2010 m. Lietuvos valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalga

Lietuvos valiutinių išvestinių priemonių rinka per trejus metus išaugo 40 procentų, nepaisant ekonominių sunkumų

Lietuvos bankas jau trečią kartą dalyvavo rengiant pasaulio valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgą, kuri atskleidė, kaip plėtojasi Lietuvos išvestinių finansinių priemonių rinka. Pasaulinę apžvalgą parengė Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB) kartu su 53 šalių centriniais bankais ir centrinėmis pinigų institucijomis. Šiandien skelbiama apžvalga parengta atlikus tyrimą, kuris vykdomas kas treji metai.

„Tyrimo tikslas - gauti išsamią ir tarptautiniu mastu palyginamą statistinę informaciją apie valiutų ir nebiržos išvestinių finansinių priemonių rinkų mastą ir struktūrą. Tai išskirtinis ir vienintelis, drįsčiau teigti, visaapimantis ir patikimas tyrimas, kuris nuo 1996 metų teikia finansų rinkoms svarbiausius orientyrus. Visi kiti tyrimai yra tik daliniai arba tik lokalūs bandymai palyginti su šiuo kelrodiniu Tarptautinių atsiskaitymų banko tyrimu“, - sakė Lietuvos banko Statistikos departamento direktorius Rimantas Vaicenavičius.

Į šiemet balandžio mėnesį atlikto tyrimo pasaulinę apžvalgą pateko apie 1 300 svarbiausių pasaulyje rinkos dalyvių duomenys apie tradicinius valiutų rinkos sandorius (neatidėliotinuosius, išankstinius ir apsikeitimo) ir nebiržos išvestinius sandorius. Atliekant tyrimą Lietuvoje dalyvavo septyni komerciniai bankai, kurių dalis šalies valiutų ir išvestinių priemonių rinkose siekia net 97 procentus.

Lietuvos valiutinių išvestinių priemonių rinka per trejus metus išaugo 40 procentų, nepaisant ekonominių sunkumų. Lietuvoje valiutų rinkos apyvarta 2010 metų balandžio mėnesį buvo 24,2 mlrd. JAV dolerių (arba per darbo dieną sudaromų sandorių vidutinė apyvarta siekė 1,1 mln. JAV dolerių). Valiutų apsikeitimo sandoriai sudarė 74 procentus, neatidėliotini sandoriai - 23 procentus mėnesio apyvartos (1 lentelė).

Lietuvos banko statistikos specialistai pažymi, kad mūsų šalies išvestinių priemonių rinka tampa vis labiau koncentruota svarbiausiuose Lietuvos bankuose. Valiutų rinkos dalyviai Lietuvoje daugiausia sandorių sudarė su kitais apklaustais Lietuvos bankais (80 %). Sandoriai, sudaryti su kitomis finansinėmis institucijomis, siekė 8 procentus, o su nefinansinėmis institucijomis - 11 procentų.

Nors Lietuvos valiutų rinkoje daugiausia prekiaujama eurais, tačiau išvestinių finansinių priemonių, kurių viena valiutų yra litai, sudarytų sandorių apyvarta sudarė net 83 procentus (2 lentelė). Vyraujanti nelietuviškų valiutų euro ir dolerio pora sudarė 8,5 procento sandorių.

Valiutų ir palūkanų normos nebiržos išvestinių priemonių rinka Lietuvoje ne tik kukli, bet per trejus metus sumažėjo 54 procentais (3 lentelė). 2010 m. balandžio mėn. sandorių apyvarta joje buvo 429 mln. JAV dolerių.

Išankstiniai pasaulio valiutų ir išvestinių finansinių priemonių rinkų apžvalgos duomenys skelbiami TAB interneto svetainėje, kurioje pateikiami ir Lietuvos banko duomenys, kurie surinkti 2004, 2007 ir 2010 metais.

1 lentelė. Lietuvos valiutų rinkos apyvarta¹ pagal sandorius, sandorių dalyvius ir trukmę

(nominaliosios arba sąlyginės sandorių sumos balandžio mėn.; mln. JAV dolerių)

¹ Šioje ir kitose lentelėse apyvarta pakoreguota pašalinus besidubliuojančius sandorius tarp atskaitingų agentų.

 2 lentelė. Lietuvos valiutų rinkos apyvarta pagal valiutų poras

(nominaliosios arba sąlyginės sandorių sumos balandžio mėn.; mln. JAV dolerių)

3 lentelė. Lietuvos nebiržos išvestinių finansinių priemonių rinkos apyvarta pagal sandorius ir sandorių dalyvius

(nominaliosios arba sąlyginės sandorių sumos balandžio mėn.; mln. JAV dolerių)