2010-09-22
Lietuvos banko valdyba informuota apie Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialo patikrinimo rezultatus.
1. Dėl Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialo patikrinimo rezultatų
Lietuvos banko valdyba informuota apie Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialo patikrinimo rezultatus.
Lietuvos banko inspektoriai tikrino, ar Lietuvos bankui pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos atskaitos sudarytos teisingai, kaip užtikrinamas likvidumo normatyvo vykdymas bei vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas. Atrankos būdu patikrinta, ar duomenys į Paskolų rizikos duomenų bazę buvo teikiami laikantis Lietuvos banko reikalavimų.
Nustatyta tam tikrų veiklos trūkumų, išsakyta pastabų.
Kredito įstaigų priežiūros departamentas įpareigotas informuoti Estijos Respublikos BIGBANK ir Estijos Respublikos priežiūros instituciją apie Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialo patikrinimo rezultatus.
Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūrą atlieka ES valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, priežiūros institucija, tačiau tai neriboja Lietuvos priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą, atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Lietuvos bankas atsakingas už likvidumo normatyvo vykdymo priežiūrą, stebi šių filialų indėlių koncentraciją, analizuoja finansinius rodiklius, turto ir įsipareigojimų pokyčius, pajamas ir sąnaudas, vidaus kontrolės mechanizmus. Siekiant įsitikinti Lietuvos bankui pateiktos informacijos apie šių filialų veiklą mūsų valstybėje teisingumu, yra atliekami patikrinimai, kurių metu tikrinama aukščiau išvardinta informacija, o ES valstybės priežiūros institucijos prašymu gali būti tikrinama ir kita informacija.
2. Dėl MP Investment Bank hf. filialo Baltijos šalyse patikrinimo rezultatų
Lietuvos banko valdyba informuota apie MP Investment Bank hf. filialo Baltijos šalyse patikrinimo rezultatus.
Tikrinta, ar Lietuvos bankui pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos atskaitos sudarytos teisingai, kaip buvo užtikrinamas likvidumo normatyvo vykdymas bei vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas. Atrankos būdu patikrinta, ar duomenys į Paskolų rizikos duomenų bazę buvo teikiami laikantis Lietuvos banko reikalavimų.
Nustatyta tam tikrų veiklos trūkumų, išsakyta pastabų.
Kredito įstaigų priežiūros departamentas įpareigotas informuoti Islandijos Respublikos MP Bank hp. ir Islandijos Respublikos priežiūros instituciją apie MP Investment Bank hp. filialo Baltijos šalyse patikrinimo rezultatus.
3. Dėl finansinių ataskaitų formų patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino naujas kredito unijų ataskaitų formas: Balansinės ataskaitos 7051 formą ir Pelno (nuostolių) ataskaitos 7052 formą.
Jos parengtos ir bus naudojamos įgyvendinant pakeistą Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą. Pakeistos iki šiol buvusios balansinės ataskaitos pozicijos, atvaizduojančios santykius su kredito unijos nariais (paskolas, indėlius), daugiau bus informacijos apie investicijas į vertybinius popierius, pertvarkytas nuosavo kapitalo sudedamųjų dalių atvaizdavimas. Kredito unijoms pradėjus teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų, pelno (nuostolių) ataskaitoje atskirai išskirti paslaugų ir komisinių pajamų ir išlaidų straipsniai. Parengta ir finansinių ataskaitų aiškinamoji dalis „Kita papildoma informacija”, kurioje bus pateikiami duomenys apie paskolų ir investicijų į vertybinius popierius kokybę – paskolų periodinių mokėjimų pradelsimai, vertės sumažėjimas, užtikrinimo priemonių pinigų srautai. Ši informacija yra svarbi išankstinei kredito unijų veiklos analizei ir vertinimui (ypač prisiimamos kredito rizikos) atlikti.
4. Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų“ pakeitimo
Lietuvos banko valdyba pakeitė kredito unijų likvidumo normatyvą. Jis nutarime apibūdintas taip: „Likvidumo normatyvas – kredito unijos likvidaus turto santykis su kredito unijos įsipareigojimais kiekvienu pareikalavimu, ne mažesnis negu 30 procentų“.
Toks nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas sugriežtino minėto rodiklio apskaičiavimą, t.y. skaičiuojant likvidumo normatyvą atskirai įvertinamas fizinių asmenų indėlių grąžinimas kiekvienu pareikalavimu bei juridinių asmenų terminuotųjų indėlių ir indėlių iki pareikalavimo įskaičiavimas į einamuosius įsipareigojimus. Be to, pinigų srautai pagal terminus išdėstomi iki 10 metų. Padarius pakeitimus nelieka perskaičiuotų likvidžių aktyvų ir kredito unijos kapitalo sumos su perskaičiuotais einamaisiais įsipareigojimais santykio skaičiavimo poreikio, todėl nutarta šios likvidumo normatyvo dalies nebetaikyti.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme vietoj anksčiau vartotos sąvokos „maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas“ įrašyta „didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas“, atitinkamai pakeistas ir šio normatyvo pavadinimas Lietuvos banko teisės akte.
Šis nutarimas įsigalios 2009 m. birželio 1 d.
5. Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino naujas kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų – kapitalo pakankamumo, likvidumo, didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta – apskaičiavimo taisykles.
Kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo taisyklėse numatyta, kad į kredito unijos papildomą kapitalą gali būti įtraukta subordinuotoji paskola. Subordinuotoji paskola įskaitoma į papildomą kapitalą vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintomis Subordinuotųjų paskolų ir jų įtraukimo į banko kapitalą bendrosiomis nuostatomis.
Be to, taisyklėse nurodyta, kad kredito unijų investicijos į Lietuvos banko, ES valstybių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius priskiriamos nerizikingiems aktyvams. Analogiškai paskoloms, užtikrintoms minėtais vertybiniais popieriais, taikomas nulinis rizikos koeficientas.
Atsižvelgiant į pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, sugriežtinti reikalavimai aktyvams, kurių grąžinimas užtikrinamas nekilnojamuoju turtu. Paskoloms, apdraustoms komercinės paskirties turtu taikomas 100 proc. rizikos koeficientas. Taip pat paskolos, kurioms pagal naujas Kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo taisykles, gali būti taikomas mažesnis rizikos koeficientas, tačiau kai šių paskolų grąžinimo terminas pradelstas daugiau kaip 90 dienų, priskiriamos prie 100 proc. rizikingų aktyvų.
Kredito unijų likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklėse ypatingas dėmesys skirtas tiek terminuotiesiems, tiek indėliams iki pareikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad jautriausią indėlių rinkos dalį sudaro gyventojų indėliai, 75 procentai fizinių asmenų terminuotųjų indėlių įskaičiuojami kredito unijos einamuosius įsipareigojimus. Į einamuosius įsipareigojimus taip įskaitomi juridinių asmenų terminuotieji indėliai, bet tik ta dalis, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, bei tie terminuotieji indėliai, kurių grąžinimo terminai jau praėję. Indėliai iki pareikalavimo, kadangi juos reikia įvykdyti iškart pareikalavus, tiek fizinių, tiek juridinių asmenų į einamuosius įsipareigojimus įtraukiami visa apimtimi.
Nustatyta, kad skaičiuodamos likvidumo normatyvą į einamuosius įsiskolinimus kredito unijos turės įskaityti subordinuotąsias paskolas, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo, bei tas subordinuotąsias paskolas, kurių grąžinimo terminai jau praėję.
Atsižvelgiant į Centrinės kredito unijos pageidavimą matyti būsimus pinigų srautus ilgesniam laikotarpiui, nustatyta, kad turtas ir įsipareigojimai pagal įvykdymo terminus, turi būti išdėstyti ir ilgesniais terminais: 1–3 metai, 3–5 metai, 5–10 metų, daugiau kaip 10 metų.
6. Dėl Kredito unijų minimalių paskolų vertinimo reikalavimų patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino Kredito unijų minimalius paskolų vertinimo reikalavimus. Jie pakeis iki šiol galiojusias Kredito unijų abejotinų aktyvų grupavimo ir specialiųjų atidėjinių (atidėjimų) abejotiniems aktyvams sudarymo bei apskaitos taisykles.
Valdybos nutarimu patvirtintame dokumente nurodyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis kredito unijos turės įvertinti objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų (nuostolio įvykių) buvimą, pateikiami tokių nuostolio įvykių apibūdinimai, nustatyti pagrindiniai paskolų priskyrimo atitinkamai rizikos grupei principai. Paskolų vertės sumažėjimas turės būti skaičiuojamas pinigų srautų metodu, į skaičiavimus įtraukiant realiai patirtus nuostolius. Pagal šiuos reikalavimus ir verslo apskaitos standartus kredito unijos turės pasirengti savo paskolų vertinimo taisykles ir su jomis susijusius dokumentus (pvz., skolininko finansinės būklės vertinimo tvarką), kuriuose būtų detaliai aprašyta nuostolio įvykių pripažinimo tvarka, paskolų priskyrimo rizikos grupėms kriterijai, būsimų pinigų srautų įvertinimui naudojamos prielaidos ir metodologija, skolininko finansinės būklės balo apskaičiavimo principai.
Patvirtinta nauja Paskolų vertės pokyčių ataskaitos forma, kurioje turės būti pateikiama informacija apie paskolų apskaitinę vertę bei vertės sumažėjimą (specialiųjų atidėjinių sudarymą).
7. Dėl leidimo įregistruoti akcinės bendrovės Parex bankas įstatų pakeitimą
Lietuvos banko valdyba leido PAREX BANKUI įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su banko įstatinio kapitalo padidinimu iki 222 677 000 Lt, patvirtintą 2009 m. vasario 26 d. vienintelio banko akcininko sprendimu.
Šiuo metu įregistruotas banko įstatinis kapitalas yra 188 149 000 litų.
8. Dėl leidimų įregistruoti kredito unijų įstatų pakeitimus
Lietuvos banko valdyba leido įregistruoti Grigiškių, ,,Žemdirbio gerovė“ (Šiauliai), Skuodo bankelio, Joniškio, Kvėdarnos (Šilalės r.), ,,Moterų taupa“ (Kaunas), Biržų, Mažeikių, ,,Kelmės taupa“ kredito unijų įstatų nuostatų, susijusių su kredito unijos mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžiais, Panevėžio kredito unijos įstatų, susijusių su kredito unijos mažiausio pajinio įnašo dydžiu, „Tikroji viltis“ (Naujoji Akmenė) kredito unijos įstatų, susijusių su kredito unijos didžiausio pajinio įnašo dydžiu, pajaus suteikiamomis teisėmis, kredito unijų organų kompetencija, jų skyrimo ir atšaukimo tvarka bei atvejais, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo, pakeitimus, patvirtintus visuotiniuose minėtų kredito unijų narių susirinkimuose 2009 m. sausio–kovo mėnesiais.
Atsisakyta išduoti leidimą įregistruoti Grigiškių, ,,Žemdirbio gerovė“ kredito unijų įstatų nuostatos, susijusios su kredito unijos buveine, pakeitimus, patvirtintus visuotiniuose kredito unijos narių susirinkimuose, nes keičiamos kredito unijų buveinės neatitinka Lietuvos banko nustatyto reikalavimo (kredito unijų buveinės nebūtų administracinėse patalpose).
9. Dėl leidimo akcinės bendrovės Šiaulių banko Kuršėnų filialo direktoriui
Lietuvos banko valdyba išklausė Šiaulių banko informaciją apie tai, kad Šiaulių banko Kuršėnų filialo direktoriaus pareigas eiti paskirtas Gediminas Keršys. Valdyba neprieštaravo šiam paskyrimui.
10. Dėl Lietuvos banko 2008 metų finansinės ataskaitos patvirtinimo
Lietuvos banko valdyba patvirtino Lietuvos banko 2008 metų finansinę ataskaitą ir paskirstė 2008 metų pelną.
Lietuvos banko 2008 metų pelnas sudaro 364,08 mln. litų. Pagal Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnį 50 proc. pelno turi būti pervedama į valstybės biudžetą, likusi dalis skiriama Lietuvos banko kapitalui.
Lietuvos banko kapitalas po 2008 metų pelno paskirstymo sudarys 1 176,17 mln. litų (įstatinis – 200,00 mln. litų, atsargos – 976,17 mln. litų).
Lietuvos banko 2008 metų finansinių ataskaitų auditą atliko UAB ,,Ernst & Young Baltic”.