Lietuvos banko valdybos posėdyje

1. Vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 8 straipsniu ir LR įmonių rejestro įstatymo 3 straipsniu, LB valdyba nutarė įregistruoti akcinės bendrovės banko HERMIS statuto naują redakciją.

Statuto pakeitimai padaryti siekiant suderinti juos su LR Akcinių bendrovių įstatymo, LR komercinių bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

2. LB valdyba, apsvarsčiusi AB banko HERMIS prašymą ir vadovaudamasi LR konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad rinkos koncentraciją numatantys didinti komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos Konkurencijos tarnybai turi pateikti Lietuvos banko išvadą, nutarė, kad AB banko HERMIS tarybai priėmus sprendimą įsigyti 100 proc. AB Industrijos banko akcijų, apjungus AB banko HERMIS ir AB Industrijos banko įtakos sferas, bankinės rinkos koncentracija padidėtų nežymiai. Banko turtas, 1999 m. balandžio 1 d. duomenimis, sudarytų 15,2 proc. bankų sistemos aktyvų, suteiktos paskolos - 18,8 proc. paskolų, o indėliai ir akredityvai - 14,5 proc. indėlių. Padidėjusi rinkos koncentracija nesiektų 40 proc. rinkos dalies ir nesukeltų dominuojančios padėties bankinėje rinkoje atsiradimo.

3. Vadovaudamasi LR Lietuvos banko įstatymo 8 straipsniu ir LR įmonių rejestro įstatymo 3 straipsniu bei LR komercinių bankų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi ir 14 straipsnio 3 dalimi, LB valdyba nutarė leisti Estijos Respublikos akcinei bendrovei Hansapank įsigyti ir valdyti 100 proc. akcinės bendrovės banko „HANSABANK“ akcinio kapitalo akcijų paketą.

Nutarta išduoti akcinei bendrovei bankui „HANSABANK“ banko licenciją, suteikiančią teisę atlikti LR komercinių bankų įstatymo ir banko statuto nustatytas banko operacijas, išskyrus operacijas su vertybiniais popieriais ir pirkti bei parduoti tauriuosius metalus.

AS Hansapank prašyme banko licencijai gauti, buvo nurodyta, jog steigiamas AB bankas “HANSABANK” norėtų atlikti operacijas, kurios atitinka banko operacijas, nurodytas LR komercinių bankų įstatymo 25 straipsnyje, išskyrus operacijas su vertybiniais popieriais ir pirkti bei parduoti tauriuosius metalus.

Taip pat nutarta įregistruoti akcinę bendrovę banką „HANSABANK“.

4. LB valdyba nutarė pakeisti 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr.236 patvirtintą Operacijų su savo akcijomis ir jų apskaitos tvarką bankuose.

Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į 1998 m. Tarptautinių apskaitos standartų komiteto įsteigto Standartų interpretavimo komiteto parengtą interpretaciją, kurioje aptariami nuosavų akcijų apskaitos klausimai ir siekiant, kad bankų rengiamos finansinės ataskaitos pilniau atitiktų Tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus.

Pagal juos, nuosavų akcijų įsigijimas turi būti atvaizduotas kaip pasikeitimas akcininkų nuosavybėje, o nuosavos akcijos turi būti atvaizduotos balansinėje ataskaitoje, sumažinant akcininkų nuosavybę. Savo akcijų supirkimo ir pardavimo rezultatas negali būti rodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o pateikiamas kaip akcininkų nuosavybės pasikeitimas.

LB valdyba pakeitė Operacijų su savo akcijomis ir jų apskaitos tvarkos bankuose 12 punktą, kuris numato, jog savo akcijų supirkimo ir pardavimo rezultatas balansinėje ataskaitoje turi būti parodomas ne įsipareigojimų dalyje „Kitų rezervų“ straipsnyje, o koreguotų banko nuosavybę ir būtų parodomas „Kitų bendrosios paskirties rezervų“ straipsnyje.

Nutarimas įsigalios nuo 1999 m. spalio 1 d.

5. LB valdyba išklausė informaciją dėl 2000 m. problemos sprendimo kredito įstaigose.

Vadovaudamiesi LB valdybos 1998 m. liepos 9 d. nutarimu „Dėl nenutrūkstamo kredito įstaigų informacinių ir mokėjimo sistemų funkcionavimo 2000-aisiais metais“, bankai per 25 dienas pasibaigus ketvirčiui, informuoja LB apie atliktus per ketvirtį darbus sprendžiant 2000 m. problemą.

Kaip pažymima LB valdybai pateiktoje informacijoje, dauguma kredito įstaigų įvykdė šį nurodymą ir iki minėtos datos atliko visus testavimo darbus. Keli bankai testavimo darbus planuoja užbaigti antrajame 1999 m. ketvirtyje. Tai iš dalies susiję su naujos įsigyjamos techninės ir programinės įrangos patikrinimu.

Pasiruošimą 2000 m. problemai spręsti bankuose vertino ir tarptautinės audito kompanijos, tiek atlikdamos 1998 m. bankų veiklos finansinį auditą, tiek atlikdamos specialiuosius tyrimus.

Dar praėjusiais metais kredito įstaigos, įvertindamos pasiruošimo 2000 m. problemai spręsti svarbą, suformavo biudžetą ir skyrė lėšas šiai problemai spręsti.

6. LB valdyba, vadovaudamasi LR Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, 9 straipsniu bei 36 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nutarė patvirtinti Sisteminės rizikos bankų sektoriuje vertinimo nuostatas.

Šis dokumentas bus taikomas vertinant sisteminės rizikos padidėjimą Lietuvos bankų sektoriuje, atsirandantį dėl bankų susijungimo, tarpusavio įsigijimų ar kitokios koncentracijos, kai dėl to būtina priimti Lietuvos banko sprendimą.

Sisteminės rizikos lygis nustatomas pagal banko turto, banko paskolų rezidentams, išskyrus paskolas kredito ir finansų institucijoms, ir rezidentų indėlių banke, išskyrus kredito ir finansų institucijų indėlius, dalį visame Lietuvos bankų sektoriuje.

Lietuvos bankas nepritars bankų susijungimui, jeigu dėl to bent vienas iš anksčiau nurodytų rinkos segmentų viršys Lietuvos bankų sektoriaus sisteminės rizikos ribas: besijungiančių bankų dalis viršys 40 proc.; keturių didžiausių bankų dalis viršys 80 proc. ir padidės daugiau kaip 7,5 procentinio punkto.

Jei dėl susijungimo anksčiau nurodytos ribos nėra viršijamos, Lietuvos banka, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į tokius veiksnius kaip susijungimo ekonominį pagrįstumą, ir tai, kaip bankai papildo vienas kitą; poveikį kitoms finansų rinkoms; susijungiančių bankų finansinę būklę, sugebėjimą konkuruoti rinkoje bei vykdyti veiklos riziką ribojančius normatyvus; konkurencijos bankų sektoriuje pobūdį; susijungiančių bankų turto dydį ir galimą masto ekonomijos efektą; paskolų atskiroms ūkio šakoms ir gyventojų indėlių koncentraciją; ar susijungimas atitinka koncentracijoje dalyvaujančių bankų verslo (veiklos) planuose numatytus tikslus; ar nepažeidžiami Lietuvos nacionalinio saugumo interesai.

7. LB valdyba svarstė ir nutarė pratęsti Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo krypčių fiksuoto lito kurso sąlygomis svarstymą kitame LB valdybos posėdyje.

8. LB valdyba nutarė patvirtinti Grynųjų pinigų Lietuvos banke apskaitos nuostatus. Naujuosiuose nuostatuose patikslintos kai kurios sąvokos, kurios buvo ankstesnėje nuostatų redakcijoje ir, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, apibrėžiami pagrindiniai grynųjų pinigų apskaitos principai ir nustatomi kiekvienos apskaitos objektai.

9. LB valdyba nutarė patvirtinti 50 Lt proginės monetos bei 1 Lt proginės apyvartinės monetos, skirtų Baltijos kelio 10-mečiui, etalonus. 50 Lt moneta bus išleista 4 tūkst. tiražu. Tuo tarpu 1 Lt monetos tiražas sieks vieną milijoną - tiek, kaip manoma, kiek Lietuvos gyventojų dalyvavo Baltijos kelyje 1989 m.

10. LB valdyba nutarė patvirtinti 50 Lt proginės monetos, skirtos Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Kęstučiui, averso grafinių projektų konkurso rezultatus ir paskirti I-ąją vietą autoriaus Petro Gintalo projektui, II-ąją vietą autoriaus Giedriaus Paulauskio projektui, III-ąją vietą Antano Žukausko projektui.

Atsižvelgiant į tai, kad skulptorius Vytautas Kašuba išskirtinai skulptoriui Antanui Žukauskui raštiškai patikėjo savo sukurtus medalius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių atvaizdais adaptuoti proginėms monetoms, LB valdyba patvirtino skulptoriaus A.Žukausko sukurtą proginės monetos reverso grafinį projektą.

Tai jau bus ketvirtoji moneta iš serijos „Lietuvos valdovai” ir trečioji proginė moneta, kurios projektus yra sukūrę du autoriai.