2002 m. trečiojo ketvirčio ir sausio - rugsėjo Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

Einamoji sąskaita. 2002 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) siekė 148,7 mln. litų, o sausio-rugsėjo mėn. - 1,39 mlrd. litų. Palyginti su 2001 m. trečiuoju ketvirčiu, ESD padidėjo 141,5 mln. litų, o palyginti su praėjusių metų sausio-rugsėjo mėn., - 349,4 mln. litų. 2002 m. trečiąjį ketvirtį ESD sudarė 1,1 procento, o sausio-rugsėjo mėn. - 3,7 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

1 lentelė
ESD bei ESD ir BVP santykis, proc.
	ESD mln. Lt	ESD ir BVP santykis, proc.
2001 m. I ketv.	-546,29	-5,2
II ketv.	-485,66	-4,0
III ketv.	-7,27	-0,06
Sausis?rugsėjis	-1039,22	-2,9
2002 m. I ketv.	- 496,13	-4,4
II ketv.	-743,79	-5,8
III ketv.	-148,73	-1,1
Sausis - rugsėjis	-1388,65	-3,7

2002 m. sausio-rugsėjo mėn. ESD padidėjimą daugiausia lėmė padidėjęs užsienio prekybos deficitas. Priešinga (ESD mažinimo) linkme veikė padidėjęs teigiamas paslaugų balansas.

2 lentelė
	Pokytis	Veiksnių įtaka
ESD	33,6	33,6
Prekybos balansas	14,7	36,9
Paslaugų balansas	11,4	-16,0
Pajamų balansas	2,5	1,5
Einamųjų pervedimų balansas	-16,2	11,2

Sumažėjusi paklausa užsienio rinkose ribojo šalies prekių eksportą. Nepaisant to, 2002 m. Lietuvos ūkio raida, palyginti su ES ir kaimyninėmis šalimis, buvo spartesnė. Sumažėjusią prekių eksporto įtaką kompensavo gerokai padidėjusi vidaus paklausa, ypač sparčiai didėjančios vidaus investicijos. Investicijų didėjimas (atsiliekant taupymo lygiui) didino ESD. Kaip rodo pateikti duomenys, ESD ir BVP santykis, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 0,8 procentinio punkto. Tačiau reikia pažymėti, kad 2002 m. sausio-rugsėjo mėn. ESD finansavimas ne skolą didinančiomis užsienio kapitalo investicijomis (kurių daugiausia sudarė tiesioginių užsienio investicijų akcinis kapitalas ir reinvesticijos) sudarė 97,3 procentų. Pagerėjo ir kiti ESD priimtinumą apibūdinantys rodikliai. Oficialiosios tarptautinės atsargos (be aukso vertės), skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2002 m. rugsėjo pabaigoje siekė 3,1 mėn. (metų pradžioje buvo 2,9 mėn.). BVP pokytis gerokai viršijo ESD ir BVP santykį, o tai rodo, kad BVP didėjo sparčiau negu šalies tarptautiniai įsipareigojimai. Bendroji šalies skola užsieniui siekė apie 41 proc. BVP ir 104 procentus prekių ir paslaugų eksporto vertės. Rizikinga riba laikoma tada, kai minėti santykiniai įsiskolinimo užsieniui rodikliai atitinkamai siekia 80 proc. ir 200-250 procentų (šaltinis - TVF leidinys „Išorinio pažeidžiamumo rodikliai, susiję su skola ir oficialiosiomis tarptautinėmis atsargomis” - IMF “Debt and reserve related indicators of external vulnerability”, March 23, 2000). Remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, kad dabartinis ESD dydis šalies makroekonominiam stabilumui grėsmės nekelia.

Užsienio prekyba

. Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos prekių eksportas padidėjo 8,8 procento (trečiąjį ketvirtį - 11,6 %), o prekių importas 12,3 procento (trečiąjį ketvirtį - 14 %). Šiuos pokyčius lėmė padidėjęs investicinių prekių ir lengvųjų automobilių eksportas bei importas. Be mineralinių produktų, prekių eksportas padidėjo 16,4 procento, o importas - 19,1 procento.

3 lentelė
Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai bei juos nulėmę veiksniai 2002 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2001 m. sausio-rugsėjo mėn., proc.
	Pokytis	Veiksnių įtaka	Pokytis	Veiksnių įtaka
	Eksportas		Importas
Iš viso	8,76	8,76	12,33	12,33
Investicinės prekės	109,8	5,74	59,4	7,61
Tarpinio vartojimo prekės	-0,1	-0,06	3,0	1,83
Vartojimo prekės	9,2	2,54	4,3	0,80
Benzinas	-27,5	-2,49	-87,4	-0,07
Lengvieji automobiliai	57,1	2,81	51,7	3,03
Kitos prekės	78,8	0,23	-46,0	-0,87

4 lentelė

Prekių eksporto pagal valstybių grupes kaitos veiksniai

(eksporto pagal prekes aspektu)

2002 m., sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2001 m., sausio-rugsėjo mėn. proc.

	Iš viso	ES	CELPA	ELPA	NVS	Kitos šalys	Rusija	Vokietija	Latvija	Estija	JAV
Valstybių įtaka eksportui	8,8	3,5	-2,2	1,6	3,6	2,3	4,3	-1,9	-3,9	1,0	-0,4
Eksportas pagal valstybes iš viso	8,8	7,2	-28,9	97,4	19,6	9,4	43,3	-14,4	-28,1	31,6	-10,1
Gyvulininkystės produkcija	-0,4	-0,9	-1,5	0,4	0,6	0,0	1,0	-1,6	1,4	1,1	2,3
Augalinės kilmės produktai	-0,9	-0,2	0,4	-4,3	-4,1	0,0	-1,9	-0,6	-0,3	1,0	0,2
Gatavi maisto produktai	0,4	0,4	-1,3	1,9	-0,9	1,6	0,8	-0,2	1,6	4,0	1,1
Mineraliniai produktai	-3,6	4,9	-29,9	-1,0	3,8	-18,1	5,6	0,0	-35,1	14,6	-0,1
Chemijos pramonės produktai	0,7	-0,2	3,4	2,7	0,3	1,9	1,1	-12,3	0,8	2,0	-1,8
Plastikai, guma	0,2	0,3	2,7	-0,2	1,5	-1,8	5,1	1,0	0,7	3,1	-16,3
Mediena	0,6	0,8	-3,4	11,6	0,2	1,3	0,5	0,4	0,6	0,7	1,7
Tekstilė	0,5	1,4	-0,4	1,6	0,4	-0,8	1,1	-3,1	0,1	-0,3	-5,4
Mašinos	0,5	-0,2	-0,6	0,5	0,0	2,7	0,2	1,1	-0,7	3,9	-1,2
Transporto priemonės	8,8	-0,4	0,4	67,7	18,0	18,7	28,7	0,7	0,2	2,5	6,9
Kitos prekės	1,9	1,4	1,2	16,6	-0,1	3,8	1,1	0,1	2,6	-0,9	2,5

5 lentelė

Prekių importo pagal valstybių grupes kaitos veiksniai

(importo pagal prekes aspektu)

2002 m., sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2001 m., sausio-rugsėjo mėn. proc.

	Iš viso	ES	CELPA	ELPA	NVS	Kitos šalys	Rusija	Vokietija	Latvija	Estija	JAV
Valstybių įtaka importui	12,3	9,7	1,3	0,8	-2,0	2,5	-2,8	3,3	-0,2	1,1	-0,4
Importas pagal valstybes iš viso	12,3	20,8	14,4	38,4	-6,8	20,2	-11,0	17,6	-3,5	47,4	-20,0
Gyvulininkystės produkcija	-0,6	0,1	0,0	-2,7	-1,6	-0,7	-0,6	0,2	-0,9	-1,8	-3,4
Augalinės kilmės produktai	0,0	-0,1	1,1	0,0	-0,4	0,2	-0,4	-0,1	-0,1	0,0	0,1
Gatavi maisto produktai	0,2	0,5	-1,6	-5,8	0,2	1,2	0,1	0,4	2,2	4,1	-1,7
Mineraliniai produktai	-2,5	0,0	-0,1	-0,9	-7,5	-2,2	-7,2	0,0	-6,1	0,3	-0,9
Chemijos pramonės produktai	0,6	0,7	2,8	0,1	-0,1	0,1	0,0	-0,1	0,3	0,3	-3,5
Plastikai, guma	0,6	1,4	3,4	-1,3	-0,7	-0,8	-0,8	1,6	-0,3	0,3	-10,1
Mediena	0,3	0,2	0,4	1,1	0,1	0,5	0,1	0,3	1,1	-0,7	0,2
Tekstilė	0,2	0,3	1,3	1,6	0,0	-0,8	-0,1	0,0	-3,0	0,0	0,0
Mašinos	3,2	5,0	2,0	-1,0	0,4	4,8	0,9	2,5	-0,4	11,4	-4,5
Transporto priemonės	8,3	9,7	1,1	43,2	-0,6	23,7	-0,8	10,8	2,1	30,6	9,5
Kitos prekės	2,1	3,0	4,0	3,9	3,3	-5,7	-2,0	2,1	1,7	3,0	-5,7

Paslaugos

. 2002 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2001 m. sausio-rugsėjo mėn., paslaugų eksportas padidėjo 12,8 procento (trečiąjį ketvirtį - 9,1 %). Daugiausia padidėjo kitų verslo paslaugų (reklamos, vadybos ir konsultavimo, prekybinio tarpininkavimo ir kitas paslaugas) eksportas (25,6 %).

Per 2002 m. devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, transporto paslaugų eksportas padidėjo 10,5 procento (trečiąjį ketvirtį - 5,5 %), kelionių paslaugų eksportas - atitinkamai 16,2 ir 12,4 procento, statybos - 79,1 ir 56,8 procento. Palyginti su visu paslaugų eksportu, transporto ir kelionių paslaugų eksportas sudarė atitinkamai 45,4 ir 34,9 procento. Per devynis šių metų mėnesius pajamų, gautų už tranzitinių krovinių gabenimą, padaugėjo 10,1 procento ir, palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, sudarė 40,8 procentų (atitinkamą 2001 m. laikotarpį buvo 40,9 %).

2002 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius sumažėjo 1,3 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 5,3 procento. Teigiamas kelionių balansas sudarė 588,6 mln. litų (trečiąjį ketvirtį - 274,9 mln. Lt).

2002 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, paslaugų importas padidėjo 13,8 procento (trečiąjį ketvirtį - 13,8 %). Šių metų devynių mėnesių bendras teigiamas paslaugų balansas siekė 1,6 mlrd. litų (2001 m. sausio-rugsėjo mėn. buvo 1,45 mlrd. Lt).

Pajamos

. 2002 m. devynių mėnesių neigiamas pajamų balansas buvo 619,7 mln. litų, arba 15,1 mln. litų didesnis negu atitinkamą 2001 m. laikotarpį. Palyginti su praėjusių metų devyniais mėnesiais, 41,1 mln. litų sumažėjo nerezidentams išmokėti dividendai už tiesiogines užsienio investicijas ir 43,8 mln. litų sumažėjo reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų). Sumažėjo ir valstybės skolos užsieniui aptarnavimo išlaidos. Palūkanos, išmokėtos už užsienio paskolas, gautas valstybės vardu, ir paskolas su valstybės garantija, sumažėjo 89,9 mln. litų. Kita vertus, sumažėjo teigiamas darbo pajamų balansas.

Einamieji pervedimai

. 2002 m. sausio-rugsėjo mėn. einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas ir sudarė 604,1 mln. litų (2001 m. sausio-rugsėjo mėn. - 720,7 mln. Lt).

Kapitalo ir finansinė sąskaita.

2002 m. devynių mėn. kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas sudarė 1,14 mlrd. litų. Palyginti su devyniais 2001 m. mėnesiais, jis padidėjo 328,9 mln. litų. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo sumažėjęs neigiamas kitų investicijų srautas ir padidėjęs tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautas. Teigiamas neatlygintinų kapitalo pervedimų balansas per ataskaitinį laikotarpį siekė 169 mln. litų. Gerokai padaugėjo išmokų, skirtų įvairiems investiciniams projektams Lietuvoje vykdyti (pvz. gautos išmokos iš ES paramos fondų (SAPARD ir ISPA).

6 lentelė
Kapitalo ir finansinės sąskaitos balanso ir ją sudarančių balansų pokyčiai bei šios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai 2002 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su 2001 m. sausio-rugsėjo mėn., proc.
	Pokytis	Veiksnių įtaka
Kapitalo ir finansinė sąskaita (su klaidomis ir praleidimais)	33,6	33,6
Kapitalo sąskaitos balansas	3926,2	15,9
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos	50,3	66,3
Grynasis investicijų portfelis	-91,2	-120,2
Grynosios finansinės išvestinės priemonės	105,1	-0,5
Kitos grynosios investicijos	-94,6	80,9
Oficialiosios tarptautinės atsargos	15,5	-14,9
Klaidos ir praleidimai	8,8	2,0

Investicijos užsienyje

. Per 2002 m. devynis mėnesius Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje padidėjo 143,7 mln. litų (trečiąjį ketvirtį - 272,5 mln. Lt). Šalies komerciniai bankai 479,2 mln. litų padidino savo investicijas į nerezidentų skolos vertybinius popierius, o jų indėliai ir korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose padidėjo 319,8 mln. litų. Bankų paskolos nerezidentams sumažėjo 927,2 mln. litų. Šalies ūkio subjektų tiesioginės investicijos užsienyje padidėjo 87,3 mln. litų, kito sektoriaus indėliai užsienio bankuose padidėjo 44,5 mln. litų, o įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas padidėjo 127,3 mln. litų.

Užsienio investicijos Lietuvoje. 2002 m. sausio-rugsėjo mėn. bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo 2,3 mlrd. litų (trečiąjį ketvirtį šis srautas buvo neigiamas - 549,3 mln. Lt). Palyginti su 2001 m. sausio-rugsėjo mėn., užsienio investicijų srautas sumažėjo 629,5 mln. litų. Bendrą užsienio investicijų srauto sumažėjimą lėmė sumažėjęs investicijų portfelio srautas ir padidėjęs neigiamas užsienio paskolų srautas.

Tiesioginiųužsienio investicijų srautas Lietuvoje per devynis 2002 m. mėnesius sudarė 2,15 mlrd. litų (iš to skaičiaus trečiąjį ketvirtį - 552,5 mln. Lt). Palyginti su devyniais 2001 m. mėnesiais, šių investicijų srautas padidėjo 765,5 mln. litų, arba 55,4 procento. Tiesioginių užsienio investicijų padidėjimą lėmė akcinės bendrovės „Žemės ūkio bankas“ ir AB „Lietuvos dujos“ privatizavimas bei Rusijos AB „Jukos Oil Corporation“ investicijos į AB „Mažeikių nafta“. 2002 m. sausio-rugsėjo mėn. įplaukų, klasifikuojamų kaip tiesioginės užsienio investicijos už privatizuotus objektus, buvo 187,5 mln. litų, reinvesticijų - 196,8 mln. litų.

2002 m. rugsėjo 30 d. akumuliuotos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 12,6 mlrd. litų (3,64 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 630 litų (1 051 euras) tiesioginių užsienio investicijų.

2002 m. sausio-rugsėjo mėn. daugiausia tiesioginių investicijų buvo į naftos produktų gamybą (785,3 mln. litų), finansinio tarpininkavimo veiklą (410,1 mln. litų), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (195,6 mln. litų), transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklą (154,8 mln. litų).

2002 m. rugsėjo 30 d. apdirbamajai pramonei teko 29,2 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, finansinio tarpininkavimo veiklai - 19,7 procento, didmeninei ir mažmeninei prekybai - 17,3 procento, transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloms - 17,4 procento.

Daugiausia lėšų yra investavę Švedijos investuotojai - 16,6 procento visų investicijų, Danijos - 16 procentų, Estijos 10,0 procento, Vokietijos 9,8, JAV - 8,8 procento. ES šalių investuotojams teko 59,6 procento visų investicijų, šalių kandidačių į ES - 15,4 procento.

Investicijų portfelis

. Per devynis 2002 m. mėnesius investicijų portfelio grynosios įplaukos sudarė 597,7 mln. litų. Šių investicijų srautą lėmė nerezidentams išplatinta Vyriausybės euroobligacijų emisija, už kurią buvo gauta 1,25 mlrd. litų. Trečiąjį šių metų ketvirtį, Vyriausybei išpirkus ankstesniais metais išplatintą euroobligacijų emisiją, investicijų portfelio srautas buvo neigiamas (797,8 mln. Lt).

Kitos užsienio investicijos.

Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas 2002 m. sausio-rugsėjo mėn. padidėjo 67,2 mln. litų. Trečiąjį ketvirtį šis įsiskolinimas sumažėjo 267,2 mln. litų. Nerezidentų indėlių šalies komerciniuose bankuose padaugėjo atitinkamai 177,6 ir 166,7 mln. litų. Kaip ir praėjusiais metais, bendras užsienio paskolų srautas Lietuvoje buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta) ir sudarė 651,9 mln. litų.

Oficialiosios tarptautinės atsargos

. 2002 m. devynių mėnesių oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (1,15 mlrd. Lt). Trečiąjį šių metų ketvirtį, išpirkus Vyriausybės euroobligacijas, šių atsargų sumažėjo - neigiamas srautas siekė 639,5 mln. litų. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos bankas iš šalies komercinių bankų nupirko 686,9 mln. litų bazinės valiutos daugiau negu jos pardavė, o operacijos su centrinės valdžios institucijomis padidino oficialiąsias tarptautines atsargas 200,7 mln. litų.

2002 m. devynių mėnesių šalies mokėjimų balanse klaidos ir praleidimai sudarė 252,3 mln. litų.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas

. 2002 m. rugsėjo 30 d. visas šalies finansinis užsienio turtas buvo 14 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 30,5 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas buvo 16,5 mlrd. litų. 2002 m. sausio-rugsėjo mėn. visas užsienio turtas padidėjo 1,5 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 1,2 mlrd. litų, todėl neigiamas tarptautinių investicijų balansas sumažėjo 255,2 mln. litų. 2002 m. trečiąjį ketvirtį šalies finansinis užsienio turtas sumažėjo 200,3 mln. litų, o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai 555,9 mln. litų. 2002 m. rugsėjo mėn. pabaigoje daugiausia šalies tarptautinių įsipareigojimų sudarė tiesioginės užsienio investicijos (41,2 procentų), gautos užsienio paskolos (24,4 procentų), investicijų portfelis (18,4 procentų) ir kitos investicijos (16 procentų).