Lietuvos banko valdybos posėdyje

Lietuvos banko valdyba patvirtino Lietuvos banko finansinė ataskaitą. Ataskaita parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos banko teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitos politiką. Be to, vadovautasi tais Tarptautiniais apskaitos standartais, kurie taikytini Lietuvos banko, kaip šalies centrinio banko, veiklai.

Lietuvos banko pelno (nuostolio) ataskaita

Mln. Lt

Lietuvos banko balansas

Mln. Lt

1998 m., palyginti su 1997 m., padidėjus užsienio valiutos atsargoms, palūkanų pajamų gauta 36,52 proc. daugiau.

Daugiausia užsienio atsargų investuojama į vertybinius popierius, todėl didžiausią gautų pajamų dalį (84,38 %) sudarė pajamos iš operacijų su vertybiniais popieriais, t. y. iš investicijų į rinkos vertybinius popierius ir atvirkštinius atpirkimo sandorius.

1998 m., palyginti su 1997 m., pajamų už sąskaitų likučius bankuose nerezidentuose gauta mažiau, kadangi sumažėjo korespondentinių sąskaitų likučiai.

1998 m., sumažėjus palūkanų normoms už aukso indėlius ir mažėjant aukso kainai rinkoje, pajamų už aukso indėlius gauta mažiau negu 1997 m.

1998 m. Finansų ministerijai sumokėta palūkanų daugiau, kadangi padidėjo indėlių ir sąskaitų likučių Lietuvos banke apimtis.

Pajamos iš atsiskaitymų paslaugų sumažėjo, nes nuo 1997 m. lapkričio mėn. Lietuvos bankas teikia tik tarpbankinių atsiskaitymų paslaugas. 

Didžiausią kitų pajamų dalį sudarė pajamos, gautos pardavus monetos perlydyti (3,22 mln. Lt), gautos baudos, delspinigiai, netesybos (0,92 mln. Lt) ir pajamos, gautos naudojant dovanotą turtą (0,21 mln. Lt).

Administracinės ir turto naudojimo išlaidos

Administracines išlaidas (5,45 mln. Lt) sudaro išlaidos raštinės reikmenims, komandiruotėms, reprezentacijai, profesiniams honorarams, spaudiniams, personalui mokyti, pašto ir ryšio išlaidos. 

Turto naudojimo išlaidos ? turto nusidėvėjimas (10,31 mln. Lt) ir išlaidos turtui palaikyti (7,21 mln. Lt). Didžiausią išlaidų turtui palaikyti dalį (4,28 mln. Lt) sudaro pastatų ir patalpų remonto bei šildymo, apšvietimo ir kitos patalpų priežiūros išlaidos.

Aukso perkainojimo išlaidos

Nuo 1997 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko auksas įkainotas 283 JAV doleriais už Trojos unciją, o nuo 1998 m. gruodžio 31 d. - 273,40 JAV dolerio už Trojos unciją.

Lietuvos bankas 1998 m. gruodžio 31 d. turėjo 186 057,93 uncijos aukso, t. y. 294,47 uncijos mažiau negu 1997 m. gruodžio 31 d. Aukso kiekis kinta dėl investavimo operacijų. Pasibaigus indėlio terminui, investuoti aukso luitai grąžinami parenkant svorį, artimiausią paskolintų luitų svoriui, o už skirtumą atsiskaitoma tos dienos aukso rinkos kaina.

Specialiųjų atidėjimų sumažėjimas

Specialiųjų atidėjimų sumažėjimas dėl grąžintų paskolų, kurioms ankstesniais metais buvo suformuoti specialieji atidėjimai, ir dėl pagerėjusios paskolų portfelio būklės sudaro 1,52 mln. Lt

Investicijos ir indėliai užsienio valiutomis

   Mln. Lt

Akcijos

Lietuvos bankas turi 36 318 (60% visų akcijų) AB Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo 100 litų vertės akcijų.  

Lietuvos bankas turi vieną SWIFT ir vieną Euroclear akciją.

Lietuvos bankas yra Tarptautinių atsiskaitymų banko narys, turintis atstovavimo ir balsavimo teisę, atitinkančią 1 000 akcijų, už kurias jis gauna dividendus.

1995 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 138 Lietuvos bankui perduotos VĮ Lietuvos monetų kalykla steigėjo teisės. 1998 m. Lietuvos bankas įnešė 1,83 mln. litų vertės turtinį įnašą VĮ Lietuvos monetų kalykla įstatiniam kapitalui padidinti.

   Mln. Lt

TVF sąskaitos ir paskolos

Lietuvos Respublika nuo 1992 m. yra Tarptautinio valiutos fondo narė. Investicijas valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos bankas Finansų ministerijos nurodymu tvarko sąskaitas.

Lietuvos bankui skirtos dvi Stabilizavimo paskolos (SP) ir 50 proc. Išplėstinio finansavimo paskolos (IFP), todėl balanse jos parodomos kaip įsipareigojimai Tarptautiniam valiutos fondui.

Gautos subsidijos

Lietuvos bankas pagal 1993 m. trišalę Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko sutartį valdo Lietuvos Respublikai skirtą negrąžintiną subsidiją, kuri naudojama Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimo programai vykdyti. Pagal šią sutartį subsidijos paskirtis gali būti peržiūrėta po 10 metų, t. y. 2003 m. Nuo 1995 m. gaunamų palūkanų dalis, numatyta sutartyje, skiriama refinansavimui. 1998 m. pabaigoje gautos subsidijos likutis padidėjo pasikeitus valiutų kursams ir prie pagrindinės subsidijos sumos pridėjus palūkanų už suteiktas paskolas dalį.

Subsidija bankų specialiam patikrinimui ? tai iš Europos Komisijos gauta subsidija, skirta sumokėti audito firmoms už specialius kai kurių bankų patikrinimus.

Lietuvos banko pelno paskirstymas

Vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 24 straipsniu, 3,98 mln. Lt 1998 m. pelno skiriama įstatiniam kapitalui ir jis bus visiškai suformuotas, t. y. sudarys 50 mln. Lt. Atsargos kapitalui skiriama 64,24 mln. Lt, o likusi dalis 60,25 mln. Lt pervedama į valstybės biudžetą.

Siekiant užtikrinti, kad vidaus informacinės sistemos būtų parengtos darbui 2000 metais, kad nesutriktų darbas su klientais, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas atsiskaitymų sistemos funkcionavimas ir informacijos išsaugojimas 2000 m. ir vėlesniais bei užtikrintas duomenų palyginamumas, 1998 m. sudaryta Programų ir kompiuterių techninės įrangos testavimo organizavimo komisija.

Lietuvos banko valdyba patvirtino tarpbankinių atsiskaitymų vykdymo bei kitų duomenų priėmimo ir perdavimo išorės dalyviams testavimo grafikus bei Jungtinės komisijos sudėtį ir pavedė šiai komisijai koordinuoti visus klausimus, susijusius su kompleksiniu pasirengimu 2000 m. Patikrinta Lietuvos banko informacinių sistemų sąveika su kitomis informacinėmis sistemomis.

Lietuvos bankas dalyvauja SWIFT ir Euroclear pasirengimo 2000 m. ir jų programų įrangos testavimo programose.