Lietuvos bankas
2010-09-22
Lietuvos banko valdybos posėdyje 1. Atsižvelgdama į Ekraniečių kredito unijos veiklos inspektavimo, vykusio 1999 m. sausio 11 - 2 d., metu nustatytus kredito unijos veiklos trūkumus ir LR kredito unijų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus, taip pat vadovaudamasi LR kredito unijų įstatymo 47 str. 1 dalies 1 punktu, LB valdyba nutarė įspėti kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir įpareigoti kredito uniją iki 1999 m balandžio 1 d. pašalinti visus veiklos trūkumus ir pažeidimus (nepakankamą stebėtojų tarybos darbą, vidaus inspektavimo trūkumus) bei informuoti apie tai LB Kredito įstaigų priežiūros departamentą. Ekraniečių kredito unija yra Panevėžio mieste įregistruotos visuomeninės organizacijos “Ekrano” bendrovių darbuotojų klubo narių kredito įstaiga, kuri vienija 114 narių. Jos nuosavas kapitalas siekia 38.8 tūkst. Lt, turtas - beveik 100 tūkst. Lt. Nuo pat įkūrimo kredito unija veikia pelningai, nors pelnas minimalus - per 1997 m. gauta 269 Lt pelno, per 1998 m. - 540 Lt pelno. 2. Vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, LB valdyba nutarė iš dalies pakeisti ir papildyti LB valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr.17 patvirtintą LB atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarką. Pakeitimų ir papildymų esmė - tiksliau ir griežčiau apibrėžti tiesioginių atpirkimo sandorių sudarymo tvarką ir prilyginti ją likvidumo paskolų tvarkai. Numatyta, kad klausimą dėl tiesioginio atpirkimo sandorio su konkrečiu banku sudarymo LB valdybai teiktų Kredito įstaigų priežiūros departamentas, kuris disponuoja pirmine informacija apie banko likvidumo būklę ir perspektyvas. Banko politikos departamentas savo ruožtu pateiktų informaciją apie papildomos emisijos įtaką pinigų rinkai. 3. LB valdyba nutarė patvirtinti skulptoriaus Gedimino Karaliaus sukurtus 50 Lt proginės monetos, skirtos Vincui Kudirkai (1858 - 1899), averso ir reverso projektus. Monetą ketinama išleisti antrąjį 1999 m. ketv

1. Atsižvelgdama į Ekraniečių kredito unijos veiklos inspektavimo, vykusio 1999 m. sausio 11 - 2 d., metu nustatytus kredito unijos veiklos trūkumus ir LR kredito unijų įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus, taip pat vadovaudamasi LR kredito unijų įstatymo 47 str. 1 dalies 1 punktu, LB valdyba nutarė įspėti kredito uniją dėl jos veiklos trūkumų bei pažeidimų ir įpareigoti kredito uniją iki 1999 m balandžio 1 d. pašalinti visus veiklos trūkumus ir pažeidimus (nepakankamą stebėtojų tarybos darbą, vidaus inspektavimo trūkumus) bei informuoti apie tai LB Kredito įstaigų priežiūros departamentą.

Ekraniečių kredito unija yra Panevėžio mieste įregistruotos visuomeninės organizacijos “Ekrano” bendrovių darbuotojų klubo narių kredito įstaiga, kuri vienija 114 narių. Jos nuosavas kapitalas siekia 38.8 tūkst. Lt, turtas - beveik 100 tūkst. Lt. Nuo pat įkūrimo kredito unija veikia pelningai, nors pelnas minimalus - per 1997 m. gauta 269 Lt pelno, per 1998 m. - 540 Lt pelno.

2. Vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, LB valdyba nutarė iš dalies pakeisti ir papildyti LB valdybos 1997 m. sausio 30 d. nutarimu Nr.17 patvirtintą LB atpirkimo sandorių (repo) sudarymo ir vykdymo tvarką.

Pakeitimų ir papildymų esmė - tiksliau ir griežčiau apibrėžti tiesioginių atpirkimo sandorių sudarymo tvarką ir prilyginti ją likvidumo paskolų tvarkai. Numatyta, kad klausimą dėl tiesioginio atpirkimo sandorio su konkrečiu banku sudarymo LB valdybai teiktų Kredito įstaigų priežiūros departamentas, kuris disponuoja pirmine informacija apie banko likvidumo būklę ir perspektyvas. Banko politikos departamentas savo ruožtu pateiktų informaciją apie papildomos emisijos įtaką pinigų rinkai.

3. LB valdyba nutarė patvirtinti skulptoriaus Gedimino Karaliaus sukurtus 50 Lt proginės monetos, skirtos Vincui Kudirkai (1858 - 1899), averso ir reverso projektus. Monetą ketinama išleisti antrąjį 1999 m. ketvirtį.

Proginės monetos Lietuvoje kaldinamos nuo 1993 m. Moneta, skirta V.Kudirkai, - jau 18-oji proginė moneta.

Lietuvos banko valdybos posėdyje taip pat buvo pateikta ataskaita apie užsienio atsargų investavimą antrąjį 1998 m. pusmetį.  

1998 m. antrąjį pusmetį užsienio atsargos padidėjo 297,4 mln. JAV dolerių, t.y. 25,6 procentų. Teigiamą įtaką jų didėjimui turėjo pajamos, gautos investuojant užsienio atsargas, užsienio valiutos kursų pokyčiai, vertybinių popierių kainų pokyčiai, šiek tiek išaugusios komercinių bankų privalomosios atsargos užsienio valiuta. Užsienio atsargų išaugimas pirmiausiai siejamas su įplaukomis už privatizuotus stambius objektus.

Dėl užsienio komercinių bankų reitingų pasikeitimų buvo mažinami apribojimai investicijų į tuos bankus, kuriuose gali būti investuotos LB užsienio atsargos. Taip pat buvo mažinama maksimali leistina investicijų trukmė.

Atsižvelgiant į išaugusį nestabilumą finansų rinkose, buvo griežtinami kredito riziką ribojantys normatyvai: sumažinta leidžiamų investicijų į vyriausybinių agentūrų išleistus vertybinius popierius . Nustatyti individualūs apribojimai sandorio šalims, vertybinių popierių atpirkimo (rerepo) sandorių atžvilgiu, apribotos investicijos į užsienio komercinius bankus (leista investuoti ne daugiau kaip 15 procentų užsienio atsargų).

Investicijų į centrinių vyriausybių vertybinius popierius, taip pat tokių investicijų kartu su investicijomis į tarptautinių organizacijų vertybinius popierius, dalis užsienio atsargose gerokai viršijo minimalų. reikalaujamą lygį (reikalaujama atitinkamai 30 procentų ir 40 procentų).

1998 m. gruodžio 31 d. užsienio atsargos buvo investuotos į centrinių vyriausybių VP (45 procentai), tarptautinių organizacijų VP (23 procentai), indėliai komerciniuose bankuose (13 procentų), indėliai centriniuose bankuose, TVF (Tarptautiniame valiutos fonde), TAB (Tarptautinis atsiskaitymų banke) (9 procentai), VP atpirkimo sandoriai (rerepo) (6 procentai), vyriausybinių agentūrų VP (4 procentai).

Daugiausia investicijų į centrinių vyriausybių vertybinius popierius sudarė JAV iždo vertybiniai popieriai (65 procentai). 86 procentai indėlių centriniuose bankuose, TVF ir TAB sudarė indėliai iki pareikalavimo. Iš jų 84 procentai buvo investuota Niujorko federalinių rezervų banke, 14 procentų TVF, 2 proc. Japonijos centriniame banke. Komerciniuose bankuose indėliai iki pareikalavimo sudarė 1 procentą, terminuotieji - 99 procentus.

Europos pinigų sąjungos (EPS) valstybėms įsivedus bendrą valiutą eurą, iš daugybės praktinių pasekmių euro rinkų dalyviams, taip pat ir Lietuvos bankui valdant užsienio atsargas aktualiausi klausimai buvo: EPS valstybių vyriausybių vertybinių popierių renominacija (absoliuti jų dauguma renominuota iš nacionalinių valiutų į eurus), korespondentinių sąskaitų režimo (vienvaliutis, dvivaliutis, daugiavaliutis) parinkimas, operacijų (sandorių sudarymo, atsiskaitymų vykdymo) paskutinėmis 1998 m. ir pirmosiomis 1999 m. dienomis reglamentavimas.

Korespondentinių sąskaitų atžvilgiu buvo pasirinktas vienvaliutis režimas, t.y. lėšos korespondentinėse sąskaitose pradedant 1999 m. sausio 1 d. laikomos ir mokėjimai (savo reikmėms) atliekami tik eurais. 

Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų ir vyriausybės vertybinių popierių ketvirtojo 1998 m. ketvirčio apžvalga.

Per ketvirtąjį 1998 m. ketvirtį LB surengė 30 Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionų. Aukcionuose parduota valstybės iždo vekselių už 1019.608 mln. Lt (skaičiuojant nominaliąja verte) ir per ketvirtį išpirkta 23 emisijų VVP už 980,085 mln. Lt.

Ketvirtąjį 1998 m. ketvirtį surengta septyniais aukcionais daugiau negu trečiąjį 1998 m. ketvirtį. Šį ketvirtį iždo vekselių paklausa aukcionuose buvo 276,513 mln. Lt didesnė už pasiūlą, tačiau tik 15 VVP emisijų buvo visiškai išpirktos.

VVP aukcionuose vidutinės palūkanų normos, mokamos už vieno mėn. VVP, spalio mėn. padidėjo iki 10,87 procentų, už trijų ir šešių mėnesių trukmės VVP - atitinkamai iki 14,25 procentų ir 16,56 procentų, už metų trukmės VVP - iki 17,92 procentų.

Pagrindiniai iždo vekselių pirkėjai, kaip ir ankstesniuose ketvirčiuose, buvo Lietuvos komerciniai bankai. 1998 m. pabaigoje jų investicijos sudarė 63,8 procentų visų apyvartoje esančių Vyriausybės vertybinių popierių sumos nominaliąja verte.

Palyginti su trečiuoju šių metų ketvirčiu, ketvirtąjį ketvirtį daugėjo draudimo įmonių, valstybinių įmonių, privačių įmonių, valstybės valdymo institucijų investicijų į VVP. Gyventojai per šį ketvirtį taip pat investavo daugiau - ketvirčio pabaigoje jų investicijos sudarė 4,96 procento (trečiąjį ketvirtį buvo 2,96 procento).