2002 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso apžvalga

2002 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) buvo 406,7 mln. litų. Palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, ESD sumažėjo 139,6 mln. litų, arba 25,5 procento. 2002 m. pirmąjį ketvirtį ESD sudarė apie 3,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

1 lentelė. ESD bei ESD ir BVP santykio ketvirčių duomenys 2002 ir 2001 metais.

	2002 m. I ketv.	2001 m.				2001 m.
		I ketv.	II ketv.	III ketv.	IV ketv.
Einamosios sąskaitos deficitas, mln. litų	-406,7	-546,3	-485,7	-7,27	-1255,74	-2294,96
Palyginti su BVP, %	-3,6	-5,1	-4,0	-0,06	-10,1	-4,8

Šių metų pirmojo ketvirčio ESD pokytį daugiausia lėmė sumažėjęs užsienio prekybos deficitas. Kitų veiksnių įtaka (pvz., pagerėjęs paslaugų ir pajamų balansas) buvo gerokai mažesnė, o einamųjų pervedimų balanso pokytis veikė priešingai, t. y., nors ir nedaug, bet didino ESD.

2 lentelė. ESD ir jį sudarančių balansų pokyčiai bei ESD pokytį nulėmę veiksniai (2002 m. pirmasis ketvirtis, palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, %).

	Pokytis	Veiksnių įtaka
ESD	-25,5
Prekybos balansas	-13,8	-23,5
Paslaugų balansas	0,8	-0,6
Pajamų balansas	-20,2	-9,0
Einamųjų pervedimų balansas	-19,9	7,6

2002 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, kapitalo ir finansinės sąskaitos balansas sumažėjo 48 procentais. Šį pokytį daugiausiai lėmė investicijų portfelio srauto sumažėjimas.

Užsienio prekyba

. Padidėjęs lengvųjų automobilių reeksportas ir maisto produktų bei ilgalaikio plataus vartojimo prekių eksportas lėmė bendrą prekių eksporto, o padidėjęs investicinių prekių ir lengvųjų automobilių importas - bendrą prekių importo padidėjimą pirmąjį šių metų ketvirtį. Tuo tarpu didžiausią dalį šalies eksporto struktūroje sudarančių mineralinių produktų (daugiausia naftos perdirbimo produktų) eksportas sumažėjo.

3 lentelė. Pagrindinių prekių grupių eksporto ir importo pokyčiai (2002 m. pirmasis ketvirtis, palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, %).

	Eksportas	Importas
Investicinės prekės	23,4	33,9
Vartojimo prekės	8,5	13,8
Maisto produktai skirti vartoti namų ūkyje	11,3	9,5
Ilgalaikio plataus vartojimo prekės	43,2	32,7
Lengvieji automobiliai	86,1	76,1
Benzinas	-37,7	3,8

Nors toliau didėjo mineralinių prekių eksportas į ES šalis, gerokai sumažėjęs šių prekių eksportas į kitas šalis lėmė tai, jog bendras mineralinių produktų eksportas sumažėjo 23,5 procento. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, mineralinių produktų eksportas sumažėjo nuo 24,9 iki 18,9 procento, o transporto priemonių eksportas padidėjo nuo 7,2 iki 10,8 procento, maisto produktų - nuo 3,8 iki 4,6 procento.

2002 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2001 m. ketvirčiu, mineralinių produktų importas sumažėjo 25,3 procento, o mašinų ir įrengimų bei transporto priemonių importas padidėjo: atitinkamai - 14,3 % ir 72,7 %. Nors lengvųjų automobilių eksportuojama buvo daugiau negu importuojama, automobilių importo vertė beveik 162 mln. litų buvo didesnė nei šių prekių eksporto vertė. Tai rodo padidėjusią naujų automobilių paklausą vidaus rinkoje.

Palyginti lėta ES šalių ūkio raida lėmė tai, kad 2002 m. pirmąjį ketvirtį, prekių eksportas į ES šalis padidėjo tik 5,9 procento (2001 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 25,3 %). Tačiau nepaisant to, palyginti su visu Lietuvos eksportu, eksportas į ES šalis padidėjo nuo 49,2 iki 51,5 procento. Per ataskaitinį laikotarpį prekių eksportas į NVS šalis padidėjo 24,2 procento, iš to skaičiaus į Rusiją - 65,9 procento. Palyginti su visu Lietuvos eksportu, eksportas į NVS šalis padidėjo nuo 16,8 iki 20,6 procento.

Prekių importas (importuotos prekės paskirstytos pagal valstybę siuntėją) iš ES šalių padidėjo 20,2 procento, o iš NVS šalių sumažėjo 17 procentų. Palyginti su visu importu, prekių importas iš ES šalių sudarė 50,1 procento, o importas iš NVS šalių - 25,4 procento.

1-2 diagramos. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos partneriai.

Paslaugos

. 2002 m., pirmąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2001 m. ketvirčiu, paslaugų eksportas padidėjo 6,8 procento. Daugiausia padidėjo kitų verslo paslaugų eksportas (46,6 %), apimantis reklamos, vadybos ir konsultavimo, prekybinio tarpininkavimo ir kt. paslaugas.

Per ataskaitinį laikotarpį transporto paslaugų eksportas padidėjo 7,9 procento, o kelionių paslaugų eksportas sumažėjo 0,4 procento. Transporto ir kelionių paslaugų eksportas, palyginti su visu paslaugų eksportu, atitinkamai sudarė 52,3 ir 25,3 procento. 

Pajamų, gautų už tranzitinių krovinių gabenimą, padaugėjo 8,1 procento ir, palyginti su visu transporto paslaugų eksportu, jos sudarė 42,8 procento.

2002 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, paslaugų importas padidėjo 11,4 procento. Šių metų pirmojo ketvirčio bendras teigiamas paslaugų balansas padidėjo tik 3,3 mln. litų.

Pajamos

. 2002 m. pirmąjį ketvirtį neigiamas pajamų balansas buvo 194,4 mln. litų, t.y. 49,1 mln. litų mažesnis negu pirmąjį 2001 m. ketvirtį. Daugiausia nerezidentams priklausančių išmokų sudarė palūkanos, išmokėtos už Vyriausybės išleistas euroobligacijas (96 mln.Lt). Tuo tarpu dividendų, išmokėtų nerezidentams už tiesiogines užsienio investicijas, sumažėjo 56,9 mln. litų, reinvesticijų (kurios į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą įtraukiamos kaip išmokos nerezidentams, o finansinėje sąskaitoje parodomos tarp tiesioginių užsienio investicijų) sumažėjo 24,4 mln. litų, palūkanų už užsienio paskolas, gautas valstybės vardu, ir paskolas su valstybės garantija - 33,8 mln. litų.

Kapitalo ir finansinė sąskaita. Investicijos užsienyje

. 2002 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ūkio subjektų investicijos užsienyje sumažėjo 489,1 mln. litų. Tai atsitiko dėl to, kad bankų sektoriaus investicijos užsienyje sumažėjo 515,82 mln. litų, o kitų ūkio subjektų investicijos užsienyje padidėjo 26,7 mln. litų.

4 lentelė. Kapitalo ir finansinės sąskaitos balanso ir ją sudarančių balansų pokyčiai bei šios sąskaitos pokytį nulėmę veiksniai (2002 m. pirmasis ketvirtis, palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, %).

	Pokytis	Veiksnių įtaka
Kapitalo ir finansinė sąskaita (su klaidomis ir praleidimais)	-25,5
Kapitalo sąskaitos balansas	889,3	4,1
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos	-24,7	-19,4
Grynasis investicijų portfelis	-100,8	-165,5
Grynosios finansinės išvestinės priemonės	142,0	0,9
Grynosios kitos investicijos	131,2	196,8
Oficialiosios tarptautinės atsargos	-196,4	-81,9
Klaidos ir praleidimai	111,3	39,4

Užsienio investicijos Lietuvoje

. 2002 m. pirmąjį ketvirtį bendrų užsienio investicijų Lietuvoje srautas buvo 90,4 mln. litų. Palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, užsienio investicijų srautas sumažėjo 1,39 mlrd. litų. Gerokai sumažėjusios investicijų portfelio įplaukos (Vyriausybės išleistos euroobligacijos buvo išplatintos antrąjį ketvirtį) ir padidėjusi komercinių bankų grąžintų paskolų užsieniui suma lėmė bendro užsienio investicijų srauto sumažėjimą. Einamosios sąskaitos finansavimas užsienio kapitalo investicijomis, kurios nedidina skolos užsieniui, (investicijos į akcinį kapitalą ir reinvesticijos) sudarė 76,7 procento einamosios sąskaitos deficito (2001 m. pirmąjį ketvirtį buvo 64 procentai).

Tiesioginių

užsienio investicijų srautas Lietuvoje 2002 m. pirmąjį ketvirtį siekė 318,5 mln. litų. Palyginti su 2001 m. pirmuoju ketvirčiu, šių investicijų srautas sumažėjo 112,2 mln. litų, arba 26,1 procento. 2002 m. pirmąjį ketvirtį įplaukų, klasifikuojamų kaip tiesioginės užsienio investicijos už privatizuotus objektus, buvo 71 mln. litų, reinvesticijų - 82,1 mln. litų (2001 m. pirmąjį ketvirtį buvo 106,5 mln. Lt).

2002 m. kovo 31 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo 10,89 mlrd. litų (3,15 mlrd. eurų, arba 2,75 mlrd. JAV dol.). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 3 137 litai (908 eurai, arba 792 JAV dol.) tiesioginių užsienio investicijų.

Investicijų portfelis. 2002 m. pirmąjį ketvirtį investicijų portfelio įplaukos siekė 126,9 mln. litų. Daugiausia įplaukų buvo gauta už nerezidentams išplatintus skolos vertybinius popierius. Vyriausybės įplaukos iš minėto šaltinio buvo 136,5 mln. litų, o kitų sektorių (ne bankų) įsipareigojimai sumažėjo 22,5 mln. litų.

Kitos užsienio investicijos.

Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas 2002 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 44,6 mln. litų. Nerezidentų indėlių šalies komerciniuose bankuose sumažėjo 38,7 mln. litų. Neigiamas užsienio paskolų srautas (t. y. daugiau užsienio paskolų buvo grąžinta nei gauta) siekė 450,5 mln. litų, (komercinių bankų neigiamas paskolų srautas - 390,7 mln. litų).

Oficialiosios tarptautinės atsargos

. 2002 m. pirmąjį ketvirtį oficialiųjų tarptautinių atsargų srautas buvo teigiamas (219,5 mln. litų). Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos bankas iš šalies komercinių bankų nupirko 111,7 mln. litų užsienio valiutos daugiau negu jos pardavė. Be to, tarptautinių atsargų padidėjimui turėjo įtakos ir Vyriausybės operacijos konvertuojamosiomis valiutomis. 2002 m. kovo 31 d. grynosios oficialiosios tarptautinės atsargos (be aukso vertės), skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė 3,2 mėnesio (metų pradžioje buvo 2,9 mėn.).

2002 m. pirmojo ketvirčio šalies mokėjimų balanse klaidos ir praleidimai buvo 21,9 mln. litų.

Lietuvos Respublikos tarptautinių investicijų balansas

. 2002 m. kovo 31 d. visas šalies finansinis užsienio turtas buvo 12,2 mlrd. litų, o visi šalies tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 29,1 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas buvo 16,9 mlrd. litų. 2002 m. pirmąjį ketvirtį visas užsienio turtas sumažėjo 264,3 mln. litų, tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 226 mln. litų, o neigiamas tarptautinių investicijų balansas padidėjo 38,3 mln. litų. 2002 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje daugiausia šalies tarptautinių įsipareigojimų sudarė tiesioginės užsienio investicijos (37,4 %), gautos užsienio paskolos (27,6 %), investicijų portfelis (18,1 %), kitos investicijos (16,9 %).