2002 m. antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga
Einamoji sąskaita. 2002 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) siekė 1,09 mlrd. litų, o pirmojo pusmečio - 1,5 mlrd. litų. Palyginti su 2001 m. antruoju ketvirčiu, ESD padidėjo 2,2 karto, o palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, 45 procentais. Išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. antrąjį ketvirtį ESD sudarė 8,5 procento, o pirmąjį pusmetį - 6,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai, kad labai padidėjo ESD, lėmė pakitusios išorės ir vidaus ekonomikos raidos tendencijos. Lėta Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos raida neigiamai veikė Lietuvos prekių eksportą (ES šalims tenka pusė viso Lietuvos prekių eksporto). Tuo tarpu prekių importas padidėjo daugiau negu eksportas. Skirtumas buvo ypač ryškus antrąjį 2002 m. ketvirtį. Minėtą laikotarpį gerokai padidėjo (naujų) lengvųjų automobilių importas. Šį procesą skatino numatytas PVM mokesčio grąžinimo tvarkos pakeitimas (įsigaliojęs nuo š.m. liepos 1 d.).
Palyginti su ES ir kaimyninėmis šalimis, Lietuvos ūkio raida buvo gerokai spartesnė. Kartu pakito ir ją lemiančių veiksnių įtaka. Palyginti su praėjusiais metais, prekių eksporto įtaka sumažėjo, tačiau daug didesnę įtaką darė didėjančios vidaus investicijos, skatinančios prekių importą. Tai rodo gerokai padidėjęs investicinių prekių importas.
Užsienio prekyba. Gerokai padidėjęs lengvųjų automobilių reeksportas, paruoštų maisto produktų ir ilgalaikio plataus vartojimo prekių (baldų) eksportas lėmė bendrą prekių eksporto, o padidėjęs investicinių prekių ir lengvųjų automobilių importas - bendrą prekių importo padidėjimą. Tuo tarpu didžiausią dalį šalies eksporto struktūroje sudarantis mineralinių produktų (daugiausia naftos perdirbimo produktų) eksportas sumažėjo.
Pirmąjį 2002 m. pusmetį, palyginti su 2001 m. pirmuoju pusmečiu, mineralinių produktų eksportas sumažėjo 16,4 procento. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, mineralinių produktų eksportas sumažėjo nuo 25,8 iki 20,9 procento. Gerokai padidėjęs transporto priemonių eksportas padidino šios prekių grupės dalį, palyginti su visu eksportu, nuo 8,1 iki 11,8 procento.
Pirmąjį 2002 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, prekių eksportas į ES šalis padidėjo 8 procentais (2001 m. pirmąjį pusmetį - 26,7 %). Tačiau nepaisant naftos produktų eksporto, prekių eksportas į ES šalis padidėjo tik 1,1 procento. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, eksportas į ES šalis padidėjo nuo 48,2 iki 50,4 procento. Per ataskaitinį laikotarpį prekių eksportas į NVS šalis padidėjo 25,5 procento, iš to skaičiaus į Rusiją net 55,2 procento. Padidėjęs transporto priemonių eksportas (lengvųjų automobilių reeksportas) į Rusiją sudarė beveik du trečdalius viso eksporto į Rusiją padidėjimo vertės. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, eksportas į NVS šalis padidėjo nuo 17,4 iki 21,2 procento.
Prekių importas (importuotos prekės paskirstytos pagal valstybę siuntėją) iš ES šalių padidėjo 24,5 procento, o iš NVS šalių sumažėjo 13,6 procento. Palyginti su visu importu, prekių importas iš ES šalių sudarė 51,0 procento, o importas iš NVS šalių - 24,0 procento.
Paslaugos. 2002 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, paslaugų eksportas padidėjo 12 procentų (antrąjį ketvirtį - 16,3 %). Daugiausia padidėjo kitų verslo paslaugų eksportas (39,6 %), apimantis reklamos, vadybos ir konsultavimo, prekybinio tarpininkavimo ir kitas paslaugas.
2002 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, transporto paslaugų eksportas padidėjo 13 procentų (antrąjį ketvirtį - 17,7 %), kelionių paslaugų eksportas atitinkamai 7 ir 12 procentų, statybos - 2,1 karto. Transporto ir kelionių paslaugų eksportas, palyginti su visu paslaugų eksportu, sudarė atitinkamai 49,8 ir 29,4 procento.
2002 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2001 m. pirmuoju pusmečiu, laikinai atvykusių į Lietuvą užsieniečių skaičius padidėjo 0,6 procento, o laikinai išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius - 6,3 procento. Teigiamas kelionių balansas sudarė 251,5 mln. litų (antrąjį ketvirtį - 167,1 mln. Lt).
Per pirmąjį šių metų pusmetį pajamų, gautų už tranzitinių krovinių gabenimą, padaugėjo 11 procentų ir, palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, jos sudarė 40,8 procento (2001 m. pirmąjį pusmetį buvo 41,5 %).
Pirmąjį 2002 m. pusmetį, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, paslaugų importas padidėjo 12,3 procento (antrąjį ketvirtį - 12,9 %). Šių metų pirmojo pusmečio bendras teigiamas paslaugų balansas padidėjo 98,7 mln. litų.
Pajamos. Pirmąjį 2002 m. pusmetį neigiamas pajamų balansas buvo 505,4 mln. litų, arba 4,1 mln. litų mažesnis negu pirmąjį 2001 m. pusmetį. Palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padaugėjo nerezidentams išmokėtų palūkanų už Vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius (69,3 mln. Lt), bet 65 mln. litų sumažėjo išmokėtų palūkanų už užsienio paskolas, gautas valstybės vardu, ir paskolas su valstybės garantija. Antrąjį 2002 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, neigiamas pajamų balansas padidėjo 116,6 mln. litų. Antrąjį 2002 m. ketvirtį dividendai, išmokėti nerezidentams už tiesiogines užsienio investicijas, padidėjo 117,3 mln. litų, reinvesticijos (į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtrauktos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodytos tarp tiesioginių užsienio investicijų) sumažėjo 32,6 mln. litų.
Einamieji pervedimai. 2002 m. pirmąjį pusmetį einamųjų pervedimų balansas buvo teigiamas ir sudarė 358,6 mln. litų (2001 m. pirmąjį pusmetį - 457,2 mln. Lt). Einamųjų neatlygintinų pervedimų sumažėjo todėl, kad gerokai padaugėjo neatlygintinų kapitalo pervedimų, t. y. išmokų, skirtų įvairiems investiciniams projektams Lietuvoje vykdyti (pvz. gautos išmokos iš ES struktūrinių sureguliavimo fondų (SAPARD ir ISPA). Duomenys apie kapitalo pervedimus pateikiami mokėjimų balanso kapitalo sąskaitoje.
Kapitalo ir finansinė sąskaita. 2002 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2001 m. pirmuoju pusmečiu, kapitalo ir finansinės sąskaitų balansas padidėjo 301,1 mln. litų. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo antrąjį ketvirtį padidėję kitų investicijų ir tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje srautai.
Investicijos užsienyje. 2002 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje padidėjo tik 10,2 mln. litų. Šalies komerciniai bankai gerokai daugiau investavo į nerezidentų skolos vertybinius popierius (395,8 mln. Lt), o kitų šalies ūkio subjektų indėliai ir korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose padidėjo 352,9 mln. litų. Kita vertus, bankų paskolos nerezidentams sumažėjo 975,3 mln. litų.
Užsienio investicijos Lietuvoje. 2002 m. pirmąjį pusmetį bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo 2,8 mlrd. litų (iš to skaičiaus antrąjį ketvirtį - 2,7 mlrd. Lt). Palyginti su 2001 m. pirmuoju pusmečiu, užsienio investicijų srautas padidėjo beveik 1,2 mlrd. litų. Einamosios sąskaitos finansavimas užsienio kapitalo investicijomis, kurios nedidina skolos užsieniui (investicijos į akcinį kapitalą ir reinvesticijos), sudarė 65,2 procento einamosios sąskaitos deficito (2001 m. pirmąjį pusmetį buvo 78,1 %). Nors 2002 m. antrąjį ketvirtį valstybės konsoliduoto biudžeto deficitas kiek padidėjo, jo įtaka ESD padidėjimui buvo nedidelė.
Tiesioginiųužsienio investicijų srautas Lietuvoje 2002 m. pirmąjį pusmetį sudarė beveik 1,6 mlrd. litų (iš to skaičiaus antrąjį ketvirtį - 1,28 mlrd. Lt). Palyginti su pirmuoju 2001 m. pusmečiu, šių investicijų srautas padidėjo 515 mln. litų, arba 47,7 procento. Tiesioginių užsienio investicijų padidėjimą pirmąjį šių metų pusmetį lėmė sėkmingas akcinės bendrovės „Žemės ūkio bankas“ ir AB „Lietuvos dujos“ privatizavimas bei Rusijos AB „Jukos Oil Corporation“ investicijos į AB „Mažeikių nafta“. 2002 m. pirmąjį pusmetį įplaukų, klasifikuojamų kaip tiesioginės užsienio investicijos už privatizuotus objektus, buvo 187 mln. litų, reinvesticijų ? 131,7 mln. litų.
2002 m. birželio 30 d. akumuliuotos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 12,07 mlrd. litų (3,49 mlrd. eurų, arba 3,47 mlrd. JAV dol.). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 478 litai (1007 eurai, arba 1000 JAV dol.) tiesioginių užsienio investicijų.
2002 m. pirmąjį pusmetį daugiausia tiesioginių investicijų buvo į naftos produktų gamybą (801.6 mln. litų), finansinio tarpininkavimo veiklą (153,5 mln. litų), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (133,6 mln. litų), transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veiklą (108,5 mln. litų).
2002 m. birželio 30 d. apdirbamajai pramonei teko 29,8 procento visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje, finansinio tarpininkavimo veiklai - 19,6 procento, didmeninei ir mažmeninei prekybai - 17,7 procento, transporto, sandėliavimo ir nuotolinių ryšių veikloms - 17,3 procento.
Daugiausia lėšų yra investavę Danijos investuotojai - 16,6 procento visų investicijų, Švedijos - 16,2, JAV - 10,2 procento, Vokietija ir Estija - po 9,6 procento. ES šalių investuotojams teko 60,6 procento visų investicijų, šalims kandidatėms į ES - 13,5 procento.
Investicijų portfelis. Pirmąjį 2002 m. pusmetį investicijų portfelio įplaukos sudarė 1,39 mlrd. litų. Tokį didelį šių investicijų srautą lėmė nerezidentams išplatinta Vyriausybės euroobligacijų emisija, už kurią buvo gauta 1,25 mlrd. litų.
Kitos užsienio investicijos. Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas 2002 m. pirmąjį pusmetį padidėjo 334,4 mln. litų, iš to skaičiaus antrąjį ketvirtį - 379 mln. litų. Nerezidentų indėlių šalies komerciniuose bankuose padaugėjo atitinkamai 10,9 ir 50 mln. litų. Kaip ir praėjusiais metais bendras užsienio paskolų srautas Lietuvoje buvo neigiamas (daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta negu gauta) ir sudarė 410 mln. litų.
Oficialiosios tarptautinės atsargos. 2002 m. pirmąjį pusmetį oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (1,79 mlrd. Lt). Per antrąjį šių metų ketvirtį šių atsargų srautas siekė 1,57 mlrd. litų. Įplaukos, gautos už išplatintas Vyriausybės euroobligacijas, ir nulėmė didelį oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimą. Be to, per pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas iš šalies komercinių bankų nupirko 660,5 mln. litų bazinės valiutos daugiau negu jos pardavė. 2002 m. birželio 30 d. grynosios oficialiosios tarptautinės atsargos (be aukso vertės), skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė 3,4 mėnesio (metų pradžioje buvo 2,9 mėn.).
2002 m. pirmojo pusmečio šalies mokėjimų balanse klaidos ir praleidimai sudarė 416,5 mln. litų.
Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas. 2002 m. birželio 30 d. visas šalies finansinis užsienio turtas buvo 13,98 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 31,1 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas buvo 17,12 mlrd. litų. 2002 m. pirmąjį pusmetį visas užsienio turtas padidėjo 1,47 mlrd. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 1,77 mlrd. litų, o neigiamas tarptautinių investicijų balansas - 297,7 mln. litų. 2002 m. pirmojo pusmečio pabaigoje daugiausia šalies tarptautinių įsipareigojimų sudarė tiesioginės užsienio investicijos (38,8 %), gautos užsienio paskolos (24,4 %), investicijų portfelis (20,6 %) ir kitos investicijos (16,2 %).