Išleistas antrasis 2002 m. Lietuvos banko mokslinio žurnalo „Pinigų studijos“ numeris, kuriame ekonomikos bei finansų specialistai analizuoja pinigų, bankininkystės ir finansų, ekonomikos teorijos ir praktikos klausimus.
Lino Šadžius straipsnyje „Lietuvos šiuolaikinės bankininkystės raidos pradžia (1988?1990 m.)“ apžvelgia ir tiria Lietuvos šiuolaikinės bankų sistemos kūrimosi ištakas, parodo pinigų ir bankų vietą šalies ekonominio savarankiškumo koncepcijoje. Straipsnyje gausu dokumentinės medžiagos, kurią autorius naudoja savo teiginiams ir vertinimams pagrįsti.
Igor Vetlov straipsnis „Lietuvos kainų kitimas ir jo veiksniai“ skirtas pastarojo dešimtmečio Lietuvos infliacijos retrospektyvinei analizei. Infliacija nagrinėjama išskaidant laikotarpį į du etapus: iki ir po lito susiejimo su bazine valiuta. Kiekvienu laikotarpiu trumpai apžvelgiamos kainų kitimo tendencijos, nusakomi svarbiausi veiksniai, nulėmę tokius kainų pokyčius. Atlikta Lietuvos kainų lankstumo analizė, išnagrinėtos didelės infliacijos pastovumo šalyje priežastys po to, kai buvo baigta kainų liberalizavimo reforma.
Daliaus Raškinio ir Vismanto Raškinio straipsnyje „Finansų įstaigų priežiūra: tendencijos ir alternatyvos“ aptariami pagrindiniai finansų įstaigų priežiūros tikslai ir rūšys, analizuojamas priežiūros veiksmingumo klausimas, apžvelgiama įvairiose šalyse sutinkama priežiūros modelių ir priežiūros tarnybų įvairovė.
Eduardo Remeco straipsnyje „XVI a. Monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje“ aptariama XVI a. monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje remiantis pavieniaismonetų radiniais ir monetų lobiais. Aprašomas monetų emisijų kiekis, jų cirkuliacijos trukmė, atsiradimo priežastys ir vaidmuo vairiaislaikotarpiais.
Michael Bolle ir Hanns-Dieter Jacobsen straipsnyje „Nauja rizika ateityje: euro zonos plėtra į rytus“ apžvelgiama, kokį poveikį turės Euro zonos plėtra į Rytus šalių kandidačių politikai ir rinkoms, taip pat, atsižvelgiant į su naryste susijusi rizika.
Žilvino Kalinausko apžvalgoje „2001 m. Baltijos valstybių mokėjimų balansų palyginamoji analizė“ išnagrinėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokėjimų balansai, pateikta palyginamoji jų rodiklių analizė ir įvertintas einamųjų sąskaitų priimtinumas.