Lietuvos banko valdybos posėdyje

1. LB valdyba išklausė Pinigų politikos departamento 1999 metų I pusmečio ataskaitą.

Kaip pažymima ataskaitoje, siekiant racionaliau ir efektyviau vykdyti numatytus darbus, 1999 m. antrajame ketvirtyje Banko politikos departamentas buvo reorganizuotas į Pinigų politikos departamentą (PPD), reorganizavus įsteigtas Suvestinės statistikos skyrius, o Makroekonomikos ir prognozavimo, Modeliavimo bei mokėjimų balanso skyriai sujungti į Ekonominių tyrimų centrą, kurio tikslas yra makroekonominės aplinkos monitoringas, analizuojant jos kitimo priežastis ir pinigų politikos įtaką jai, bei ekonominių procesų modeliavimas ir prognozavimas, įgalinantis pasirinkti teisingą pinigų politikos strategiją.

Kaip pažymima, 1999 m. I pusmetį PPD buvo sėkmingai vykdomos Makroekonominių tyrimų koncepcijoje numatytos programos, buvo toliau tęsiami pradėti struktūrinio makroekonominio modeliavimo darbai, nemažas dėmesys buvo skiriamas atviros rinkos operacijų tobulinimui. Nuolat teikiamos pinigų politikos bei kitais klausimas apžvalgos, informacija bei pasiūlymai šalies ir tarptautinėms institucijoms.

Parengti LR 1998 m. ir 1999 m. I ketvirčio mokėjimų balansai, tobulinamas jo sudarymo, statistinių ataskaitų apdorojimas ir naudojimas.

Antrąjį 1999 m. ketvirtį didžiausias dėmesys buvo skiriamas „Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo krypčių“, kurios buvo patvirtintos LB valdybos 1999 07 01, rengimui.

2. LB valdyba išklausė informaciją Dėl ir bankų Lietuvos ekonomikos sektorių aktyvumo indeksų LBIX R ir LBIX B.

Beveik prieš du metus LB Banko politikos departamento specialistai pradėjo kurti naują analizės ir prognozavimo sistemą, kurios pagrindą sudaro ūkio aktyvumo pokyčių tyrimai. Šio darbo rezultatas - integruoti (suvestiniai) realaus (t.y. produkcijos gamybos ir nefinansinių paslaugų ir bankinio Lietuvos ekonomikos sektorių aktyvumo indeksai LBIX R ir LBIX B, kurie leidžia įvertinti ir prognozuoti šių sektorių vystymosi tendencijas, mastus, dinamiką, prognozes.

Šis indeksas suteikia šalies komerciniams bankams geras galimybes efektyviau pagrįsti paskolų suteikimo politiką.

LBIX R skaičiavimui reikalingų duomenų bazę sudaro Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikti 180 svarbiausių produkcijos bei paslaugų rūšių natūriniai gamybos apimties duomenys, suskirstyti į penkias grupes: pramonę, žemės ūkį, transportą, ryšius ir statybą.

LBIX R pradedamas sudarinėti atskirų produktų, matuojamų natūrine išraiška, indeksų pagrindu. Vėliau produktų indeksai sujungiami į veiklos rūšies indeksus, pastarieji į agreguotus (pramonės, žemės ūkio ir t.t.), o šie savo ruožtu į LBIX R. Tam tikros veiklos rūšies indekso didėjimas reiškia, kad daugumos į ją įeinančių produktų gamybos apimtys natūrine išraiška auga.

Bankinio sektoriaus aktyvumo indeksas LBIX leidžia įvertinti ir prognozuoti šio sektoriaus vystymosi tendencijas bei mastus.

Bankinio ir realaus sektorių aktyvumo indeksų skaičiavimo metodika yra beveik vienoda. LBIX B atveju pradines dinamines eilutes sudarė veikiančių komercinių bankų rodikliai.

Ateityje į LBIX sistemą planuojama įtraukti ir finansinio sektoriaus aktyvumo indeksą LBIX F.

3. Atsižvelgdama į tai, kad akcinė bendrovė LITIMPEKS bankas nevykdo Lietuvos banko valdybos 1996 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 54 patvirtinto banko veiklos riziką ribojančio normatyvo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdyba nutarė Laikinai atšaukti akcinei bendrovei LITIMPEKS bankui leidimą atlikti šias Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 25 straipsnyje išvardintas operacijas: priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti; duoti ir imti paskolas; išduoti piniginius laidavimus, garantijas ir kitus laidavimo įsipareigojimus; išleisti mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir atlikti jais operacijas; atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.); atlikti operacijas užsienio valiuta; išleisti ir tvarkyti kreditines pinigines priemones; supirkti skolos įsipareigojimus; finansinį tarpininkavimą (agento veiklą).

Tai pat nutarta įpareigoti akcinės bendrovės LITIMPEKS banko Valdybos pirmininką 1999 m. rugpjūčio 13 d. informuoti Lietuvos Respublikos bankus bei akcinės bendrovės LITIMPEKS banko bankus korespondentus apie pritaikytą poveikio priemonę akcinei bendrovei LITIMPEKS bankui, nurodant, kad lėšos, pervedamos akcinės bendrovės LITIMPEKS banko klientams, pradedant 1999 m. rugpjūčio 13 d. būtų grąžintos siuntėjams, o neįvykdyti akcinės bendrovės LITIMPEKS banko mokėjimo pavedimai būtų atšaukti.

Pavesta Lietuvos banko Atsiskaitymų centrui nuo 1999 m. rugpjūčio 13 d. grąžinti Lietuvos Respublikos bankams lėšas, siunčiamas akcinės bendrovės LITIMPEKS banko klientams.

4. Vadovaudamasi LR Lietuvos banko įstatymo 8 straipsniu, LB valdyba nutarė įregistruoti akcinės bendrovės Lietuvos taupomojo banko statuto I skyriaus 2 punkto, II skyriaus 2 punkto, IV skyriaus 3 ir 8 punktų, VI skyriaus 6, 8, 20, 21, 32, 36, 38 ir 45 punktų, VIII skyriaus 1 ir 3 punktų pakeitimus.

Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir teisės aktus.

5. LB valdyba nutarė iš dalies pakeisti LB valdybos 1997 m. nutarimu Nr.179 „Dėl Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin.,1997, Nr.78-1992) patvirtintas:

Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisykles ir išdėstyti jas nauja redakcija. Ataskaitos „Informacija apie investicijas į akcijas ar kapitalą“ formą Nr.6003 ir išdėstyti ją nauja redakcija. Leisti komerciniams bankams savo apskaitos politikoje patikslinti finansinių ataskaitų konsolidavimo tvarką, atsižvelgiant į padarytus Finansinių ataskaitų konsolidavimo ir konsoliduotos priežiūros taisyklių pakeitimus.

Pakeitimai padaryti vadovaujantis Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintais pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais, Europos Sąjungos direktyvomis ir Tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus.

Pakeitimais įvestas naujas konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo būdas, taikant nuosavybės metodą. Taip pat šis metodas pradedamas taikyti ir draudimo įmonėms, jeigu komercinis bankas jas kontroliuoja.

6. LB valdyba svarstė Lietuvos komercinių bankų galimybes prisiimti papildoma aktyvų riziką ir pažymėjo, kad 1999 m. liepos 1 d. duomenimis LB nustatytus kriterijus bei reikalavimus, pagal kuriuos bankai rekomenduojami skirstyti paskolas, gaunamas Lietuvos valstybės vardu iš užsienio bankų ir finansinių organizacijų, vykdė AB Vilniaus bankas ir AB Lietuvos žemės ūkio bankas. Šie bankai 1999 m. liepos 1 d. duomenimis, galėjo prisiimti papildomą aktyvų riziką: AB Vilniaus bankas - 2988,8 mln. Lt ir AB Žemės ūkio bankas - 629,1 mln. Lt.

7. LB valdyba išklausė informaciją Dėl kredito unijų veiklos inspektavimų, vykusių per 1999 m. II ketvirtį, rezultatų.

Per minėtą laikotarpį buvo atlikti 5 kredito unijų veiklos inspektavimai - Medicinos kredito unija, Kauno arkivyskupijos kredito unija, Kredito unija „Žemdirbio parama“ ir Šilutės ūkininkų kredito „Ūkininko sėkmė“ buvo inspektuotos pagal pilną programą.

8. LB valdyba išklausė Kredito įstaigų priežiūros departamento parengtą informacija apie kredito veiklą, o taip pat Kredito įstaigų priežiūros departamento veiklą 1999 metų II ketvirtį.

9. LB valdyba nutarė pritarti LR Vyriausybės ir LB valdybos nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1200/8 „Dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų užsienio paskolų“ dalinio pakeitimo projektui.

Pakeitimo tikslas - patikslinti užsienio paskolų, gaunamų valstybės vardu ir su valstybės garantija teikimo, paskirstymo bei grąžinimo tvarką, sugriežtinant ir patikslinant paskolų ir valstybės garantijos teikimo reikalavimus, papildyti užsienio paskolų, gaunamų su valstybės garantija panaudojimo tikslus, taip pat dėl struktūrinių pasikeitimų pakeisti minėtu nutarimu patvirtintą Valstybės užsienio paskolų komisijos sudėtį.

10. LB valdyba išklausė 1999 m. II ketvirčio LR Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinkos apžvalgą.

Per 1999 m. antrąjį ketvirtį LB surengė 24 VVP aukcionus. Aukcionuose parduota VVP už 1045,1 mln. Lt ir per ketvirtį išpirkti 23 emisijų VVP už 1018,9 mln. Lt. Vyriausybės įsiskolinimas investuotojams per šį ketvirtį pakito nuo 1982,0 mln. Lt iki 1978,2 mln. (neįskaitant antrojo ketvirčio pabaigoje parduotus 30,0 mln. Lt nominaliosios vertės VVP, už kuriuos buvo sumokėta trečiajame ketvirtyje) Bendra paklausa aukcionuose buvo 55 proc. Didesnė už pasiūlą, tačiau kaip ir pirmajame ketvirtyje septynios VVP emisijos buvo išplatintos nevisiškai. Vienos dvejų metų trukmės VVP emisijos aukcionas neįvyko.

Nepaisant antrojo 1999 m. ketvirčio pradžioje padidėjusio VVP pelningumo, per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP bendras metinis pelningumas lyginant su pirmu ketvirčiu sumažėjo 0,401 proc. Ir sudarė 10,6 proc.

Antrinė VVP apyvarta Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje siekė 399,1 mln. Lt ir buvo 2.1 karto didesnė nei pirmajame ketvirtyje. Didžiausią antrinės VVP apyvartos dalį sudarė sandoriai dėl trumpiausios trukmės VVP.

1999 m. balandžio mėn. pradžioje LR Finansų ministerija pradėjo leisti tik gyventojams skirtus skolos vertybinius popierius LR Vyriausybės taupymo lakštus, platinamus per keturis komercinius bankus ir finansų maklerio įmonę. Šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje jau buvo išleistos trys taupymo lakštų emisijos, į kurias gyventojai buvo investavę 94,6 mln. Lt.

11. LB valdyba, išklausiusi Programų ir kompiuterių techninės įrangos testavimo organizavimo komisijos ataskaitą apie banko pasiruošimą spręsti 2000 m. problemą bei siekdama užtikrinti tinkamą ir nenutrūkstamą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą kritiniu laikotarpiu, nutarė pavesti Jungtinei LB komisijai pateikti LB valdybai informaciją spalio ir gruodžio mėnesiais apie atliktus darbus vykdant pasiruošimo darbus.

Spręsti 2000 m. problemą Lietuvos banke pradėta 1997 m. pabaigoje. Parengiamuoju laikotarpiu ir tolesniame darbe buvo vadovaujamasi užsienio bankų, o ypatingai Tarptautinių atsiskaitymų banko teikiamomis rekomendacijomis dėl pasiruošimo 2000 m.

Audito firma „Arthur Andersen“, atlikusi 1998 m. finansinių ataskaitų auditą ir įvertinusi LB pasiruošimą spręsti 2000 m. problemas, pastabų neturėjo.

Nors banko viduje aktyviai rengiamasi spręsti 2000 metų problemą, priemonių gali nepakakti, nes banko veikla priklauso ir nuo išorinių veiksnių, kaip elektros, ryšių ir finansinės sistemos dalyvių pasirengimo 2000 m. Todėl bankas išanalizavo kritinius veiksnius, įvertino jų poveikį ir numatė priemones, užtikrinančias LB veiklos tęstinumą kritiniais laikotarpiais, parengta metodika dėl plano LB veiklos tęstinumui 2000 m. užtikrinimo paruošimo.

Apie pasiruošimo 2000 m. lygį LB teikia informaciją tarptautinėms organizacijoms, bankams korespondentams, Lietuvos Respublikos vyriausybinei komisijai ir kitoms organizacijoms.

LB interneto svetainėje sukurtas 2000 m. puslapis lietuvių ir anglų kalbomis.

12. LB valdyba išklausė informaciją dėl 2000 m. problemos sprendimo kredito įstaigose. Kaip numatyta LB valdybos nutarime „Dėl nenutrūkstamo kredito įstaigų informacinių ir mokėjimo sistemų funkcionavimo 2000-aisiais metais“, kredito įstaigos pasibaigus ketvirčiui, informavo LB apie atliktus darbus sprendžiant problemas, susijusias su 2000 m.

Vienas iš svarbiausių š.m. II ketvirčio uždavinių kredito įstaigoms buvo parengti informacinių ir mokėjimo sistemų funkcionavimo 2000-aisiais metais alternatyvų rizikos valdymo planą ir užtikrinti, kad kiekviena kredito įstaigos grandis galėtų tęsti operacijas bei teikti paslaugas klientams, jei dėl nenumatytų aplinkybių 2000-aisiais metais kompiuterizuota informacinė sistema neveiktų.

Bankai, atsižvelgdami į rizikos faktorius, išanalizavo veikos procesus, kurie gali sutrikti ir numatė minimalios priimtinos veiklos etapus bei alternatyvas, kurios leistų jiems atlikti savo funkcijas. Kartu buvo nustatyti alternatyvų įgyvendinimo būdai bei jų įgyvendinimo poreikiai.