LIETUVOS BANKO VALDYBOJE 1. Dėl Teisės teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įgyvendinimo taisyklių

Neseniai priimtame Mokėjimo įstaigų įstatyme Lietuvoje reglamentuota naujų mokėjimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų - mokėjimo įstaigų - veikla. Lietuvos bankas vykdys minėtų įstaigų priežiūrą, todėl banko Valdyba šiame posėdyje, kaip ir gruodžio 24-ąją, priėmė atitinkamus nutarimus.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Teisės teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse įgyvendinimo taisykles. Šiame dokumente nustatyta mokėjimo įstaigos teisės teikti mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse įgyvendinimo tvarka ir Lietuvos banko veiksmai, gavus iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą apie kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos ketinimą steigti filialą ar teikti mokėjimo paslaugas per tarpininką Lietuvos Respublikoje.

Pagal šias Taisykles mokėjimo įstaiga, ketinanti steigti filialą, teikti mokėjimo paslaugas per kitoje valstybėje įsteigtą tarpininką ar neįsteigus filialo, Lietuvos bankui turi pateikti nurodytos formos pranešimą ir prašymą perduoti pranešime nurodytą informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

Taisyklėse nurodytos sąlygos, kuomet Lietuvos bankas turi teisę atsisakyti perduoti informaciją kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad turėtų būti atsisakyta perduoti informaciją, sprendimą šiuo klausimu priima Lietuvos banko valdyba.

Taip pat Taisyklės reikalauja iš mokėjimo įstaigos pateikti Lietuvos bankui pranešimą apie duomenų pasikeitimus nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų pasikeitimo. Lietuvos bankas, gavęs tokį pranešimą, apie duomenų pasikeitimą per nustatytą terminą informuoja atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo tvarkymo taisykles. Jos taikomos mokėjimo įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą mokėjimo įstaigos licenciją ar mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją ir įregistruotoms Juridinių asmenų registre, jų filialams ir tarpininkams, veikiantiems tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kitose valstybėse narėse, kredito unijoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją.

Taisyklės nustato, kad į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą atskirai įtraukiamos mokėjimo įstaigos turinčios mokėjimo įstaigos licenciją, mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją ir kredito unijos. Mokėjimo įstaigos, jų filialai ir tarpininkai turi teisę teikti mokėjimo paslaugas tik tuo atveju, jei jie yra įtraukti į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.

Taisyklėse yra numatyti mokėjimo įstaigų, jų filialų ir tarpininkų bei kredito unijų įtraukimo ir atsisakymo įtraukti į viešąjį mokėjimo įstaigos sąrašą, išbraukimo iš jo pagrindai. Taip pat Taisyklės nustato, kokie mokėjimo įstaigos ir kredito unijos duomenys turi būti skelbiami minėtame sąraše ir kokią informaciją mokėjimo įstaiga turi pateikti Lietuvos bankui prašydama įtraukti filialą ar tarpininką į viešąją mokėjimo įstaigų sąrašą.

Taisyklės reglamentuoja viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo tvarkymą, nustato šio sąrašo duomenų atnaujinimo ir pranešimo apie pasikeitimus terminus.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimus mokėjimo įstaigoms ir Mokėjimo įstaigos gautų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymo ataskaitos 5004 formą. Dokumente nustatyti pagrindiniai vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautų lėšų apsaugos reikalavimai, kuriuos mokėjimo įstaiga turi vykdyti, kad jos veikla būtų stabili, patikima ir saugi.

Lietuvos banko valdyba patvirtino mokėjimo įstaigų Balansinės ataskaitos 5001 formą ir Pelno (nuostolių) ataskaitos 5002 formą.

Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo įstaigos pagal Mokėjimo įstaigų įstatymą turi rengti priežiūrai skirtų finansinių ataskaitų rinkinius. Mokėjimo įstaigų priežiūrai skirtų finansinių ataskaitų rinkinius sudaro balansinė ir pelno (nuostolių) ataskaitos.

Lietuvos banko valdyba nustatė, kad mokėjimo įstaigoms, įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, mutatis mutandis taikomi su tam tikromis išimtimis Kredito įstaigoms skirtų nurodymų reikalavimai.

Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei bankui SNORAS 7 500 000 eurų (tai sudaro 25,9 mln. litų) subordinuotąją dvidešimties metų trukmės paskolą, gautą iš Vladimir Antonov, ir 7 500 000 eurų (tai sudaro 25,9 mln. litų) subordinuotąją dvidešimties metų trukmės paskolą, gautą iš Raimondo Baranausko, įskaityti į akcinės bendrovės banko SNORAS antro lygio kapitalą.

Bankas savo prašymą gauti tokį leidimą motyvavo tuo, kad minėtų lėšų įtraukimas į kapitalą turėtų teigiamą poveikį banko finansinei būklei: leistų bankui ir banko grupei sustiprinti kapitalo bazę ir turėti didesnį rezervą galimiems nuostoliams dengti, turėtų teigiamą poveikį veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui ir banko likvidumui. Be to, kapitalo padidinimas leistų bankui užtikrinti kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymą.

Priėmus šį Lietuvos banko valdybos nutarimą, banko SNORAS kapitalo bazė, šių metų gruodžio 1 dienos duomenimis, būtų 540,8 mln. litų.

Lietuvos banko valdyba neprieštarauja, kad Algirdas Butkus, Arvydas Salda, Gintaras Kateiva, Sigitas Baguckas, Justas Baguckas, Vigintas Butkus, Vytautas Junevičius, Kastytis Jonas Vyšniauskas, Vita Adomaitytė, Jonas Bartkus, Daiva Kiburienė, Donatas Savickas, įmonių grupė ,,ALITA“, AB, uždaroji akcinė bendrovė prekybos namai „Aiva“, uždaroji akcinė bendrovė „MINTAKA“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas įsigytų akcinės bendrovės Šiaulių banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių pasiektų arba viršytų 50 procentų.

Šiuo metu AB Šiaulių banko įstatinis kapitalas yra 180 357 533 litai, jį sudaro 180 357 533 paprastosios vardinės akcijos, kiekvienos nominali vertė 1 litas. Pagal esamus duomenis, įsigyjantys asmenys, kurie laikomi kartu veikiančiais asmenimis, turi 72 279 696 banko akcijas, sudarančias 40,08 procento banko įstatinio ir (arba) balsavimo teisių dalies.

Pagal Lietuvos banke gautą informaciją AB Šiaulių banko akcijos įsigyjamos, siekiant įgyti didesnę banko kontrolę bei išplėtoti banko veiklą, orientuojant ją į bankinių paslaugų teikimą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

AB bankas ,,FINASTA“ informavo Lietuvos banką, kad 2009 m. gruodžio 11 d. banko stebėtojų taryba atšaukė buvusią banko valdybą ir išrinko naują valdybą iš keturių asmenų, ir vienam iš jų - Andriui Barščiui - paprašė išduoti leidimą eiti tas pareigas. Lietuvos banko valdyba neprieštaravo šiam paskyrimui.

Lietuvos banko valdyba paskyrė 4 metų laikotarpiui UAB „Lietuvos monetų kalykla“ valdybos nariais keturis Lietuvos banko tarnautojus Bronislovą Degutį, Luciją Kruminą, Arvydą Svetulevičių, Liutaurą Žygą, taip pat UAB „Lietuvos monetų kalykla“ direktorių Saulių Vaitiekūną.

100 procentų UAB „Lietuvos monetų kalykla“ akcijų priklauso valstybei. UAB „Lietuvos monetų kalykla“ savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos bankas.

Lietuvos banko valdyba patvirtino kolekcinių (proginių) monetų, skirtų Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukakčiai, grafinių projektų kūrimo konkurso rezultatus. Pirmoji vieta skirta Ryto Jono Belevičiaus projektams, antroji vieta - bendraautorių Vladimiri Lukašik, Alesia Jacuk ir Svetlana Zaskevič, trečioji vieta - Vidmanto Valento kūriniams.

Kolekcinių (proginių) monetų, skirtų Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukakčiai, grafinių projektų kūrimo konkurse dalyvavo ir jam darbus pateikė septyni autoriai, tarp jų - antrąją vietą pelnęs trijų autorių kolektyvas iš Minsko (Baltarusija).

Taip pat patvirtinti Ryto Jono Belevičiaus sukurti Žalgirio mūšio 600-ųjų metų sukakčiai skirti 500 litų kolekcinės (proginės) auksinės monetos, 50 litų kolekcinės (proginės) sidabrinės monetos ir 1 lito kolekcinės (proginės) apyvartinės monetos abiejų pusių grafiniai projektai.

Be to, patvirtinta 500 litų auksinės ir 50 litų sidabrinės monetos briaunos schema - XV а. ietigalių vaizdas, o 1 lito vario ir nikelio lydinio monetos briaunoje - rantai su tarpais.

Žymiai istorinei sukakčiai paminėti pirmąkart vienu kartu trys monetos bus išleistos kitų metų antrąjį ketvirtį.