LIETUVOS BANKO VALDYBOJE 1. Dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo patikrinimo rezultatų

Lietuvos banko valdyba išklausė informaciją apie Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento atliktą Danske Bank A/S Lietuvos filialo patikrinimą.

Tikrinta, ar Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktos Lietuvos bankui finansinės ir priežiūrai skirtos atskaitos sudarytos teisingai, kaip buvo užtikrinamas likvidumo normatyvo vykdymas bei vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas, patikrintas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymas. Atrankos būdu patikrinta, ar duomenys į paskolų rizikos duomenų bazę buvo teikiami laikantis galiojančių reikalavimų.

Patikrinimo ataskaitoje nurodyta kai kurių veiklos trūkumų. Juos pašalinti Danske Bank A/S Lietuvos filialas įpareigotas iki 2010 m. balandžio 1 d.

Apie Danske Bank A/S Lietuvos filialo patikrinimo rezultatus bus informuota Danijos Karalystės kredito įstaiga Danske Bank A/S.

Europos Sąjungos valstybių bankų filialų Lietuvoje priežiūrą atlieka tos šalies, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija. Lietuvos bankas yra atsakingas už filialų likvidumo normatyvo vykdymo priežiūrą, stebi jų indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, taikomas vidaus kontrolės priemones, atlieka patikrinimus pagal savo kompetenciją.

Lietuvos banko valdyba leido AB bankui ,,FINASTA“ įregistruoti banko įstatų pakeitimus, susijusius su akcijų suteikiamų teisių, banko visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos kompetencijos pasikeitimu, patvirtintus 2009 m. spalio 23 d. AB banko ,,FINASTA“ vienintelio akcininko sprendimu.

Turimais duomenimis, AB banko ,,FINASTA“ vienintelio akcininko AB ,,FINASTA ĮMONIŲ FINANSAI“ sprendimu buvo patvirtinti banko įstatų pakeitimai, susiję su stebėtojų tarybos ir valdybos narių skaičiaus pasikeitimu (stebėtojų tarybos ir valdybos narių skaičius didinamas nuo 3 iki 4 narių) bei susiję su naujausiais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais. Pakeistuose įstatuose neliko nuostatos, kad banko valdyba, prieš priimdama atitinkamus sprendimus dėl banko turto, turi gauti visuotinio banko akcininkų susirinkimo pritarimą. Padaryta ir kitų įstatų pakeitimų.

Lietuvos banko valdyba leido Lietuvos centrinei kredito unijai 600 000 eurų (tai atitinka 2 071 680 litų) subordinuotąją aštuonerių metų trukmės paskolą, gautą iš Belgijos uždarosios akcinės bendrovės COOPEST SA, įskaityti į Lietuvos centrinės kredito unijos antro lygio kapitalą.

Lietuvos centrinės kredito unijos pateiktame strateginiame veiklos plane numatytas tolimesnis jos veiklos bei turto apimčių augimas, todėl reikia nuosekliai stiprinti kapitalo bazę. Didesnė kapitalo bazė leistų kredito unijoms - Centrinės kredito unijos narėms - daugiau nei dabar skolinti. Šios subordinuotos paskolos įtraukimas į kapitalo bazę leis palaikyti aukštesnius Lietuvos centrinės kredito unijos kapitalo pakankamumo rodiklius ir užtikrintų kitų riziką ribojančių normatyvų (maksimalios paskolos vienam skolininkui, didelių paskolų bei likvidumo) vykdymą.

Subordinuotąją paskolą, gautą iš Belgijos uždarosios akcinės bendrovės COOPEST SA, įskaičius į Lietuvos centrinės kredito unijos antro lygio kapitalą, Centrinės kredito unijos kapitalas sudarys 18 221 602 litus.

Lietuvos banko valdyba pakeitė Teisės teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinimo taisykles. Jose neliko nuostatų, reglamentavusių informacijos teikimą Vertybinių popierių komisijai ir jos išvadų gavimą dėl bankų pasirengimo teikti investicines paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse bankams ketinant teikti finansines paslaugas tiek įsteigus, tiek neįsteigus filialą.

Lietuvos bankas gavo Palangos kredito unijos raštą, kuriame informuojama apie tai, kad atsistatydinus ankstesniam kredito unijos administracijos vadovui, unijos valdybos 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu kredito unijos administracijos vadove išrinkta Armanda Petrauskaitė. Lietuvos banko valdyba šiam paskyrimui neprieštarauja.

Lietuvos banko valdyba nutarė paskelbti 50 litų proginę sidabro monetą, skirtą Lietuvos gamtai, mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti ją į apyvartą 2009 m. gruodžio 8 d. Šioje monetoje pavaizduota lietuvinė naktižiedė (lotyniškai Silene lithuanica). Tai pirmasis augalas iš Lietuvos raudonosios knygos, kuris bus išamžintas Lietuvos banko leidžiamoje monetų, skirtų Lietuvos gamtai, serijoje.

Monetos grafinį projektą ir gipsinį modelį sukūrė dailininkas Giedrius Paulauskis.

Monetos kaldinamos UAB „Lietuvos monetų kalykla“.