų turto;

- suteiktos paskolos padidėjo 2,2 karto ir sudarė 65 proc. viso turto. 2003 01 01 specialiuosius atidėjimus paskoloms (255,7 tūkst. Lt) buvo sudariusi 31 kredito unija;

- investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius išaugo 33,7 proc.;

- priimti indėliai išaugo 2,1 karto, didžiausią jų dalį (89 proc.) sudarė narių indėliai;

- kredito unijų pajinis kapitalas padidėjo 87,8 proc.

Praėjusiais metais 37 kredito unijos dirbo pelningai, 14 kredito unijų patyrė nuostolį. Kredito unijų revizorių (nepriklausomų auditorių) nepatikrintų ir visuotinių narių susirinkimų nepatvirtintų ataskaitų duomenimis, 2002 metų kredito unijų pelnas - 415,5 tūkst. Lt buvo didžiausias kredito unijų pelnas po nepriklausomybės atkūrimo (palyginimui, 2001 metų kredito unijų pelnas - 359,5 tūkst. Lt). Didesnis pelnas gautas išaugusių kredito unijų veiklos apimčių dėka, tačiau santykiniai kredito unijų pelningumo ir veiklos efektyvumo rodikliai šiek tiek pablogėjo.

Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis kredito unijų pajamų šaltinis buvo palūkanų pajamos, sudariusios 87,1 proc. visų pajamų. Didžiausią išlaidų dalį sudarė palūkanų ir operacinės išlaidos, sudariusios atitinkamai 46,6 proc. ir 42,7 proc. visų išlaidų.

2003 m. sausio 1 d. visos kredito unijos vykdė Lietuvos banko nustatytus kredito unijų veiklos riziką ribojančius normatyvus.

Lietuvos bankas, atlikdamas jam patikėtas kredito įstaigų priežiūros funkcijas, 2002 m. toliau siekė įgyvendinti geriausius tarptautinius reikalavimus atitinkančią priežiūros sistemą, skatinti bankų veiklos skaidrumą ir rinkos discipliną atskleidžiant visuomenei daugiau informacijos apie savo veiklos rodiklius, tobulinti visapusišką rizikų valdymą bankuose ir tinkamai pasirengti užtikrinti veiklos tęstinumą ypatingomis aplinkybėmis, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei tęsti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procesą, rengiantis artėjančiai šalies narystei šioje bendrijoje.

Pastaraisiais metais Lietuvos banko padarytą pažangą stiprinant bankų sektoriaus priežiūrą pripažino autoritetingos užsienio institucijos. 2002 m. Europos Komisijos ir valstybių ES narių priežiūros tarnybų ekspertai vykdė Finansų įstaigų priežiūros tarnybų, tarp jų ir Lietuvos banko, įvertinimo programą (“peer review"), siekdami nustatyti, kaip ES teisės nuostatai įgyvendinami nacionalinėje teisėje ir koks yra šalies finansų įstaigų priežiūros efektyvumas. Tuo pat metu buvo paskelbtos ir anksčiau atliktos panašios, tik dar platesnės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko Finansų sektoriaus įvertinimo programos (FSAP) rezultatai. FSAP išvadose ir Komisijos pateiktoje įvertinimo programos ataskaitoje pripažinta, kad šalyje padaryta esminė pažanga užtikrinant saugų ir patikimą bankinės sistemos funkcionavimą, įvyko reikšmingi kokybiniai pokyčiai bankų priežiūros srityje įgyvendinant riziką ribojančių normatyvų vykdymą, diegiant priežiūros priemones ir įgyvendinant Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindinius efektyvios bankų priežiūros principus, o šiuo metu susiklosčiusi Lietuvos kredito įstaigų priežiūros sistema atitinka tarptautinę praktiką ir ES keliamus reikalavimus. Lietuvos bankas parengė veiksmų planą įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas, apimančias kredito įstaigų priežiūros tobulinimą ir pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įdiegimą.

Atsižvelgiant į gautas rekomendacijas dėl kredito rizikos koncentracijos valdymo, 2002 m. Lietuvos bankas nustatė tam tikrus skolinimo apribojimus kitoms finansinės grupės, kuriai priklauso bankas, įmonėms (t.y. banko patronuojančiai įmonei, kitoms šios patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms arba paties banko dukterinėms įmonėms), kai Lietuvos bankas nevykdo konsoliduotos jų priežiūros, kadangi pernelyg dideli paskolų vieno ekonomikos sektoriaus įmonėms teikimo mastai galėtų neigiamai paveikti banko finansinę būklę, rinkoje susiklosčius nepalankioms sąlygoms. Be to, buvo patikslinti konsoliduotos bankų priežiūros reikalavimai. Bankai įpareigoti pateikti informaciją ne tik apie 10 proc. banko kapitalo viršijančias investicijas į akcijas, kaip iki tol, bet ir visas kitas sumas. Pagal naują tvarką šią informaciją turi teikti visi, o ne vien tik dukterinių įmonių turintys bankai. Taip nuspręsta todėl, kad didėjant bankų kapitalui, jų veiklai gali būti reikšmingos ir tos investuotos į akcijas lėšos, kurių suma neviršija 10 proc. banko kapitalo.

Praėjusiais metais Lietuvos banko teisės aktai buvo toliau harmonizuojami su Europos Sąjungos (ES) direktyvų reikalavimais. 2002 m. Lietuvos bankas pradėjo įgyvendinti naują centralizuotai tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės koncepciją, sudarant prielaidas šalies bankams įgyvendinti ES direktyvose ir Bazelio Naujajame kapitalo susitarime numatytas taikyti skolininkų išorės ir vidaus reitingų sistemas bei bankų vidaus rizikos vertinimo modelius ir pereiti į naują kokybės lygmenį skolininkų finansinės būklės vertinimo srityje. Be to, į duomenų bazę nuo 2003 m. spalio mėn. bus pradėti teikti platesnio spektro duomenys, apimantys ne tik paskolas, bet ir tokias operacijas, kaip atpirkimo sandoriai, išsimokėtinai parduotas turtas, faktoringo bei vekselių operacijos ir kt.

2002 m. Lietuvos bankas, siekdamas geriau įvertinti ir prognozuoti vienų iš svarbiausių bankinių rizikų - t.y. kredito ir likvidumo rizikos - faktorių įtaką bankų veiklos stabilumui, pradėjo taikyti bankinės sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Nuspręsta, kad 2003 m. bus pradėta vertinti ir tikėtiną tam tikrų rinkos rizikos elementų poveikį bankų veiklos rezultatams, naudojant naujai patvirtintos Palūkanų normos spragos apskaičiavimo ataskaitos duomenis. Šioje ataskaitoje pateikiama informacija sudarys galimybes analizuoti bankų prisiimamos palūkanų normos rizikos mastus bei įvertinti, kaip palūkanų normos pasikeitimai artimiausių vienerių metų laikotarpyje įtakotų bankų grynųjų palūkanų pajamų dydį.

Tarptautinė patirtis rodo, kad visuomenės pasitikėjimą bankais skatina didesnis jų veiklos skaidrumas ir sudaromos galimybės suinteresuotiems rinkos dalyviams viešai susipažinti su bankų finansiniais rodikliais. 2002 m. komerciniai bankai, vykdydami Lietuvos banko nustatytus Minimalius reikalavimus visuomenei skelbiamai informacijai, pradėjo ne rečiau kaip kartą per ketvirtį savo interneto svetainėje skelbti svarbiausią informaciją apie savo finansinę būklę, aktyvų kokybę, veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą ir kt. Savo ruožtu, Lietuvos bankas kas ketvirtį interneto svetainėje informuoja visuomenę apie bendrus bankų sektoriaus veiklos rodiklius.

Kaip ir anksčiau, 2002 m. Lietuvos bankas nemažai dėmesio skyrė kredito įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės tobulinimui, ypač Tarptautinio apskaitos standarto (TAS) Nr. 39 "Finansinis turtas: pripažinimas ir įvertinimas” įgyvendinimo bankuose klausimams spręsti. Šioje srityje buvo glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautinėmis audito kompanijomis. Kadangi pernai buvo priimta nauja ES direktyva, reglamentuojanti tikrosios vertės metodo taikymą finansinio turto pripažinimui ir įvertinimui, Lietuvos bankas nutarė nedaryti apribojimų tinkamai pasirengusiems bankams pradėti taikyti 39 TAS bei atitinkamai patikslino priežiūrai teikiamas ir publikavimui skirtas ataskaitų formas. Be to, atsižvelgiant į naujai priimto Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir kai kurias naujas Tarptautinių apskaitos standartų nuostatas, patvirtinti Kredito įstaigų finansinės apskaitos ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindiniai principai, kuriuose detaliau reglamentuoti tokie klausimai, kaip finansinės apskaitos ir atskaitomybės sudarymas, apskaitos politikos pakeitimo sąlygos ir kt.

2002 m. Lietuvos bankas toliau dirbo stiprindamas tarptautinį bendradarbiavimą su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis ir užtikrindamas efektyvią skirtingose šalyse veikiančių, bet priklausančių tai pačiai grupei bankų priežiūrą. Dirbdamas šioje srityje, Lietuvos bankas užmezgė kontaktus su Švedijos finansų institucijų priežiūros tarnyba, atnaujino sutartį su Lenkijos banku. Pernai vyko dalykiniai susitikimai bei buvo atliekami bankų padalinių bendri inspektavimai kartu su Lenkijos, Suomijos, Estijos priežiūros specialistais. Pernai buvo tęsiamas regioninis bendradarbiavimas, dalijantis patirtimi apie taikomą priežiūros praktiką ir naujausius rizikų valdymo metodus. Lietuvos bankas kartu su Finansinio stabilumo institutu prie Tarptautinių atsiskaitymų banko Vilniuje rugsėjo mėn. organizavo Vidurio ir Rytų Europos šalių bankų priežiūros tarnybų seminarą tema “Naujasis Bazelio kapitalo susitarimas ir sprendimai dėl probleminių bankų”, kurioje buvo pristatyti pažangiausi kredito, operacinės ir palūkanų normų rizikos valdymo metodai bei aptartas priežiūros vaidmuo ir svarbiausi rinkos disciplinos elementai Naujojo kapitalo susitarimo kontekste, taipogi pasidalinta patirtimi apie galimus bankrutuojančių bankų problemų sprendimo kelius jų restruktūrizavimo, sujungimo, įsigijimo ir kt. būdais.