LIETUVOS BANKO VALDYBOJE 1. Dėl uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko inspektavimo rezultatų ir priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatų

Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie akcinės bendrovės Medicinos bankas inspektavimo rezultatus. Buvo tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė, kredito ir likvidumo rizikos valdymas bei banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (trumpinimas anglų kalba - ICAAP) atskiri klausimai.

Medicinos bankas įpareigotas iki 2010 metų birželio 30 dienos pašalinti inspektavimo ataskaitoje nurodytus banko veiklos trūkumus.

Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie akcinės bendrovės Ūkio bankas inspektavimo rezultatus. Buvo tikrinamas banko valdymas, vidaus kontrolė, atskirų rizikos rūšių (kredito, likvidumo, rinkos ir operacinės) valdymas bei banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (trumpinimas anglų kalba - ICAAP) atskiri klausimai.

Valdyba priėmė sprendimus, kuriuos vykdydamas Ūkio bankas turi stiprinti kapitalo bazę. Taip pat nustatyti tam tikri papildomi reikalavimai dėl šio banko veiklos rizikos ribojimo.

Ūkio bankas įpareigotas iki 2010 metų birželio 30 dienos pašalinti inspektavimo ataskaitoje nurodytus teisės aktų pažeidimus ir banko veiklos trūkumus.

Ūkio banko administracijos vadovas įpareigotas per tam tikrą laiką atvykti į Lietuvos banką ir paaiškinti, kaip bankas numato šalinti inspektavimo metu nustatytus ir Lietuvos banko valdybos duotus įpareigojimus. Atėjus šių nurodymų įvykdymo terminui, Ūkio banko administracijos vadovas turės paaiškinti, kaip juos įvykdė.

Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei Ūkio bankui 50 000 000 litų subordinuotąją septynerių metų trukmės paskolą, gautą iš Vladimir Romanov, įskaityti į akcinės bendrovės Ūkio banko antro lygio kapitalą.

Kapitalo bazė stiprinama atsižvelgiant į tai, kad esant sudėtingai ekonomikos padėčiai ir toliau blogėjant paskolų portfeliui, kapitalo poreikis gali išaugti. Be to, bankas stiprina kapitalo bazę, siekdamas galėti prisiimti papildomą aktyvų riziką ir įgyti daugiau galimybių kreditavimui.

Priėmus šį Lietuvos banko valdybos nutarimą, Ūkio banko kapitalo bazė, šių metų gruodžio 1 dienos duomenimis, būtų 571  mln. litų.

Lietuvos banko valdyba leido akcinei bendrovei (AB) bankui „FINASTA“ įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su akcijų skaičiaus pasikeitimu ir banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 28 000 000 litų, patvirtintus 2009 m. lapkričio 20 d. AB „Finasta įmonių finansai“, vienintelio banko akcininko, sprendimu.

Šiuo metu AB banko „FINASTA“ įregistruotas įstatinis kapitalas yra 20 000 000 Lt, kuris padalytas į 2 000 000 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 10 Lt.

AB banko „FINASTA“ pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad banko vadovai, konservatyviai vertindami esamą ekonominę situaciją, atsižvelgdami į planuojamus banko einamųjų metų nuostolius bei siekdami sustiprinti AB banko „FINASTA“ kapitalo bazę, inicijavo banko įstatinio kapitalo didinimo procesą. 2009 m. lapkričio 20 d. vienintelio AB banko „FINASTA“ akcininko AB „Finasta įmonių finansai“ sprendimu nuspręsta padidinti AB banko „FINASTA“ įstatinį kapitalą papildomais piniginiais 8 000 000 Lt įnašais, nuo 20 000 000 Lt iki 28 000 000 Lt, papildomai išleidžiant 800 000 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės akcijų. Taip pat tame pačiame susirinkime patvirtinta nauja banko įstatų redakcija.

Visas naujos emisijos akcijas įsigijo AB „Finasta įmonių finansai“, vienintelis AB banko „FINASTA“ akcininkas. Vienos paprastosios 10 Lt nominalios vertės akcijos emisijos kaina - 10 Lt.

Lietuvos banko valdyba leido įregistruoti Trakų kredito unijos įstatų nuostatų pakeitimus dėl kredito unijos mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių, pajaus suteikiamų teisių, kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir atšaukimo tvarkos bei atvejų, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Pakeitimai patvirtinti 2009 m. gruodžio 3 d. įvykusiame pakartotiniame neeiliniame visuotiniame kredito unijos narių susirinkime.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, Lietuvoje priimtas Mokėjimo įstaigų įstatymas ir reglamentuota naujų mokėjimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų - mokėjimo įstaigų - veikla: licencijavimas, apskaita, priežiūra ir kt. Lietuvos bankas vykdys minėtų įstaigų priežiūrą, todėl banko Valdyba šiame posėdyje priėmė atitinkamus nutarimus.

Patvirtintos Mokėjimo įstaigų licencijavimo taisyklės, Reikalavimų mokėjimo įstaigos vadovams ir tarpininko valdymo organų nariams bei pranešimo apie mokėjimo įstaigos vadovus taisyklės, Leidimo reorganizuoti ar likviduoti mokėjimo įstaigą išdavimo taisyklės.

Mokėjimo įstaigų licencijavimo taisyklės nustato prašymo išduoti mokėjimo įstaigos licenciją ir ribotos veiklos licenciją pateikimo Lietuvos bankui, licencijos išdavimo ir keitimo tvarką bei licencijos formą.

Reikalavimų mokėjimo įstaigos vadovams ir tarpininko valdymo organų nariams bei pranešimo apie mokėjimo įstaigos vadovus taisyklės nustato mokėjimo įstaigos, turinčios ne ribotos veiklos licenciją, vadovų kvalifikacijos bei patirties reikalavimus ir mokėjimo įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, vadovų ir tarpininko valdymo organų narių pasirengimo bei tinkamumo reikalavimus. Taip pat taisyklėse reglamentuota pranešimo apie mokėjimo įstaigos vadovus pateikimo Lietuvos bankui tvarka.

Mokėjimo įstaigos, turinčios ne ribotos veiklos licenciją, vadovai turi atitikti šiose taisyklėse nustatytus kvalifikacijos (teisės, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštojo išsilavinimo) ir patirties (darbo arba vadovavimo stažo per paskutiniuosius kelerius praėjusius metus atitinkamose veiklos srityse) reikalavimus. Mokėjimo įstaigos, turinčios ribotos veiklos licenciją, vadovai ir mokėjimo įstaigos tarpininko valdymo organų nariai turi atitikti pasirengimo (teisės, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštojo arba šių sričių ne mažesnio kaip aukštesniojo išsilavinimo bei darbo arba vadovavimo stažo per paskutiniuosius kelerius praėjusius metus atitinkamose veiklos srityse) reikalavimus. Be to, minėti vadovai turi atitikti ir tinkamumo reikalavimus, t.y. asmuo neturi būti pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, neturi būti baustas administracinėmis, drausminėmis nuobaudomis.

Leidimo reorganizuoti ar likviduoti mokėjimo įstaigą išdavimo taisyklės nustato prašymų išduoti leidimą reorganizuoti ar likviduoti pateikimo Lietuvos bankui tvarką, atsisakymo išduoti leidimą atvejus ir dokumentus, pateikiamus atliekamų mokėjimo įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo procedūrų metu. Pagal šias taisykles Lietuvos bankas išnagrinėja pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl leidimo reorganizuoti ar likviduoti mokėjimo įstaigą išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Atsižvelgdama į tai, kad pagal Mokėjimo įstaigų įstatymo nuostatas Lietuvos bankas mokėjimo įstaigoms išduos licencijas, leidimus, sutikimus ir atliks kitus veiksmus, Lietuvos banko valdyba nutarė, jog mokėjimo įstaigoms, kaip ir kredito įstaigoms, bus taikomi Bendrųjų kredito prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių reikalavimai.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo skaičiavimo taisykles. Jos nustato mokėjimo įstaigų, turinčių mokėjimo įstaigos licenciją, nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles.

Mokėjimo įstaigos minimalaus nuosavo kapitalo sudėtis ir minimalaus nuosavo kapitalo dydis, priklausantis nuo numatomų teikti mokėjimo paslaugų rūšies, yra nustatytas Mokėjimo įstaigų įstatymo 13 straipsnyje (nuo 20 tūkstančių eurų iki 125 tūkstančių eurų). Mokėjimo įstaigų nuosavam kapitalui yra taikomi 2006 m. birželio 14 d. Europos ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo reikalavimai.

Taisyklės nustato mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo sudėtį (I ir II lygio kapitalo), kapitalo apribojimus, atskaitymus iš kapitalo, reglamentuoja tris nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodus - A, B ir C. Taikant A metodą, mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis skaičiuojamas pagal praėjusių finansinių metų mokėjimo įstaigos pastoviąsias pridėtines išlaidas. Tik šiuo metodu mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis gali būti skaičiuojamas pagal mokėjimo įstaigos verslo plane numatytą pastoviųjų pridėtinių išlaidų dydį, jei nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo dieną mokėjimo įstaiga dar neteikė mokėjimo paslaugų visus finansinius metus ar buvo ką tik įsteigta. Taikant B metodą, mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikis skaičiuojamas pagal praėjusių finansinių metų mokėjimo paslaugų apyvartos mėnesinį vidurkį, o taikant C metodą - pagal praėjusių finansinių metų palūkanų pajamų, palūkanų išlaidų, komisinių ir kitų mokesčių bei kitų veiklos pajamų sumą, padaugintą iš tam tikrų daugiklių.

Taisyklėse nustatyta, kad mokėjimo įstaiga gali taikyti vieną iš trijų nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodų tik tada, jei tam neprieštarauja Lietuvos bankas. Taip pat yra reglamentuojami nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo metodų keitimo atvejai mokėjimo įstaigos iniciatyva ir Lietuvos bankui pareikalavus.

Mokėjimo įstaigų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių - minimalų nuosavą kapitalą ar pasirinktu metodu apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį. Taisyklėse mokėjimo įstaiga įpareigojama Kredito įstaigų priežiūros departamentui per 10 darbo dienų ketvirčiui pasibaigus pateikti priežiūrai skirtą Mokėjimo įstaigos nuosavo kapitalo poreikio skaičiavimo ataskaitą (5003 forma, kuri patvirtinta šiame Valdybos posėdyje).

Lietuvos banke gautas Kvėdarnos kredito unijos raštas, kuriame informuojama, kad šios unijos valdybos 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu kredito unijos administracijos vadovu išrinktas Vidmantas Daulius. Lietuvos banko valdyba neprieštaravo šiam paskyrimui.

Lietuvos banko valdyba patvirtino statistinės informacijos ir duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarką.

Naujoji tvarka parengta atsižvelgiant į atsiradusius ir jau pradėtus naudoti naujus statistinės informacijos šaltinius ir patikslinus naudojamų šaltinių teikiamos informacijos turinį ir formatą, kartu siekiant užtikrinti Lietuvos banko poreikius rengiant išorės sektoriaus statistiką. Be to, išaugo statistinės informacijos, kuri teikiama tarptautinėms organizacijoms, apimtis ir pasikeitė struktūra. Patvirtinus naujus tarptautinius statistikos standartus (naujojo TVF Mokėjimų balanso vadovą, naujas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tiesioginių užsienio investicijų gairių rekomendacijas), sugriežtėjo reikalavimai išorės sektoriaus statistikai.

Įgyvendinant naujuosius standartus, būtina naudotis naujais papildomais duomenų šaltiniais. Siekdamas mažinti naštą pirminių statistinių duomenų teikėjams (įmonėms ir bendrovėms), Lietuvos bankas stengiasi kuo geriau naudoti administracinių šaltinių duomenis. Be to, išorės sektoriaus statistikai tvarkyti plačiau naudojami Lietuvos banke esančių vertybinių popierių ir užsienio paskolų registrų duomenys. Valdybos priimtu nutarimu yra sugriežtinti reikalavimai buvusiems duomenų šaltiniams, įtraukta 16 naujų bei atsisakyta 3 naudotų duomenų šaltinių. Tikimasi, kad padaryti pakeitimai leis pagerinti mokėjimų ir investicijų balansų kokybę (sumažinti klaidų ir praleidimų dydį), ypač einamosios sąskaitos einamųjų pervedimų bei finansinės sąskaitos investicijų portfelio informaciją.

Nustatyta, kad statistinę informaciją ir duomenis, kurių reikia sudarant mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, Lietuvos bankui rengia ir pagal Lietuvos banko nustatytą apimtį, struktūrą ir terminus teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, šalies ūkio subjektai, nurodyti šiuo nutarimu patvirtintoje Statistinės informacijos ir duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarkoje.

Be to, nustatyta, kad mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso duomenys skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje pagal iš anksto parengtą šių duomenų skelbimo kalendorių. Mokėjimų balanso ir tarptautinių investicijų balanso duomenys nustatytais terminais teikiami Europos centriniam bankui, Europos Bendrijų Statistikos biurui (Eurostat) ir Tarptautiniam valiutos fondui, skelbiami Lietuvos banko leidiniuose ir elektroninėse laikmenose, teikiami skelbti žiniasklaidai ir kitoms šalies bei užsienio institucijoms (jų pageidavimu).

Nutarta, jog neteko galios Lietuvos banko valdybos 2003 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 106 „Dėl ataskaitinių statistinių duomenų, reikalingų sudarant Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą ir tarptautinių investicijų balansą, pateikimo Lietuvos bankui tvarkos patvirtinimo“.