Lietuvos banko valdybos posėdyje

1. Atsižvelgdama į AB banko Snoras veiklos inspektavimo, vykusio 1999 m. sausio 7 d. - vasario 26 d. metu nustatytus banko veiklos trūkumus ir vadovaudamasi LR komercinių bankų įstatymo ir LB įstatymo nuostatomis, LB valdyba nutarė įspėti AB banką Snoras dėl jo veiklos trūkumų ir nustatyti, kad iki 1999 m. birželio 1 d. bankas privalo pašalinti visus inspektavimo metu nustatytus trūkumus ir apie tai informuoti Kredito įstaigų priežiūros departamentą. Taip pat LB valdyba nutarė įpareigoti AB banko Snoras tarybą ir valdybą apsvarstyti inspektavimo ataskaitą.

2. Vadovaudamasi LB įstatymo 8 straipsniu ir atsižvelgdama į akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko prašymą įregistruoti banko statuto pakeitimus ir papildymus, o taip pat į tai, kad banko statuto pakeitimo ir papildymo projektui buvo pritarta 1999 m. kovo 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.332, LB valdyba nutarė įregistruoti akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko statuto III skyriaus 13 punkto, IV skyriaus 20 punkto, V skyriaus 34 punkto, VI skyriaus 38 punkto, VIII skyriaus 45, 46 ir 48 punktų, IX skyriaus 54, 55, 59, 62, 77, 93, 94, 100, 107, 108 ir 116 punktų, X skyriaus 127 ir 128 punktų, XI skyriaus 130 punkto, XII skyriaus 133 punkto pakeitimus.

Statuto pakeitimai padaryti siekiant suderinti juos su LR Akcinių bendrovių įstatymo, LR komercinių bankų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

3. Vadovaudamasi LB įstatymo 8 straipsniu, LB valdyba nutarė įregistruoti Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatų 1.2 punkto pakeitimą, susijusį su kredito unijos buveinės adreso pasikeitimu, o taip pat išduoti naują įregistravimo pažymėjimą.

4. Vadovaudamasi LB įstatymo 8 straipsniu, LB valdyba nutarė įregistruoti Žemaitijos valstiečių kredito unijos įstatų 1.2 punkto, susijusio su kredito unijos buveinės adreso pasikeitimu, o taip pat išduoti naują įregistravimo pažymėjimą.

5. LB valdyba nutarė pažymėti, kad 1999 balandžio 1 d. duomenimis LB nustatytus kriterijus bei reikalavimus, pagal kuriuos bankai rekomenduojami skirstyti paskolas, gaunamas Lietuvos valstybės vardu iš užsienio bankų ir finansinių organizacijų, vykdė akcinė bendrovė Vilniaus bankas ir akcinė bendrovė Šiaulių bankas. Šie bankai, 1999 m. balandžio 1 d. duomenimis, nepažeisdami kapitalo pakankamumo santykio, galėjo prisiimti papildomą aktyvų riziką: akcinė bendrovė Vilniaus bankas - 3291.9 mln. Lt ir akcinė bendrovė Šiaulių bankas - 258.4 mln. Lt.

6. LB valdybai pateikta informacija apie kredito įstaigų ir Kredito įstaigų priežiūros departamento veiklą.

Š. m. balandžio 1 d. visi 10 šalies komercinių bankų vykdo visus veiklos riziką ribojančius normatyvus. Bendras Lietuvoje veikiančių šalies bankų ir užsienio bankų skyrių likvidumas sudarė 57,2 proc. (minimalus reikalaujamas normatyvas - 30 proc.), komercinių bankų (be užsienio bankų skyrių) kapitalo pakankamumas - 22,7 proc. (normatyvas - 10 proc.).

1999 m. I ketvirtį Lietuvos bankas, vadovaudamasis Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais, kurių taikymui pritarė ne tik Lietuvos banko valdyba, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Tarptautinių apskaitos standartų bei Europos Tarybos direktyvų reikalavimais, toliau rengė ir tobulino teisės aktus, reglamentuojančius kredito įstaigų veiklą.

Vykdydami Lietuvos banko valdybos nutarimą bankai š.m. pradžioje pateikė strateginius 3 metų veiklos bei operatyvinius planus, kurie buvo išanalizuoti ir leido įvertinti būsimas strategines šalies bankų veiklos kryptis bei sritis.

Tebesitęsia ir bankų pasiruošimo 2000 m. problemai įvertinimas, kuris atliekamas kartu su tarptautinėmis audito firmomis.

Toliau pagal patvirtintą planą vyksta kredito įstaigų (bankų ir kredito unijų) inspektavimai. 

7. LB valdyba svarstė Bankų koncentracijos vertinimo kriterijus. Jų priėmimas atidėtas kitam valdybos posėdžiui.

8. LB valdyba patvirtino Indėlių sąskaitų tvarkymo nuostatus, kurie įsigalios nuo 1999 m. birželio 1 d.

Iki įsigalios naujieji nuostatai, sąskaitų kredito įstaigose atidarymo ir disponavimo jomis bei indėlių priėmimo tvarką reglamentuoja LR Civilinio kodekso trisdešimt devintasis skirsnis ir LB 1993 m. rugsėjo 21 d. valdybos nutarimu Nr.31 patvirtintos “Gyventojų indėlių operacijų Lietuvos Respublikos bankuose taisyklės”, 1994 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintos “Sąskaitų bankuose atidarymo ir disponavimo jomis taisyklės”, 1993 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 41 patvirtintos “Einamųjų sąskaitų ir terminuotų indėlių užsienio valiuta atidarymo ir disponavimo Lietuvos Respublikoje taisyklės”.

Nauji nuostatai patvirtinti, kadangi anksčiau minėti dokumentai skirtingai reglamentuoja sąskaitų litais ir užsienio valiuta atidarymą ir tvarkymą, nors praktiškai operacijų atlikimo tvarka yra tokia pati, todėl netikslinga šiuos klausimus reglamentuoti atskirais teisės aktais.

9. LB valdybai pateikta 1999 m. I-ojo ketvirčio LR Vyriausybės vertybinių popierių rinkos apžvalga. Joje konstatuota, kad per 1999 m. I-ąjį ketvirtį LB surengė 25 Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionus (1998 m. IV-ąjį ketvirtį - 30). Aukcionuose parduota VVP už 1 390.3426 mln. Lt (1998 m. IV-ąjį ketvirtį - 1 019,608 mln. Lt) ir per ketvirtį išpirkti 27 emisijų VVP už 1 050,3931 mln. Lt.

1999 m. I-ąjį ketvirtį surengta penkiais aukcionais mažiau negu 1998 m. IV-ąjį ketvirtį, kadangi grįžus VVP paklausai nebuvo poreikio rengti po tris aukcionus per savaitę (skirtingai nei 1998 m. IV-ojo ketvirčio antroje pusėje). VVP paklausos mažėjimas buvo prasidėjęs III-ojo ketvirčio pabaigoje dėl Rusijos finansų krizės.

10. LB valdybai pateiktas LR 1998 m. mokėjimų balansas ir jo tendencijų apžvalga.

Kaip pažymima apžvalgoje, 1998 m. einamosios sąskaitos deficitas sudarė 5,2 mlrd. Lt, arba 12,1 proc. BVP. Šiems pokyčiams turėjo įtakos tiek vidaus, tiek išorės veiksniai.

Didėjo bendroji vidaus paklausa, kuri buvo tenkinama importo augimo sąskaita. Užsienio prekybos deficito didėjimui turėjo įtakos ir žemas bendras vidaus taupymo lygis, kuris 1998 m. sudarė tik 16,1 proc. BVP.

Prie išorės veiksnių reikėtų priskirti ekonominę krizę Rusijoje, pablogėjusias konkurencijos sąlygas užsienio rinkose dėl Azijos krizės poveikio, Vokietijos markės nuvertėjimą JAV dolerio atžvilgiu, o tai taip pat lėmė užsienio prekybos balanso blogėjimą. Prekių eksportas į Rusijos Federaciją 1998 m., palyginti su 1997 m., sumažėjo 35,1 proc., į NVS valstybes ? 26 proc. Prekių importas iš minėtų valstybių sumažėjo atitinkamai 13,4 ir 14,4 proc. Tuo tarpu prekių eksportas į ES valstybes padidėjo 12,2 proc., o importas 10,7 proc. Pirmą kartą daugiausia prekių buvo eksportuota į ES valstybes ? 38 proc. bendro eksporto vertės (eksportas į NVS - 35,7 proc.). Dėl dalies prekių eksporto perorientavimo į kitų šalių rinkas, bendras prekių eksportas, skaičiuojant f.o.b. kainomis sumažėjo 5,5 proc. Prekių importas padidėjo 2,6 proc.

Kitas einamosios sąskaitos deficito augimo veiksnys ? sparčiai augančios užsienio kapitalo įplaukos. Tiesioginės investicijos 1999 m. sausio 1 d. sudarė 6,5 mlrd. Lt. Vienam gyventojui teko 1756 Lt tiesioginių investicijų.

Einamosios sąskaitos deficitą mažino teigiamas paslaugų balansas. 1998 m., palyginti su 1997 m., bendras paslaugų eksportas padidėjo 7,5 proc.

11. LB valdyba patvirtino Lietuvos Respublikos pinigų mokumo požymių nustatymo taisykles.

Iki šiol galiojo 1993 06 23 patvirtintos “Lietuvos Respublikos mokumo požymiams nustatyti” taisyklės, kuriomis vadovavosi visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai priimdami ir išmokėdami pinigus. Pagal šias taisykles, visi banknotai, kuriuose yra aiškių sąmoningo žalojimo požymių (apipiešti, pradurti portretai, prirašinėta necenzūrinių žodžių ir kt.) buvo laikomi nemokėtinais ir nekeičiami, o tokių sužalojimų nepastebėję kasininkai, turėjo Lietuvos bankui padengti jų vertę.

Per metus yra išimama apie tūkstantį vienetų tokių banknotų, kurių vertė 6000 - 7000 Lt.

Siekiant greičiau išimti iš apyvartos apipieštus, apgadintus pinigus, naujose taisyklėse šio reikalavimo atsisakyta.

Taisyklės numato, kad banknotai, kurių išlikę mažiau kaip pusė arba pusė be vandens ženklo ar serijos ir numerio, o taip pat kai iš pateiktos banknoto dalies neįmanoma nustatyti jo nominalo, nebus keičiami. Monetos nebus keičiamos, jeigu jose neįmanoma atpažinti Lietuvos Respublikos herbo ir nominalo. 

12. LB valdyba patvirtino naujos laidos 100 Lt nominalo banknoto spausdinimo ir banknotinio popieriaus specifikacijas. Naujuosius 100 Lt nominalo banknotus ketinama spausdinti konkursą laimėjusioje Šveicarijos banknotų ir saugių dokumentų spausdinimo įmonėje Orell Füssli Sicherheitsdruck.