Lietuvos bankas
2010-09-22
Lietuvos banko valdybos posėdyje 1. Nutarta leisti AB Vilniaus bankui pripažinti subordinuota paskola septyneriems metams gautą 22 mln. eurų paskolą iš Tarptautinės finansų korporacijos ir įskaityti ją į banko skaičiuotiną kapitalą. Leidimas subordinuotą paskolą įtraukti į banko skaičiuotiną kapitalą suteikiamas, jeigu paskola yra ilgalaikė, gauta pinigais bei neturės neigiamos įtakos finansinei būklei.  2. Apsvarstytas Lietuvos banko dalyvavimas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje procesuose. Daugelis Lietuvos pasirengimo narystei priemonių yra vykdomos pagal Bendrijos teisės, kurią sudaro 29 skyriai, struktūrą. Lietuvos banko funkcijos yra tiesiogiai susijusios su trijų Europos Sąjungos skyrių - „Ekonominė ir pinigų sąjunga“, „Laisvas kapitalo judėjimas“ ir „Laisvė teikti paslaugas“ acquis perėmimu ir įgyvendinimu. Pagrindinės Lietuvos banko darbų kryptys apima kredito įstaigų veiklą reglamentuojančios teisės suderinimą, pinigų politikos priemonių tobulinimą (derinant jas su Europos centrinio banko reikalavimais), mokėjimų balanso, bankų ir pinigų statistikos tobulinimą ir mokėjimų sistemos modernizavimą. Derybos dėl skyrių „Laisvė teikti paslaugas“ ir „Laisvas kapitalo judėjimas“ pradėtos 2000 m. II pusmetyje, o derybas dėl skyriaus „Ekonominė ir pinigų sąjunga“ numatoma pradėti pirmajame 2001 m. pusmetyje. Lietuvos pažangą skyriuje „Ekonominė ir pinigų sąjunga“ Europos Komisija jau treti metai sieja su Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimu. Šio įstatymo priėmimas leistų įgyvendinti pagrindinius šio skyriaus acquis reikalavimus - užtikrinti centrinio banko institucinį, finansinį ir personalo nepriklausomumą bei uždrausti centriniam bankui tiesiogiai finansuoti valstybinį sektorių. Nors Lietuvos bankas tiesiogiai neskolina valstybiniam sektoriui, tačiau Komisijos nuomone, Lietuvai reikia priimti teisės aktą, draudžiantį centriniam bankui tokį skolinimą. Lietuvos teisės aktai, susiję

1. Nutarta leisti AB Vilniaus bankui pripažinti subordinuota paskola septyneriems metams gautą 22 mln. eurų paskolą iš Tarptautinės finansų korporacijos ir įskaityti ją į banko skaičiuotiną kapitalą.

Leidimas subordinuotą paskolą įtraukti į banko skaičiuotiną kapitalą suteikiamas, jeigu paskola yra ilgalaikė, gauta pinigais bei neturės neigiamos įtakos finansinei būklei. 

2. Apsvarstytas Lietuvos banko dalyvavimas Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje procesuose.

Daugelis Lietuvos pasirengimo narystei priemonių yra vykdomos pagal Bendrijos teisės, kurią sudaro 29 skyriai, struktūrą. Lietuvos banko funkcijos yra tiesiogiai susijusios su trijų Europos Sąjungos skyrių - „Ekonominė ir pinigų sąjunga“, „Laisvas kapitalo judėjimas“ ir „Laisvė teikti paslaugas“ acquis perėmimu ir įgyvendinimu.

Pagrindinės Lietuvos banko darbų kryptys apima kredito įstaigų veiklą reglamentuojančios teisės suderinimą, pinigų politikos priemonių tobulinimą (derinant jas su Europos centrinio banko reikalavimais), mokėjimų balanso, bankų ir pinigų statistikos tobulinimą ir mokėjimų sistemos modernizavimą.

Derybos dėl skyrių „Laisvė teikti paslaugas“ ir „Laisvas kapitalo judėjimas“ pradėtos 2000 m. II pusmetyje, o derybas dėl skyriaus „Ekonominė ir pinigų sąjunga“ numatoma pradėti pirmajame 2001 m. pusmetyje.

Lietuvos pažangą skyriuje „Ekonominė ir pinigų sąjunga“ Europos Komisija jau treti metai sieja su Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimu. Šio įstatymo priėmimas leistų įgyvendinti pagrindinius šio skyriaus acquis reikalavimus - užtikrinti centrinio banko institucinį, finansinį ir personalo nepriklausomumą bei uždrausti centriniam bankui tiesiogiai finansuoti valstybinį sektorių. Nors Lietuvos bankas tiesiogiai neskolina valstybiniam sektoriui, tačiau Komisijos nuomone, Lietuvai reikia priimti teisės aktą, draudžiantį centriniam bankui tokį skolinimą.

Lietuvos teisės aktai, susiję su „Pinigų ir valiutos kurso politikos” poskyriu, išskyrus reikalavimus dėl euro įvedimo, bus visiškai suderinti su šio poskyrio acquis, priėmus Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Lietuvai rengiantis narystei ES, numatoma išlaikyti fiksuotą valiutos kursą. Vienas iš svarbiausių vidutinio laikotarpio uždavinių yra lito susiejimą su JAV doleriu sklandžiai pakeisti susiejimu su euru. Lito susiejimas su euru fiksuotu kursu leis vykdyti Sutarties nuostatas dėl bendros užsienio valiutos kurso politikos bei sudarys sąlygas dalyvauti valiutos kurso mechanizme įstojus į ES.

3. Nutarta paskelbti 50 Lt nominalo sidabrinę proginę monetą, skirtą Naujajam tūkstantmečiui, mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti ją į apyvartą nuo 2000 m. gruodžio 27 d.

Sidabro (925) monetos masė 28,28 g, skersmuo 38,61 mm, tiražas 3 000 vnt. Monetos paviršius veidrodinis, reljefas matinis, briaunoje lotyniškas užrašas SALVE NOVUM MILLENNIUM.

Monetos autorius Rytas Belevičius.