Reinoldijus Šarkinas: pernai bankai pasiekė neblogus rezultatus sunkiomis sąlygomis

Spausdinti Naujienų prenumerata RSS

2010-09-22

Šiandien Vilniuje Lietuvos banke įvykusioje spaudos konferencijoje pristatyti šalies bankininkystės veiklos 2009 metais rezultatai. Juos vertindamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pažymėjo

- Pagrindinis dalykas yra tai, kad Lietuvos bankų sistema pernai veikė stabiliai. Vyko kreditavimas, buvo sukaupti pakankami rezervai. Nežiūrint sunkmečio, ūkio situacijos, nė vienam šalies bankui nereikėjo nei centrinio banko, nei Vyriausybės pagalbos, visus klausimus bankai sprendė patys. Mes manome, kad bankai buvo tinkamai pasiruošę ir pasiekė tikrai neblogus rezultatus šitomis sunkiomis sąlygomis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas teigiamai įvertino bankų akcininkų pastangas užtikrinant stabilią Lietuvos komercinių bankų veiklą. Jis taip pat nurodė, jog išlaikyti šalies bankų sistemos stabilumą padėjo tarptautinius reikalavimus atitinkanti kredito įstaigų priežiūra.

Reinoldijus Šarkinas apie sektoriaus artimą ateitį kalbėjo taip:

- Šiemet laukiame, kad bankinė sistema dar turės didinti atidėjimus paskoloms, bent metų pradžioje, bet ne tiek, kiek jų buvo padaryta pernai. Laukiame, kad kai kurie bankai gali pasiekti geresnių nei pernai rezultatų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad praėjusių metų pabaigoje pradėjusios mažėti tarpbankinių paskolų litais (VILIBOR) palūkanų normos artėja ir ateityje gali dar labiau priartėti prie vidutinių Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normų (EURIBOR).

- Matyt, didėja pasitikėjimas litu, baigėsi kalbos apie devalvavimą ir apie panašius dalykus, todėl situacija dėl palūkanų normos keičiasi, - sakė Reinoldijus Šarkinas.

Atsakydamas į klausimą apie „užmojus Lietuvoje įvesti eurą 2014 metais“ Reinoldijus Šarkinas kalbėjo:

- Manau, kad tai realu. Dabar vienintelė problema - tik dėl valstybės biudžeto deficito, kuris didesnis kelis kartus nei reikia pagal Mastrichto kriterijų. Europos Komisija reikalauja, kad Lietuva laikytųsi 3 procentų biudžeto deficito rodiklio 2012 metais. Jeigu taip ir bus, tai 2013 metais galėtų būti priimti reikalingi sprendimai dėl euro įvedimo Lietuvoje, ir jis būtų įvestas nuo 2014 metų.

Spaudos konferencijos dalyviams buvo pateikta išsami Lietuvos banko parengta kredito įstaigų veiklos Lietuvoje 2009 metais rezultatų apžvalga. Reinoldijus Šarkinas akcentavo jos pagrindinius momentus.

2009 metų pabaigoje veikiančių šalies bankų turtas (aktyvai), neaudituotų finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 84,3 mlrd. Lt ir per metus sumažėjo 5,5 mlrd. Lt, arba 6,1 proc. Klientams suteiktos paskolos per metus sumažėjo 10,1 mlrd. Lt, arba 14,1 proc., ir sudarė 61,4 mlrd. Lt. Daugiausia sumažėjo paskolos privačioms įmonėms - 17 proc., mažiausiai - būsto paskolos: jos sumažėjo tik 2 proc. Kitaip buvo su bankuose laikomais indėliais: 2010 metų sausio 1 dieną jie sudarė 41,1 mlrd. Lt ir per metus išaugo 7,4 proc., arba 2,8 mlrd. Lt. Didžiausią įtaką metiniam indėlių išaugimui turėjo 1 mlrd. Lt (89 proc.) išaugę bankuose laikomos valdžios institucijų lėšos. Gyventojų indėlių padaugėjo 608 mln. Lt, arba 2,5 proc. Per metus užsienyje investuoto turto dalis padidėjo nuo 11,9 proc. iki 17,2 proc. Didžiąją bankų aktyvų dalį sudaro užsienio valiuta denominuotas turtas, kurio dalis nuosekliai didėjo ir 2009 metais. Per metus užsienio valiuta denominuoto turto dalis padidėjo 8,4 proc. punkto ir sudarė 72,9 proc.

Reinoldijus Šarkinas minėjo, kad šalies bankų visi įsiskolinimai patronuojantiems bankams pernai sumažėjo daugiau kaip 6 mlrd. Lt ir 2010 metų sausio 1 d. sudarė 30,9 mlrd. Lt (be subordinuotų paskolų).

- Tiek tebėra pritraukta lėšų į Lietuvos bankus iš patronuojančių bankų, - paaiškino Reinoldijus Šarkinas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas apibūdino ir paskolų kokybę. Jis pažymėjo, kad paskolų vertės sumažėjimas (pasak Reinoldijaus Šarkino, „anksčiau vadinome atidėjimais paskoloms“) sudarė 4,78 mlrd. Lt, arba 7,2 proc. visų paskolų. Didžioji dalis nuvertėjimo teko privačioms įmonėms suteiktoms paskoloms. Paskolų būstui vertės sumažėjimas buvo tik 1,8 proc.

Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, kad 2009 metais visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodikliai nuolat viršijo 40 proc. 2010 metų sausio 1 dienos duomenimis, likvidumo rodiklis siekė 49,85 proc. Lietuvos banko nustatytas minimalus likvidumo rodiklio dydis turi būti 30 proc. 2010 m. sausio 1 d. duomenimis, kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 14,21 proc. (normatyvas yra 8 proc.).

2009 metais šalies bankinė sistema dirbo nuostolingai. Bendras bankų sistemos veiklos nuostolis siekė 2,95 mlrd. Lt (toks rezultatas po to, kai AB SEB banko akcininkas papildomais įnašais padengė dalį dukterinio banko 2009 metų nuostolių).

Bankų sistemos įstatinis (įregistruotas akcinis) kapitalas 2009 metais padidėjo 1 mlrd. Lt ir 2010 metų sausio 1 dieną sudarė 4,6 mlrd. Lt. Pasakęs tą skaičių Reinoldijus Šarkinas pažymėjo:

- Su tokiu kapitalu bankai vykdytų kapitalo pakankamumo normatyvą, jeigu prisiimtų dar 26 milijardus litų pagal riziką įvertintų aktyvų, arba dar 50 proc. galėtų padidinti atidėjimus paskoloms.

Atsakydamas į klausimą dėl bankų kreditavimo dabartinės politikos ir esą „verslui sunku gauti paskolų“, Reinoldijus Šarkinas sakė:

- Neginu bankų ir nesakau, kad jie visi labai gerai kredituoja ūkį. Yra tokių, kurie labai sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. <...> Bet praktiškai yra kritusi ir paskolų paklausa, ji žymiai mažesnė nei buvo. Kreditavimas vyksta - bankai pernai naujų paskolų išdavė daugiau kaip 6 milijardus litų. Būsto paskolų beveik nesumažėjo.

Pasak Reinoldijaus Šarkino, bankai lėšų paskoloms turi, bet ūkyje turi būti paklausa joms.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas atsakė ir į kitus žurnalistų klausimus.

Naujausia komercinių bankų, Lietuvos centrinės kredito unijos, kredito unijų veiklos apžvalga paskelbta Lietuvos banko interneto svetainės skyrelyje „Kredito įstaigos“.